Lietuvoje net 70 proc. gyventojų yra nepatenkinti savo dabartiniu būstu. Tokią statistiką atskleidė reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.

Nepasitenkinimo būstu penketuko viršūnėje yra jo energinė klasė – ja yra nepatenkinti 23 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – būsto techninė būklė (19 proc.), trečioje – parkavimas (18 proc.), ketvirtoje – būsto plotas (14 proc.), o penktoje – išplanavimas (12 proc.), tai rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, atlikta „Build Me“ užsakymu.

Žmonės neretai vienodai vertina gyvenamosios vietos ekonomiškumą ir energinę naudingumo klasę, todėl įsigydami nekilnojamąjį turtą (NT) pirmiausia į tai ir kreipia dėmesį. NT specialistai ragina prieš perkant būstą nepamiršti pasidomėti visa realia jo įsigijimo ir išlaikymo kaina.

Pasak pranešimo spaudai, daugelis pirkėjų domisi, kiek kainuos naujųjų namų išlaikymas. Taip pat aktyviai teiraujasi apie išlaidas, kurios yra konkrečiai susijusios su būsto pirkimo ir įrengimo etapais – kiek kainuos notaro paslaugos, kokia preliminari vieno kvadrato įrengimo kaina ir pan. O klausimai apie bendrųjų erdvių išlaikymą – retoki. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog vaizdo stebėjimo kameros, uždaruose kiemuose įrengti fontanai ar įmantri augmenija taip pat kainuoja.

Būsto technine būkle, remiantis apklausos duomenimis, yra nepatenkinti 2 iš 10 gyventojų. Antai senos statybos name už šildymą tenka mokėti 100 eurų per mėnesį, o dėl prastos techninės būklės šiluma išeina per „kiaurus“ langus ir sienas. O naujame name, pavyzdžiui, kelis šimtus eurų kainuojantys išmanūs termostatai su programavimo funkcijomis gali kiekvieną mėnesį sutaupyti solidžią sumą šildymo išlaidoms.

Tyrimo duomenimis, savo gyvenamosios vietos plotu yra nepatenkinti 14 proc. apklaustųjų. Savo būsto išplanavimu nepatenkinti 12 proc. apklaustų gyventojų.