Seimas ketvirtadienį apsvarstė naujosios Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą ir nutarė, kad už jį galutinai balsuojama bus gruodžio 22 dieną.

Biudžeto projekte išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.

Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų. Po pirmojo 2021 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos išaugo apie 1,139 mlrd. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Už biudžeto projektą balsavo 85 parlamentarai, prieš – 23.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad naujų įsipareigojimų į patobulintą biudžeto projektą nebuvo įtraukta.

„Ši Vyriausybė jokių papildomų įsipareigojimų dar nespėjo prisiimti. Peržiūrėjome tas kolektyvines sutartis, kurios yra privalomos, tai jos yra įgyvendintos. Kalbant apie kitus papildomus pažadus, kurie buvo duodami, stengėmės atsižvelgti į situaciją ir padaryti taip, kad darbo užmokestis, kuris yra mokamas viešojo sektoriaus darbuotojams, nenuvertėtų, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu“, – Seimo posėdyje teigė G. Skaistė.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas nuogąstavo dėl didėjančio kitų metų biudžeto deficito bei iš biudžeto pašalintų Gaivinimo fondo lėšų.

„Kodėl išimtos RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – ELTA) lėšos? Tiesiog todėl, kad jų nėra. Jei prisiimame įsipareigojimus, įskaičiuojant tas išlaidas, kurios bus patirtos šiems projektams įgyvendinti, o vėliau Europos Komisijos prioritetai pasikeis, tai tiesiog visos išlaidos nuguls į mūsų skolą ir bus finansuojama skolintomis lėšomis“, – atsakė finansų ministrė.

Dabartinis BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ragino nežiūrėti į praeitį ir neieškoti kaltų.

„Galime pasakyti daug karčių žodžių buvusiai Vyriausybei, tačiau noriu kreiptis į kolegas koalicijos partnerius ir pasiūlyti neversti puslapių atgal, nesiaiškinti šiandien, kas kaltas, bet susikoncentruoti į pagrindinius svarbiausius iššūkius. Pirma, tai finansavimas sveikatos apsaugos sistemai. (...) Antra užduotis yra darbo vietų išsaugojimas“, – Seime kalbėjo M. Majauskas.

Jis teigė, kad biudžeto deficitas išauga dėl vienkartinių veiksnių suvaldant pandemiją.

„Atkreipiu dėmesį į vieną ir pagrindinį dalyką – padidėjimas deficito nuo ankstesnės Vyriausybės suplanuotų 5 proc. iki 7 proc. yra vienkartinės išlaidos, kurios numatytos suvaldyti koronaviruso plitimą ir amortizuoti ekonomikos žalą. Sėkmingai suvaldžius koronaviruso plitimą, mes tų išlaidų 2022 metais jau neturėsime. Vien tik eliminavus šias išlaidas biudžeto deficitas kris žemiau 5 proc.“, – sakė M. Majauskas.

„Valstietis“ Robertas Šarknickas dėl padidėjusio biudžeto deficito įžvelgė mokesčių kėlimo grėsmę ateityje.

„Gali po 2 metų tekti praktiškai jums kelti mokesčius Lietuvos gyventojams. Tai mes neradome to balanso įtikinamo, kodėl tie 7 proc.“, – sakė R. Šarknickas.

Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas nuogąstavo, kad 2022 metai biudžetui bus sudėtingi, reikės ieškoti priemonių deficito mažinimui.

„Po to, kai įsigaliojo ekonomikos stabilumo ir ekonomikos augimo pakto sustabdymas, pagal kurį galima nesilaikyti skolos, deficito, jis, numatyta, baigs galioti kitų metų pabaigoje. Jei kitų metų pabaigoje nustos galioti ir nepakeis Europos Komisija ar Europos Parlamentas šito sprendimo, tai 2022 metai mums prasidės su didžiule duobe, nes iškart pereiti nuo 7 proc. prie 3 ar 2 proc. reikalingos ypatingos prociklinio biudžeto reguliavimo priemonės, kurios padidintų mokesčius, pajamas (biudžeto – ELTA) ir sumažintų visą eilę kitų dalykų“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patobulintam biudžeto projektui nepagailėjo ir gero žodžio.

„Sveikinu Vyriausybę naująją, kad šiomis sudėtingomis sąlygomis atnešate biudžetą tikrai, mano galva, gerais patobulinimais. Džiaugiuosi, kad yra numatytos praktiškai visos socialinės priemonės, kurios buvo planuotos praėjusios Vyriausybės, net su kai kuriais pagerinimais, išskyrus kovidines priemones, kurių apsispręsta netęsti“, – Seime teigė L. Kukuraitis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kurie skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio mažinamos 104,4 mln. eurų, įvertinus patikslintas prielaidas dėl atidėtų mokėjimų, pelno mokesčio pajamos mažinamos 46 mln. eurų dėl prognozuojamų mažesnių metinio pelno mokesčio įmokų už 2020 metus.

Minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas kitąmet numatomas iki 642 eurų.