Nuo to laiko, kai galimybės skristi iš Lietuvos mūsų pačių pusiau juokais, pusiau rimtai buvo vertinamos panašiai kaip susisiekimo galimybės su džiunglėse gyvenančiomis čiabuvių gentimis, situacija šioje srityje pagerėjo. Ir sustoti, jau nemažai pasiekus,  nežadama – planuojama, kad iki 2020 m. bus atidaryta dar 30 naujų skrydžių maršrutų.

Krypčių padaugėjo dvigubai

Lietuvoje paslaugas teikia 22 avialinijos, o 2014 m. iš šalies oro uostų – Vilniaus, Kauno bei Palangos – buvo aptarnaujama daugiau nei 50 krypčių. 2015 m. vasaros sezono skrydžių tinklelyje šių krypčių yra jau daugiau nei 60. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas pabrėžė, kad dabartinė skrydžių geografija aprėpia iš esmės visą ES: Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Kiprą ir kitas. Siekia ir kaimynes Rytuose: keleiviai skraidinami į Rusiją, Gruziją, Ukrainą, Izraelį.

"Situacija, jeigu lygintume su 2009-aisiais, pasikeitė iš esmės: palyginti su 2009 m., kai buvo skrendama maždaug 30-ia krypčių, šią vasarą iš Lietuvos bus galima pasiekti daugiau nei dvigubai daugiau kitų šalių oro uostų. Vien oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius, lyginant 2009 ir 2014 m., skiriasi dvigubai – 1,87 mln. ir 3,8 mln. atitinkamai", – su laiku, kai Lietuvos pasiekiamumas juokais lygintas su džiunglėmis, pasiektą pažangą lygino V.Veitas.

Laimi keleiviai

Situacija, vertinant gyventojams užtikrinamą galimybę pasirinkti gero kokybės ir kainos santykio paslaugas, skrydžių krypčių skaičių, V.Veito nuomone, Lietuvoje yra tikrai nebloga. Žinoma,  visada yra erdvės tobulinti ir gerinti šią situaciją.

Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti į Lietuvą naujų avialinijų. Ar Lietuvoje vertėtų to siekti? "Be abejo, šalies pasiekiamumą ir  kokybę visada yra kur tobulinti. Kuo daugiau krypčių ir skrydžių, tuo geriau visiems – ir verslui, ir turizmui, ir oro uostams, ir keleiviams. Juk kiekvienas naujas žaidėjas rinkoje padidina oro vežėjų tarpusavio konkurenciją, ir tai naudinga keleiviams tiek dėl padidėjusių pasirinkimo galimybių, tiek sumažėjusių kainų. Nauji vežėjai taip pat gali pasiūlyti naujų alternatyvų tolesniems jungiamiesiems skrydžiams arba apskritai gali atidaryti naują skrydžių kryptį, galbūt pasiūlyti patogesnį susisiekimo laiką. Bet kuriuo atveju galutinis laimėtojas yra keleivis", – sakė ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas.

Skatinimui – milijonas eurų

Pasak V.Veito, galimybių pritraukti naujų avialinijų bendrovių yra įvairių, o jų panaudojimo efektyvumas priklauso nuo bendro Lietuvos institucijų, atsakingų už šalies patrauklumą ir pasiekiamumą, pastangų. Susisiekimo ministerija ir Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai inicijavo skrydžių plėtros ir skatinimo schemą, kurios tikslas – sudaryti prielaidas pradėti naujus ar finansiškai rizikingus, tačiau Lietuvai svarbius maršrutus, ir kuri leidžia pasidalyti naujo maršruto rizika.

"Toks rinkos skatinimo mechanizmas, kuris leidžiamas pagal ES teisės aktus, yra sukurtas ir Lietuvoje, tačiau praktiškai iki šiol jis dar nebuvo pritaikytas. Šiuo metu laukiame Europos Komisijos (EK) leidimo taikyti šį pagal 2014 m. naujas EK gaires dėl valstybės pagalbos oro uostams ir oro linijoms patikslintą skrydžių skatinimo instrumentą, kuriam vien 2015 m. numatyta skirti 1 mln. eurų. Šios lėšos būtų panaudotos skatinant vežėjus pradėti skraidyti naujomis kryptimis ir su aviakompanijomis pasidalyti tam tikromis naujų svarbių maršrutų atidarymo išlaidomis – oro uostų mokesčių, rinkodaros, reklamos ir kitomis", – pasakojo V.Veitas.

Specialistas atskleidė, kad planuojama, jog iki 2020 m. bus atidaryta 30 naujų maršrutų, o maždaug penkiolikoje jau esamų maršrutų skrydžių intensyvumas turėtų padidėti. Be to, Lietuvos oro uostai yra pasirengę pasinaudoti ir kitomis EK gairėse dėl valstybės pagalbos oro uostams ir oro linijoms numatytomis priemonėmis skrydžiams skatinti.