Numato dideles investicijas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje surengta diskusija apie priimtą nuostatą, kad valstybės valdomos įmonės į biudžetą privalės sumokėti reikšmingo dydžio pelno įmokas (dividendus). Jis apibrėžtas 60-85 proc.

Tokia pelno įmoka užkirstų kelią daliai investicijų į Klaipėdos uostą. Jis į valstybės biudžetą, pagal dabartinius rodiklius, privalėtų kasmet pervesti daugiau kaip 20 mln. eurų.

Iki 2026 m. į Klaipėdos uosto vidinį vystymą planuojama investuoti 790 mln. eurų. Iš jų tik apie 100 mln. eurų būtų ES lėšos, kita - pačios Uosto direkcijos. Numatyta atnaujinti uosto molus, iki 17 metrų gilinti laivybos kanalą, tvarkyti krantines. Taip pat įspūdingos investicijos numatomos Malkų įlankos pertvarkymui.

Analizė rodo, kad nuo 2001 m. Klaipėdos uosto direkcijos valdomo turto vertė dėl investicijų padidėjo 2,5 karto. Lygiai tiek pat augo ir krova. Tai reiškia, kad investuoti į uostą yra naudinga. Jame investicijos ne tik sudaro sąlygas krovai augti, bet ir sukuria didelę pridėtinę vertę. Jos skatina šalies ekonomikos vystymąsi.

Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ atliko Klaipėdos uosto ekonominę finansinę analizę.

Šios agentūros vadovas Deividas Gabulas pateikė išvadą, kad Klaipėdos uostas mažai skolinasi pinigų iš bankų. Kita išvada, kad uostas pernelyg daug pajamų gauna iš rinkliavų ir per mažai iš uosto žemės nuomos.

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis mano, kad Uosto direkcijai artimiausiais metais pasiskolinti apie pusę milijardo eurų būtų pernelyg didelė suma. Tai sudarytų maždaug 10 metų jos pelnų dalį. Toks skolinimasis pernelyg rizikingas.

Lyg ir priekaištas nuskambėjo, kad Uosto direkcija vykdė konservatyvią skolinimosi iš bankų politiką. Bet tai yra labai gerai. Susidūrusi su nauja realybe, kad dalis pinigų iš Uosto direkcijos į valstybės biudžetą gali būti paimta „pravalgymui“, ji turės didesnes galimybes pasiskolinti nei būtų turėjusi, jei būtų jau seniau „apaugusi“ skolomis.

Nenori uoste staigių pokyčių

Uosto krovos kompanijoms užkliuvo noras keisti uosto pajamų schemą mažinant rinkliavų dalį ir didinant pajamas iš uosto žemės nuomos mokesčio.

Panašiai yra tokiose uostuose kaip Roterdamas, Hamburgas. Bet tų uostų veiklos modeliai Klaipėdoje netinka.

Bet koks susiklosčiusios uosto pajamų struktūros perskirstymas gali atnešti didelės žalos pačiam uostui ir Lietuvos valstybei.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas pastebėjo nusistovėjęs rinkliavų ir žemės nuomos santykis yra didžiulis Klaipėdos uosto pasiekimas. Jis padėjo pritraukti į uostą masinius krovinius. Jo dėka Klaipėdos uostas pritraukė visus įmanomus Baltarusijos krovinius. Turėdamos mažesnius žemės nuomos mokesčius, Klaipėdos uosto krovos kompanijos siūlo konkurencingesnius tarifus. Realiai krovos tarifai Klaipėdos uoste nesikeitė jau 7 metus, o kai kur netgi mažėjo. Krovos kompanijos dirba su nedidelėmis pelno maržomis.

Uosto kompanijos jau yra pasirašiusios ilgalaikes tiek žemės nuomos, tiek krovos sutartis.

„Jei norime savo šaliai gero, prieš imdamiesi kokių nors pertvarkymų uoste turime viską labai gerai pasverti“, - dėstė V.Dambrauskas.

„Staigiai ką nors keisdami mes galime padaryti žalą savam uostui, jei mokesčiai uoste pakils mes galime tapti nekonkurencingais. Laimės Hamburgo, Roterdamo, kaimyniniai Latvijos uostai, nes augdami, didindami gylius, mes ateityje galime perimti iš jų dalį krovinių“, svarstė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika.

Panašiai pasisakė visų uosto krovos kompanijų atstovai. Netgi laivų statytojams ir remontininkams, kur tiesiogiai dirba per 2300 klaipėdiečių, žemės nuomos mokesčio didėjimas išbalansuotų veiklą.

Stengsis išvengti sukrėtimų

Finansų viceministras Darius Sedeckas aiškino uostininkams, kad šiuo metu yra bendras sprendimas iš valstybės valdomų įmonių veiklos gauti didesnes pajamas.

Tuo pat metu valstybė neneigia poreikio investuoti. Yra priimta nuostata, kad pelno dalis gali būti ir nepaimta į biudžetą, jei įmonė įrodys, kad jos investicijos yra būtinos, skatina ekonomikos augimą. Taip pat dvigubai yra padidinta lengvata investuojantiems į techninį veiklos atsinaujinimą.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas V.Dambrauskas akcentavo, kad uosto direkcija pakankamai efektyviai investuoja. Taip pat iš uosto valstybė gauna žymias pajamas.

„Bet kokius veiksmus uoste reikia labai gerai pasverti. Valstybė iš plėtros turi gauti grąžą. To turime siekti dėsningai, be sukrėtimų“, - svarstė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Jo teigimu, statybos uoste taps sudėtingesnėmis, nes jų finansavimas brangs.

R.Masiulio nuomone, išorinio uosto statyba galėtų būti pakankamai rimtas argumentas, eiti į Vyriausybę prašyti mokesčių atidėjimo ir įrodinėti, kad investicijos į uostą ateityje atneš didelę ekonominę naudą.

„Dar tik pirmas mėnuo, kai realiai gyvename pradėjus veikti naujai apmokestinimo schemai. Diskutuosime, kokios yra galimybės persibalansuoti uoste, kad būtų mažesni sukrėtimai“, - svarstė R.Masiulis.