S. Lisausko / BNS nuotr.

SANKCIONUOTOS PREKĖS Į RUSIJĄ – IR PER LIETUVĄ

2024-03-04 11:01
LNK inf.

Lenkijos ūkininkams tęsiant protestą pasienyje, situacija Kalvarijos-Budzisko kelyje išlieka stabili, spūstys nesiformuoja, incidentų nefiksuota. Lenkijos pareigūnų darbą tikrinant vilkikus prižiūri penki ūkininkai, jie budi pamainomis. Per pirmąją parą ukrainietiškų grūdų nerasta nė viename iš Lietuvos vykusiame sunkvežimyje.

Tačiau netylant ginčams dėl ukrainietiškų grūdų vežimo, mūsų ūkininkai primena, kad Lietuva visiškai legaliai importuoja rusiškus grūdus. Seime jau atsirado iniciatyva uždrausti rusiškų grūdų importą, tačiau ūkininkai prašo uždrausti ir grūdų tranzitą.

Didžiausia problema – rusiški grūdai

Lenkijos ir Lietuvos pasienyje tęsiantis protesto akcijai, kai tikrinama ar per Lietuvą nėra vežami ukrainietiški grūdai, mūsų ūkininkai kartoja, kad ne ukrainietiški grūdai didžiausia problema, o rusiški.

Šių kiekis per Lietuvą ir Latviją pastaraisiais metais esą išaugo kelis kartus. Dėl to grūdai labai atpigo, kenčia visos Europos, taip pat ir Lietuvos ūkininkai.

„Gaunasi taip, kad mes valstybei agresorei, kaip klusni tarnaitė, tiek Latvija, tiek Lietuva, atliekame paslaugą ir jie išstumia mūsų grūdus iš mūsų tradicinių rinkų. Jau nekalbant apie tai, kad didelė dalis tų grūdų tiesiogiai patenka į Europos Sąjungos rinkas, kur jau betarpiškai konkuruoja su mūsų grūdais“, – kalbėjo grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Seime jau žengtas pirmas žingsnis, kad rusiški ir baltarusiški grūdai į Lietuvą nepatektų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Užregistravome įstatymą tam, kad būtų uždraustas importas ir įvežimas iš Rusijos ir Baltarusijos arba pagal kilmę. Arba jei tai kita šalis – kad būtų tie dokumentai, ir kad tokie grūdai į mūsų rinką nepapultų“, – nurodė kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Jei Seimas apsispręs, tai taip, tą idėją palaikau“, – tvirtino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Uždraudimo nepakanka

Tačiau, pasak grūdininkų, to nepakanka. Reikėtų, kad būtų uždraustas ne tik importas, tačiau ir grūdų tranzitas. Dabar rusiški grūdai važiuoja į Klaipėdos uostą, o kur išplaukia jau neaišku.

„Ar į birių krovinių terminalą leisime, ar ne, tikėtina, kad nelabai to norėtume daryti, bet latviai pas save neuždraudė reeksporto, matyt, kad čia turėtume apsvarstyti“, – šnekėjo V. Pranckietis.

Ūkininkai įspėja, kad jeigu Lietuva uždraus tik rusiškų grūdų importą, tačiau ne tranzitą, niekas negarantuos, kad grūdai nepasiliks Lietuvoje.

„Tai negarantuotų, kad jie nepasiliks Lietuvoje, nes vykdyti tokią kontrolę, kai tu įleidi ir tranzitą, bet neleidi importo, na, čia gausis kova su vėjo malūnais, patys suprantate“, – teigė A. Macijauskas.

Rusiški grūdai į Lietuvą kol kas patenka visiškai legaliai.

„Jie gali važiuoti į mūsų malūnus, kepyklas. Didelė tikimybė, kad jūs valgote duoną iškeptą iš rusiškų grūdų. Mes tokių faktų neturime, nes neturime įgaliojimų patikrinti elevatorių, malūnų, iš kurių jie mala tuos miltus, ar iš ko jie kepa duoną, bet tokia tikimybė tikrai yra“, – pabrėžė A. Macijauskas.

Ministras kalba kitaip

„Mes įsivežame savo reikmėms labai mažus kiekius rusiškų grūdų, daugiausia kukurūzus. Neįsivežame kviečių“, – sakė K. Navickas.

Pasak K. Navicko, pernai per Klaipėdos uostą išvažiavo, kiek daugiau nei šimtas tūkstančių tonų rusiškų grūdų, Latvijoje šie skaičiai esą 20 kartų didesni.

„Supraskite, tai – pleistras kažkam. Mes kalbame apie mažą kolbą didžiuosiuose aruoduose, tokių kiekių, kokius turime Lietuvoje, ypač rusiškos kilmės“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Tačiau su Rusija prekiaujama ne tik žemės ūkio produkcija. Lietuva reeksportuoja ir maisto produktus, vaistus, drabužius, alkoholinius gėrimus.

„Tai – vadinamasis reeksportas, kai prekės iš Vakarų Europos, Šiaurės, netgi Pietų Europos atkeliauja iki Lietuvos. Mūsų taip vadinamieji muitinės tarpininkai ir kitos įmonės padeda toms prekėms patekti į Rytų rinkas“, – nurodė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Legalu, bet ar moralu?

Gruodį reeksportas į Rusiją buvo 150 milijonų, tai – labai daug. Suprantame, kad esame viena iš tų nedaugelio šalių, kuri turi sieną su muitų sąjunga.

Deja, ne paslaptis, kad per Lietuvą į Rusiją patenka ir sankcionuotos arba dvejopos paskirties prekės. Tai elektronikos prietaisai, mikroschemos, įvairūs inžineriniai įrenginiai.

„Dažniausiai pasitaikanti schema, tai: įsteigiama įmonė Lietuvoje, ta įmonė nuperka prekes iš tos įmonės, kuri jas pagamino ir tada parduoda, nurodydama neteisingą prekės kodą. Bando, kad muitinė praleistų, nepastebėtų, vis tiek muitinė negali 100 proc. atlikti kontrolės, jie turi tam tikrą procentą“, – kalbėjo Muitinės tarpininkų bendrovės „Bunasta“ savininkas Jurgis Adomavičius.

Be to, problema ir ta, kad dauguma vežėjų negali vežti prekės tiesiai į Kazachstaną ar kitas Vidurio Azijos šalis.

„Kraunamas europietiškas vilkikas, jis gali įvažiuoti iki pirmo muitinės posto, kuris yra Baltarusijoje ar Rusijoje. Ten vyksta prekių perkrovimas į Rusiją, Baltarusiją ar kitos šalies vilkiką, kas, mano manymu, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tos prekės kartas nuo karto nubyra“, – aiškino J. Adomavičius.

Idealus atvejis

„Pasikrovė Lietuvoje sandėlyje, uždėjome kažkokią specialią plombą, GPS sekimą pajungėme ir automobilis važiuoja tiesiai į Kazachstaną, Uzbekistaną ar kitą Centrinės Azijos šalį, kur prekės iškraunamos, išmuitinamos. Galima net dėti QR kodus, kad būtų prekių didelis atsekamumas, kad bent jau žinotumėme, kas jas pristatė, – pabrėžė J. Adomavičius.

Tačiau ir tada niekas negali garantuoti, kad ta prekė iš Vidurio Azijos šalies nebus parduota tai pačiai Rusijai.