Pasak ŠMSM, jos politinės vadovybės inicijuotas „Kursuok“ auditas parodė problemas dalyvių registracijos, mokymų kokybės ir kainodaros srityse, o „panašias išvadas pateikė ir STT, atlikusi sistemos patikrinimą“.

Ministrė Raminta Popovienė pranešime nurodė, kad dar metų pradžioje identifikavus „Kursuok“ sistemos problemas laikinai buvo sustabdytas jos vykdymas ir inicijuotas auditas.

„Lygiagrečiai su auditu vyko sistemos tobulinimo darbai, siūlymus teikė darbo grupė, todėl didžioji dalis problemų jau išspręstos. „Kursuok“ finansavimą atnaujinti preliminariai planuojame paskutinį metų ketvirtį“, – cituojama R. Popovienė.

Šią darbo grupę, kaip pažymėjo ŠMSM, sudaro „Kursuok“ pateikiamų mokymo programų atstovai iš šalies universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų, nevyriausybinių ir privačių organizacijų, taip pat valstybinės institucijos, „Kursuok“ valdytojai.

Kaip penktadienį pranešė STT, platformoje yra atsakomybės, kontrolės, viešumo ir finansavimo rizikų, o kai kurios mokymų programos gali būti sukurtos siekiant nepagrįstai įsisavinti Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšas.

Savo ruožtu, ŠMSM skelbia griežtinanti reikalavimus visoms programoms.

„Programoje nurodytai pagrindinei kompetencijai įgyti turės būti skiriama bent 70 proc. visos programos trukmės. Programos, kurios pažymėtos kaip ugdančios skaitmenines kompetencijas, bus papildomai įvertintos, ar atitinka kriterijus dėl šios žymos priskyrimo“, – žadėjo ministerija.

STT taip pat akcentavo, kad Lietuvos aukštojo mokslo asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) galimai nepagrįstai suteikti įgaliojimai valdyti „Kursuok“ informacinę sistemą, šiai organizacijai netaikomi privačių interesų ar korupcijos prevencijos reikalavimai, o tai potencialiai kelia korupcines rizikas.

Dėl to ŠMSM skelbia nusprendusi, kad nuo 2026 metų platformos informacinę sistemą vietoje LAMA BPO administruos ministerijai pavaldi įstaiga „Mokausi Lietuvoje“.

Be to, siekiant spręsti informacinių sistemų trikdžius dėl aukštos platformos apkrovos, ŠMSM siūlo mokymų dalyviams užtikrinti ilgesnį registracijos periodą, juos atrinkti konkursinės eilės principu pagal prioritetus, numatyti tam tikrą laikotarpį sutarčių pasirašymui ir grupių sudarymui.

Pasak ŠMSM, toks priėmimo procesas startuos dar šiemet.

Mokymų teikėjams ministerija taip pat žada įvesti draudimą tuos pačius mokymus kitose sistemose siūlyti pigiau nei „Kursuok“ platformoje. Visgi ŠMSM teigimu, auditas parodė, kad „Kursuok“ siūlomų mokymų kainos dažniausiai yra mažesnės už analogiškas, siūlomas kitur.

BNS rašė, kad „Kursuok“ yra pernai sausį pradėjusi veikti nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma, kurioje žmonės gali rinktis mokymus ir jiems kas penkerius metus gauti iki 500 eurų finansavimą.

Platformoje registruotis gali dirbantys ir aukštąjį arba profesinį išsilavinimą turintys asmenys nuo 18 iki 65 metų.

STT duomenimis, iki šių metų kovo pabaigos „Kursuok“ užsiregistravo per 29 tūkst. mokymų dalyvių, buvo pasirašyta virš 18,5 tūkst. sutarčių ir išduota 15,5 tūkst. baigimo pažymėjimų. 2024-ųjų pabaigoje platforma siūlė per 200 mokymo programų.

Kaip skelbė STT, platformai iki 2030 metų planuojama skirti virš 53 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), kitų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų.