Naujausiais Registrų centro tvarkomo Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 208 vyrai, turintys pavardę Kalėda. Moterų ir merginų su pavardėmis Kalėda, Kalėdienė ar Kalėdaitė yra šiek tiek daugiau – iš viso 229.

Didžiausia tikimybė sutikti žmogų, turintį tokią šventišką pavardę, yra Dzūkijos sostinėje Alytuje ir jo apylinkėse, taip pat – Lazdijų rajone, Druskininkuose bei Marijampolėje. Nemažai Kalėdų, Kalėdienių ir Kalėdaičių gyvena ir Kaune, praneša Registrų centras.

Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema nurodo, kad ši pavardė gali būti sietina su Kalėdų dovana, samdiniui, atitarnavusiam metus (paprastai po Kalėdų) ir vykstančiam namo, duodama dovana ar kunigui ir bažnyčios tarnams, apsilankantiems apie Kalėdas, duodama duokle.

Gyventojų registre šiuo metu yra beveik 1,3 tūkst. moterų, kurios suklustų šūktelėjus Snieguolės vardą.

Festivalis kitąmet švęs pirmą solidų jubiliejų.

„Festivalis po festivalio ir dešimtmetis ateina“, – pranešime sako organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka, kitą vasarą „Galapaguose“ nusiteikęs suburti tai, kas per tiek metų buvo geriausia.

„Dešimt metų. Tūkstantis istorijų“ – toks bus jubiliejinio festivalio šūkis. Daug scenų, pramogų ir galimybių patirti tai, kas nepamirštama.

Zarasuose iš savo pirmtako – „Roko naktų“ gimęs festivalis ilgainiui tapo vienu tarp svarbiausių Lietuvoje vykstančių renginių po atviru dangumi. Praėjusią vasarą „Galapagai“ pirmą kartą buvo surengti naujoje vietoje – Meironių lygumose, Palūšėje. Ant ežero kranto įsikūręs festivalis dar labiau išsiplėtė: viena scenų atsirado „instagramiško“ grožio Palūšės valtinėje, į kurią kursavo vandens taksi.

„Mums tai buvo naujas, didelis iššūkis, viską reikėjo sukurti nuo pamatų. Tačiau liko patys geriausi prisiminimai. Džiaugiamės, kad festivaliautojai atrado nuostabaus grožio gamtos kampelį – Palūšę arba pamilo ją iš naujo. 2020-ųjų vasarą „Galapagai“ taip pat vyks ten – Meironyse, o kadangi švęsime jubiliejų – bus dar linksmiau“, – teigia organizatorius.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).

Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).

Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

VDI teigimu, dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Be to, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Pagal Darbo kodeksą, darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotojų nemokamų atostogų, jeigu nėra jų sutikimų ar prašymų. Dėl kokio ilgio nemokamų atostogų susitaria darbuotojas ir darbdavys, yra neribojama, teigia VDI.

Dėl kasmetinių atostogų suteikimo šventiniu laikotarpiu darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir tokiu atveju darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.

Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.

Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam laikui negu viena valanda. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos  laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama jau minėta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

VDI teigimu, nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Analogiškos baudos taikomos ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus.

VDI taip pat primena, kad norėdami prekiauti ar teikti paslaugas asmeniškai asmenys, užsiimantys komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, turi turėti tai veiklai reikalingą licenciją. Jei šių dokumentų neturi, gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų, o už pakartotinį tokį pažeidimą – nuo 800 iki 1800 eurų.

Daugiausia – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, galės būti siunčiama į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ ir karinę mokymo operaciją Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais.

Iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų galės dalyvauti Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA, iki 40 karių – JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“, iki 30 karių – ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“, iki 20 karių – ES karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „EUNAVFOR MED operacija SOPHIA“.

NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, ES karinėje mokymo misijoje Malio Respublikoje, ES karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje Seimas leido siųsti iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Iki 5 karių galės būti siunčiama į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosovo Respublikoje ir tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje.

„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą, ypač su strategine Lietuvos sąjungininke – JAV. 2020–2021 metais prioritetais išliks dalyvavimas NATO, NATO sąjungininkų koalicijų ir ES vadovaujamose tarptautinėse operacijose, bus siekiama išlaikyti Lietuvos indėlį į JT vadovaujamą operaciją Malyje ir Lietuvos Respublikos karinę mokymo operaciją Ukrainoje“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 115 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti tuo pačiu ketvirčiu pernai, būsto kainos padidėjo 6,4 proc.

Naujos statybos būstai per metus pabrango 4,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 9,6 proc., butai daugiabučiuose namuose – 3,2 proc.

Ankstesnės statybos būstai per metus pabrango 7,3 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 9,1 proc., butai daugiabučiuose namuose – 6,6 proc.

Per ketvirtį naujos statybos būstai pabrango 0,6 proc. Vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 6,1 proc., o butai daugiabučiuose namuose atpigo 1,2 proc.

Ankstesnės statybos būstai pabrango 1,1 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 1,4 proc., butai daugiabučiuose namuose – 1 proc.

Bus atsisakoma reguliuojamų elektros kainų namų vartotojams ir pereinama nuo reguliuojamos prie konkurencija grįstos mažmeninės elektros tiekimo rinkos.

Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninio tiekėjo paslaugomis, o jos kainą ne dažniau kaip kas pusę metų nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Kaip jau rašė ELTA, perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo būtų įgyvendintas etapais.  Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 000 kWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 8,4 proc., tai yra apie 140 tūkst.

Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 46 proc., tai yra apie 760 tūkst.

Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 000 kWh. Tokių vartotojų taip pat yra 46 proc., tai yra 760 tūkst.

Siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus yra numatoma, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigtų paskutiniuoju etapu, nepriklausomai nuo elektros suvartojimo kiekio, teigiama pranešime.

Atsisakant elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams kartu vyks ir išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimas.

Pasak pranešimo, įgyvendinus mažmeninės elektros tiekimo rinkos liberalizavimą, elektros energijos įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48 proc. galutinėje elektros kainoje, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.

Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 m., Latvija – 2015 m.

ELTA rašė, kad Lietuvoje verslo vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją gali pasirinkti nuo 2010-ųjų. Tačiau nuo rinkos liberalizavimo pradžios tūkstančiai verslo vartotojų iki šiol naudojasi vadinamuoju garantiniu elektros tiekimu, kurį užtikrina elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).

Kaip Eltai pranešė ESO, šiuo metu garantiniu elektros tiekimu naudojasi iš viso beveik 40 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje.

Iš šio skaičiaus – apie 14 tūkst. akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, valstybinių ir individualių įmonių bei viešųjų įstaigų.

Taip pat garantiniu elektros tiekimu naudojasi dar apie 12 tūkst. fizinių asmenų, vykdančių komercinę veiklą, apie 6 tūkst. – ambasadų, asociacijų, bendrijų, apie 3 tūkst. – bendruomenių, garažų bendrijų, savivaldybių įstaigų, ūkininkų fizinių asmenų. Likusieji iš beveik 40 tūkst. garantinio elektros tiekimo vartotojų – įvairūs fondai, pagal jungtinės veiklos sutartis veikiantys asmenys ir pan.

Visą žirginio sporto žiemos šventę Dusetose vainikuos ristūnų lenktynės dėl „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia Žemės ūkio ministerija ir kuris atiteks įteiktas eikliausiojo ristūno važnyčiotojui.

Planuojama, jog parodomojoje šventės programoje kartu su kviesliais ir muzikantais dalyvaus ir žemaitukų augintojai. 

Žirgų lenktynės Dusetose, šalia legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, pradėtos rengti dar XVIII amžiuje. Tai vienas seniausių masinių renginių Lietuvoje, kasmet pritraukiantis kelias dešimtis tūkstančių žiūrovų. Kitąmet sukanka 225 metai, kai pirmą kartą žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo paminėtos rašytiniuose šaltiniuose ir 125 metai, kai jos rengiamos oficialiai. Nuo 1933 m. jas kartu su Zarasų rajono savivaldybe organizuoja Žemės ūkio ministerija. Respublikinėmis jos paskelbtos 1955 metais.

Šis pakeitimas sudarys vienodesnes sąlygas gyventojams įsirengti elektrines. ESO teigimu, neribojant šio dydžio, būtų neefektyviai išnaudojamas skirstomojo tinklo pajėgumas pagamintos elektros energijos priėmimui, teigiama pranešime. Teisės aktų pokyčiai, pasak pranešimo, atlikti neslūgstant norinčiųjų gaminti elektrą iš saulės energijos ir įvertinus technines skirstomojo tinklo galimybes.

Kaip teigia ESO, skubėdami kuo greičiau įrengti saulės ar vėjo elektrinę, nauji gamintojai neišsiaiškina elektros tinklo pajėgumo, o vėliau paaiškėja, kad elektrinė įrengta, bet ji negali būti prijungta prie elektros tinklo.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ teigia užfiksavusi ne vieną atvejį, kai klientai paskubėję įsirengti saulės elektrinę sužino, kad reikalinga tinklo rekonstrukcija. O tai nemenkos investicijos - priklausomai nuo konkrečios situacijos, klientui gali tekti investuoti nuo 1 iki 10 ar net daugiau tūkst. eurų.

Dar prieš įrengiant elektrinę ESO rekomenduoja būtinai pasitikrinti ar pageidaujamos galios elektrinė gali būti prijungta prie ESO skirstomojo tinklo ir kokiomis sąlygomis. ESO išduodamose prijungimo sąlygose detaliai nurodoma, ar esamas skirstomasis tinklas gali priimti saulės elektrinės pagamintą elektrą ar reikalinga tinklo plėtra.

Be to, rekomenduojama nesiimti savavališkų veiksmų montuojant saulės elektrines, būtinai gauti ESO išduodamas prijungimo sąlygas, patikėti darbą atestuotiems ir išmanantiems elektrinių įrengimo darbą specialistams. Atlikus darbus, rangovai turi pateikti deklaraciją ESO, kad elektrinė sumontuota tvarkingai ir veiks tinkamai. Kitu atveju elektrinė gali neveikti tinkamai, sugesti, savavališkai sumontuoti įrenginiai gali pakenkti skirstomajam tinklui, pažeisti elektros instaliaciją ar įrenginius.

Todėl, kaip sakoma pranešime, su kredito unijomis sutarta dėl palankesnių skolinimosi sąlygų.

„Nuo šiol pritrūkę apyvartinių lėšų ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir gaunantys tiesiogines išmokas, galės pasinaudoti kredito unijų paslaugomis palengvintomis sąlygomis – minimali skolinimosi suma sumažinta 6 kartus – iki 5 tūkst. Eur. Iki šiol ši suma siekdavo 30 tūkst. Eur“, – rašoma ŽŪM pranešime. 

Anksčiau kredito unijos, suteikdamos kreditus ūkininkams, teikdavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) su ūkininkais pasirašytus susitarimus, pagal kuriuos NMA pervesdavo tiesiogines išmokas į susitarime nurodytą ūkininko sąskaitą. Tačiau kredito unijos galėjo teikti šiuos susitarimus tik tuo atveju, jei minimali kredito unijos paskolinta ūkininkui suma siekė 30 tūkst. Eur. 

Taigi ūkininkas, gaunantis tiesioginių išmokų paramą, pritrūkus apyvartinių lėšų gali kreiptis į kredito uniją, prašydamas suteikti jam paskolą ir įsipareigodamas pervesti jam priklausančias tiesiogines išmokas į numatytą konkrečią sąskaitą kaip paskolos grąžinimo garantą.

NMA skelbia, kad jau gavo lėšas, skirtas mokėti šią pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už pasėlius ir gyvulius 2019 metais.

Iš viso bus išmokėta 26,4 mln. Eur pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Daugiausiai (apie 50 proc. visos sumos) skirta pienininkystės sektoriui, t. y. išmokoms už parduotą pieną. Pasak NMA pranešimo, šiam sektoriui skirta didžiausia galima pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos suma.