Iki 2027 metų visi kailinių žvėrelių ūkiai privalo išnykti. Užtikrinant gyvūnų gerovę, toks verslas Lietuvoje bus draudžiamas.

„Šokas. Olandijoje ne vienas žmogus nusižudė, kai toks sprendimas buvo priimtas“, – pasakojo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ direktorius Česlovas Tallat-Kelpša.

Penkiasdešimt kailinių žvėrelių ūkių, tarp kurių – ir stambiausieji, kreipėsi į teismą. Prašo priskaičiuoti didesnę žalą, nei nurodyta dabar. Vietoje vieno milijono valstybės kompensacijų prašo priteisti 113 milijonų eurų.

„Taikant Anglijos, Danijos ar Olandijos metodiką, žalos dydis galėtų būti ir didesnis nei mūsų įvardintas 113 milijonų eurų“, – pabrėžė advokatas Laurynas Lukošiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Klausimas šioje byloje yra, kas vis dėlto prisiima atsakomybę už tokius valstybės sprendimus. Ar pati valstybė prisiima atsakomybę, ar tai perkeliama paprastiems žmonėms?“ – svarstė advokatas Vytautas Kaklys.

Pavyzdžiui, audinių ūkis Vilkijoje kasmet į atnaujinimą ar statybas investuodavo po milijoną eurų. Skaičiuoja, kad apie 15 milijonų iš viso. Tačiau jei kreiptųsi kompensacijos, kaip pats vadovas sako, gautų mažiau nei padavėja arbatpinigių.

„Tai būtų penkiasdešimt keli tūkstančiai. Mums per mėnesį reikia daugiau nei 100 tūkst. vien atlyginimams“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

„Įsivaizduokite, kokia yra disproporcija tarp realios žalos ir valstybės nustatytos kompensacijos – tai šimtai kartų“, – pabrėžė V. Kaklys.

Prieš uždraudžiant kailinių žvėrelių verslą, Žemės ūkio ministerija skaičiavo, kad kompensacijoms reikės 57 milijonų eurų. Bet liko tik milijonas.

„60 kartų pati valstybė susimažino tokio sprendimo neigiamos įtakos žalos dydį, nors turėjo visus duomenis, kad žala ženkliai didesnė“, – aiškino L. Lukošiūnas.

Dėl kompensacijų iki šiol kreipėsi tik keturi ūkiai, jiems išmokėta 13 tūkst. eurų. Už audinę pernai ūkiai galėjo gauti po tris eurus, šiemet – po du, kitąmet – tik po eurą už žvėrelį.

Ministerija tikina, kad nustatytų sumų nėra, o į kompensaciją įtraukti ne tik žvėreliai. Svarbu, kad ūkis viską sugebėtų pagrįsti dokumentais.

„Į tai įeina ir statinių, kurie buvo naudojami kailinių žvėrininkystės subjektų nugriovimui, atliekų sutvarkymui, atliekų išvežimui, nebenaudojamos įrangos išvežimui ir sutvarkymui. Jeigu atleisti darbuotojai – tai irgi ministerija kompensuoja tas išmokas“, – sakė Žemės ūkio ministerijos atstovas Marius Masiulis.

Advokatai teismo prašo ekspertizės. Nori kiekvieną ūkį įvertinti individualiai ir taip apskaičiuoti realią žalą, kurią ūkininkai patirs uždarius verslą.

„Viską išsakė, ką norėjo, teismas išklausė. Išliko prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo. Jeigu bus paskirta ekspertizė, savaime suprantama, posėdis neįvyks, nes byla bus stabdoma iki ekspertizės atlikimo“, – pranešė teisėjas Arvydas Martinavičius.

Ūkininkai gina ne vien pinigus – jie atstovauja ir savo darbuotojams. Be darbo liks apie 500 žmonių.

„Tai yra visi vietiniai kaimo gyventojai. Tiek mūsų ūkis, tiek dauguma žvėrininkystės ūkių, kaip taisyklė, yra nuošaliose vietose, kur paprastai sunku rasti darbą“, – akcentavo „Vilkijos ūkis“ direktorius.

Lietuva tapo 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia kailinių žvėrelių verslą. Jis vis dar leidžiamas Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir Suomijoje.

Po draudimo gyvūnėlius vėl leidžia auginti danai. Tik Danija ūkininkams išmokėjo daugiau, nei buvo verti jų ūkiai. Estija, Latvija ir Vokietija, uždraudusios verslus, nemokėjo jokių kompensacijų.