STIPRIŲJŲ GĖRIMŲ RINKA 2019-AISIAIS – STABILIZAVOSI

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, stipriųjų alkoholinių gėrimų realizacija 2019-aisiais augo mažiau nei vienu procentu (0,8 proc.), kai tuo pačiu metu šalies gyventojų pajamos didėjo kur kas ženkliau. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėjo beveik 12 proc. (2018 m. – 751 Eur, 2019 m. – 834 Eur).

Pasak Legalaus verslo aljanso (LVA) vadovo Manto Zakarkos, nemažą laikotarpį vyravo stipriųjų gėrimų realizacijos nuosaiki kritimo tendencija. „Matydami tokį žmonių pajamų didėjimą, sąlyginai galėjome tikėtis ir didesnio stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos augimo, tačiau taip nenutiko. Praėjusiais metais rinka stabilizavosi“, – sako M. Zakarka.

LVA vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad mažas stipriųjų alkoholinių gėrimų realizacijos augimas ir padidėjusios pajamos rodo, jog Lietuvos gyventojai galimai dažniau renkasi nelegalų alkoholį. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje augo iki 2017-ųjų ir siekė 24 proc.

„2015-aisiais stipriųjų gėrimų šešėlis siekė 22 proc., tiek pat – ir 2019-aisiais. Nors matomas šioks toks šešėlio mažėjimas, LLRI teigia, jog stipriųjų gėrimų šešėlis atsimušė į „grindis“. O tai reiškia, jog tolesnis akcizo didinimas mažinti šešėlį Lietuvoje – nepadės. Gali tik dar labiau jį didinti“, – sako M. Zakarka.

„Lietuva be šešėlio“ duomenimis, ypač jautrūs Lietuvos regionai ir pasienio rajonai. Pavyzdžiui, vienas nelegalaus alkoholio taškas Marijampolės apskrityje tenka 750 žmonių, Alytaus apskrityje – 1000 gyventojų. 

„Tai, kad žmonės renkasi nelegalius alkoholinius gėrimus, gali lemti ir dažnesnius sveikatos sutrikimus, nes tokie gėrimai kaip naminukė ar pilstukas nėra gaminami pagal reikalingus standartus. O akcizų politika – nėra orientuota į esminę problemą, t. y. alkoholizmo gydymą“, – sako M. Zakarka.

Dar viena priežastis, kodėl stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje auga lėtai – gyventojų apsipirkimas Lenkijoje.

„Kol kas nebuvo atliktas išsamus tyrimas, kiek iš tikrųjų Lietuvos gyventojai išleidžia lėšų stipriesiems gėrimams kaimyninėje šalyje. Tačiau akivaizdu, kad vis didesnė dalis žmonių vyksta apsipirkti į Lenkiją – ten akcizas alkoholiui mažesnis apie 30 proc.“, – atkreipia dėmesį M. Zakarka.

Per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido 360 mln. eurų. Žmonės kaimyninėje šalyje perka maistą, alkoholinius gėrimus, baldus, statybines medžiagas.

2019-ieji atnešė nemažai pokyčių Baltijos šalyse. Estija, patyrusi fiasko su vykdyta akcizų politika, praėjusių metų vasarą galiausiai 25 proc. sumažino akcizus visiems alkoholiniams gėrimams. Netrukus šis veiksmas sulaukė ir Latvijos atsako – čia 15 proc. sumažintas akcizas stipriesiems gėrimams.

Nors Latvijoje nuo 2020-ųjų kovo 1-osios akcizas stipriesiems gėrimams turėtų būti toks pat kaip Lietuvoje, Latvijos gamintojų ir importuotojų asociacijos duomenimis, vertindamos praėjusių metų rezultatus Latvijos politinės partijos pradeda diskusijas, ar tikrai verta grįžti prie didesnio akcizo tarifo, svarstoma, ar pratęsti taikomą priemonę toliau.

Tuo tarpu Lietuvoje akcizas stipriesiems gėrimams nuo kovo 1-osios didinamas 10,5 proc. Taip pat – nauja įstatymų numatyta tvarka, nebelieka galimybės prisipirkti alkoholio į sandėlius. Kaip teigia LVA vadovas, tai reiškia, jog 2020-aisiais pamatysime realią situaciją, nes nebebus duomenų iškraipančio veiksnio.

„Kol kaimyninės šalys vykdo akcizų mažinimo politiką, Lietuva – izoliuoja save ir akcizą stipriesiems gėrimams didina. Dabar turime ne tik kritinį pasienį su Lenkija, tačiau ir daugiau vykstančių žmonių apsipirkti į Latviją. Ilgalaikėje perspektyvoje visa tai  atneš finansinių nuostolių ne tik Lietuvos verslui, bet ir valstybės biudžetui“, – teigia M. Zakarka.