KOKIĄ RIZIKĄ GALI KELTI FINANSINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS PLĖTRA?

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas penktadienį lankysis Briuselyje, kur susitiks su Europos Komisijos (EK) Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato vadovu Johnu Berriganu. V. Vasiliausko teigimu, europinis finansinių technologijų (FinTech) reguliavimas turi būti pagrįstas pasiteisinusiomis nacionalinėmis praktikomis.

„EK pasiryžimas sukurti bendrą skaitmeninių finansinių paslaugų rinką yra neabejotinai lauktas ir sveikintinas ketinimas. Tačiau jį įgyvendinant svarbu užtikrinti, kad, užuot švaistę laiką ir pastangas rato išradimui, verčiau pasinaudotume jau išrastais dviračiais. Kitaip tariant, ES lygmens siūlymus vertėtų grįsti tuo, kas jau veikia, buvo patikrinta ir pasiteisino nacionaliniu lygmeniu“, – sako V. Vasiliauskas.

EK šių metų trečiąjį ketvirtį ketina pristatyti FinTech veiksmų planą. Jame bus numatyti žingsniai, skirti skaitmeninių finansinių paslaugų plėtrai ES mastu paskatinti.

V. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad sparti finansinių technologijų sektoriaus plėtra gali kelti papildomą riziką, įskaitant ir pinigų plovimo srityje.

„Nors pinigų plovimo grėsmė Lietuvos finansų sistemoje tebėra maža, į šį rizikos šaltinį žiūrime pro padidinamąjį stiklą. EK turėtų būti ypač aktuali mūsų patirtis kontroliuojant su inovatyviomis FinTech įmonėmis susijusias rizikas ir plėtojant naujus bendradarbiavimo formatus tarp viešojo ir privataus sektorių, įskaitant ir komercinius bankus“, – pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot Lietuvos banko, EK dar šių metų pirmąjį ketvirtį numato pateikti pinigų plovimo prevencijos veiksmų planą. Jame bus išskiriami siūlymai, skirti ES lygmens pinigų plovimo prevencijos sistemai stiprinti ir bendradarbiavimui tarp atsakingų institucijų skirtingose šalyse gilinti.

Lietuvos banko duomenimis, pinigų plovimo rizika Lietuvos finansų sistemoje tebėra žema – nerezidentų indėliai sudaro 2,4 proc. visų indėlių, o pinigų perlaidos į ne ES valstybes siekia 0,4 proc. visų perlaidų.