„Sutarta sukurti darbo grupę, kurioje būtų nusikaltimus iždui tiriančių institucijų, tai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos bei Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT), atstovai. Matome, kad prie grupės turėtų prisijungti ir pasieniečiai“, – penktadienį žurnalistams teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Pasak jo, darbo grupė, be kita ko, vertins ir naujos tarnybos sukūrimą.
VRM teigimu, taip būtų sukurta vieninga organizacinė struktūra, leidžianti efektyviau koordinuoti tyrimus, greičiau keistis duomenimis, sutelkti ekspertines kompetencijas.
Pagrindinis naujos tarnybos tikslas – apsaugoti valstybės bei ES finansinius interesus, siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, taip pat užkardyti organizuotų nusikalstamų grupių veiklą, užtikrinti efektyvesnį viešųjų finansų apsaugos mechanizmą.
Jos sudėtyje veiktų dabartinė FNTT, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba bei MKT.
„Darbo grupėje bus svarstomas konsolidavimas minėtų tarnybų (...) vienose rankose, sujungimas jų į struktūrą. (...) jaučiam, kad ta kryptis yra pagrindinė, kurią svarstys darbo grupė“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
Paklaustas, ar restruktūrizacijos atveju neliktų savarankiškai veikiančių minėtų trijų institucijų, ministras teigė, jog greičiausiai būtent taip ir nutiktų.
FNTT direktorius Rolandas Kiškis pastebėjo, kad konsoliduojant, optimizuojant pajėgumus bei resursus, valstybės finansų sistemos apsaugai galima būtų skirti didesnį dėmesį.
Anot jo, prieš spaudos konferenciją vykusio tarnybų vadovų susitikimo metu vienbalsiai sutarta, kad „lyginant su Europa, kriminalinės žvalgybos subjektų Lietuvoje yra per daug“.
„Visų institucijų vadovai nutarė, kad darbo grupė išgrynins, kas prie ko turi jungtis, ar išvis turi jungtis, ar neturi ir kaip ta funkcija turėtų būti stiprinama“, – nurodė R. Kiškis.
Ministro teigimu, du mėnesiai yra pakankamas laikas darbo grupei paruošti poros variantų siūlymus, kuria kryptimi ketinama judėti.
Vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje nustatyta 67,8 mln. eurų nuslėptų mokesčių, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse – 30 mln. eurų, statybos sektoriuje – 8 mln. eurų.
(be temos)