Tyrimas: trečdalis gyventojų neskubės apsispręsti dėl pensijų kaupimo

„Išaugęs klientų konsultacijų poreikis banke atliepia tyrimo rezultatą, rodantį, kad didelė dalis gyventojų nėra priėmę sprendimo, kaip elgsis su savo lėšomis – kaups toliau, ieškos geresnių investavimo instrumentų ar atsiėmę tiesiog išleis. Šias dvejones galima paaiškinti informacijos ir žinių trūkumu, mat tik kiek daugiau negu pusė (56 proc.) apklaustųjų pripažįsta, kad gerai supranta pensijų reformos pokyčius ir kokį poveikį tai turės asmeninei pensijai“, – pranešime cituojama SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė.

Apklausos duomenimis, norą pasitraukti iš antros pakopos dažniau jaučia vidurinį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys žmonės, o turintieji aukštesnįjį ar aukštąjį išsimokslinimą yra labiau linkę kaupti toliau, kad pensijai skirta finansinė pagalvė būtų storesnė.

Be to, K. Ruseckienė daro prielaidą, jog esamą pensijų sistemą labiausiai palaiko 50 metų sulaukę ir vyresni asmenys. Ši respondentų grupė pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos linkusi mažiausiai. O didžiausia antroje pakopoje lėšų nekaupiančių asmenų grupė – studentai.

ELTA primena, kad birželį Seimas pritarė nuo Naujųjų įsigaliojusiai antros pensijų pakopos reformai.

Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spalį skelbė, jog antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Skirtingais skaičiavimais, prognozuojama, kad iš pensijų fondų gali pasitraukti 30-50 proc., fondai gali netekti apie 2 mlrd. eurų valdomo turto.