Jaunesni Lietuvos gyventojai supranta savo turto vertę ir daug atsakingiau su juo elgiasi nei jų tėvai ir seneliai. Senjorai valdo daugiau nekilnojamojo turto negu jaunimas, tačiau saugo jį menkai.
Tokį požiūrių skirtumą atskleidė "PZU Lietuvos" užsakymu "Spinter tyrimų" atlikta Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa.
"Toks požiūrių į turtą neatitikimas, žvelgiant į skirtingas gyventojų kartas, yra gana dėsningas, nors ir skaudus mūsų visuomenei. Tai liudija išsiskiriančias kartų vertybes. Jauni žmonės turi mažiau turto, tačiau kur kas labiau jį saugo ir stengiasi išlaikyti jo vertę. O vyresnioji karta daug mažiau rūpinasi tuo, ką turi sukaupę. Galime sakyti, kad jaunoji karta yra labiau orientuota į materialines vertybes, bet turime pripažinti, kad didžiąją dalį savo turto jie užsidirbo patys. Nenuostabu, kad dedamos visos pastangos išlaikyti tai, kas atėjo su sunkiu darbu", – sakė "PZU Lietuvos" generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pasak jo, tyrimas parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų (43 proc.), savanoriškai pasirūpino turto apsauga tik užėjus sunkmečiui, t. y. prieš 3–5 metus. Tokį draudimo "stažą" daugiau turi jauni žmonės, kuriems dabar – iki 35 metų. Ilgiau (5–10 metų) savo turtą draudžia apie trečdalį (28 proc.) visų apsidraudusių. Dažniausiai tai yra vidutinio amžiaus gyventojai.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad kur kas anksčiau pradėjo draustis kaimo žmonės, o miestiečiai – prieš 3–5 metus. M.Jundulas tai susiejo su buvusiu statybų bumu, kai smarkiai ūgtelėjo nekilnojamojo turto rodikliai, o pagrindiniai naujo būsto pirkėjai buvo jauni žmonės.
"Anksčiau drausdamiesi gyventojai turėjo galvoje labai konkrečią riziką – ugnies ar vandens, o dabar pageidauja kuo platesnio apsaugos paketo. Žmogui reikia pagalbos nuo–iki, iš draudiko tikimasi net ir pagalbos, pasirenkant būsto remonto bendrovę", – kalbėjo "PZU Lietuvos" vadovas.
Naujausi komentarai