Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos būklė yra vidutiniška, tačiau šaliai sekasi geriau nei kitoms Baltijos kaimynėms, rodo „Swedbank“ atliktas tokio indekso tyrimas. Pasak banko analitikų, norint pasiekti stabilumo, šalies gyventojams reikėtų geriau pasiruošti netikėtumams, kaupti didesnį finansinį rezervą senatvei.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje matoma ta pati problema – gyventojai finansinių žinių turi daugiau nei galimybių jas pritaikyti.

„Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi. (...) Jeigu kalbėtume apie kaimynines Latviją ir Estiją, tai lygiai tas pats – žinių daugiau nei gebėjimų“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė

Finansų indekso skalėje Lietuva surinko 51 balą iš 100, Latvija – 44, o Estija – 50. Švedija įvertinta 71 balu.

J. Cvilikienės teigimu, tyrimo metu buvo tikrinamos tiek žmonių finansinės žinios, tiek jų pačių savęs vertinimas.

Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi.

„Gyventojų buvo prašoma atsakyti į penkis pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį. Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą“, − aiškino Finansų instituto vadovė.

Anot J. Cvilikienės, trečdalis Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 40 proc. – stabilūs ar stiprūs, o likę 28 proc. patiria iššūkių. Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių yra 39 procentai.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė sakė, kad vyresnių žmonių finansinės žinios ir galimybės yra geresnės nei jaunų žmonių.

„Visur moterų galimybės ir žinios yra prastesnės negu vyrų. Kas dar akivaizdu, kad kuo vyresni žmonės, tuo jų žinios ir galimybės yra geresnės ir finansinės sveikatos indeksas aukštesnis. Vyresnių nei 60 metų žmonių jis yra pats aukščiausias“, – teigė vadovė.

Moterų finansinių galimybių indeksas siekia 49, o finansinio raštingumo indeksas – 52 balus ir nuo vyrų atsilieka atitinkamai keturiais ir penkiais balais. Vyresnių nei 60 metų žmonių finansinės sveikatos indeksas siekė 55 balus, o jauniausių – 18-29 metų žmonių – 47.

J. Cvilikienė sakė, kad Lietuvai labiausiai reikėtų patobulinti du aspektus – pasiruošimą netikėtumams ir užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

„Finansinės sveikatos indeksas, kad taptų stabilus, tai (svarbu atkreipti dėmesį į – BNS) į dvi labai silpnas vietas Lietuvoje – gyventojų pasiruošimą netikėtumams, finansinio rezervo sukaupimą ir užtikrintumą dėl savo pajamų senatvėje“, – sakė Finansų instituto vadovė.

J. Cvilikienės teigimu, „Swedbank“ šį tyrimą planuoja kartoti kiekvienais metais: „Planas yra matuoti kiekvienais metais, kad matytume, kaip kinta ta mūsų finansinė sveikata“.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą šiemet sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Lietuvoje apklausta 1 tūkst. žmonių nuo 18 iki 75 metų.