Valstybės kontrolė: esminių strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių nėra | KaunoDiena.lt

VALSTYBĖS KONTROLĖ: ESMINIŲ STRATEGINIO PLANAVIMO IR BIUDŽETO FORMAVIMO POKYČIŲ NĖRA

Aukščiausioji audito institucija (AAI) – Valstybės kontrolė – atliko strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos eigos vertinimą ir pranešė nustačiusi, kad esminių teigiamų sistemos pokyčių dar nėra.

Kad šią sistemą būtina tobulinti, Valstybės kontrolė buvo konstatavusi dar 2016 metais, teigiama pranešime. Tuo metu AAI rekomendavo skiriamas biudžeto lėšas sieti su planuojamais rezultatais, aiškiau teikti informaciją gyventojams, įvertinti Valstybės investicijų programos reikalingumą.

„Siekiant užtikrinti švietimo ir mokslo bei sveikatos priežiūros prieinamumą, socialinę apsaugą, kurti palankią aplinką ūkio plėtrai ir užimtumui, reikalingi atitinkami finansiniai ištekliai ir veiksmingas strateginis planavimas. Sistemos pertvarką Vyriausybė yra įtraukusi į savo strateginių darbų sąrašą ir jau įgyvendino keletą pereinamojo laikotarpio priemonių, tačiau esminių pokyčių šioje srityje dar nėra“, – pranešime sako Nomeda Poteliūnienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.

Valstybės kontrolės vertinimu, kol kas nėra pašalinti strateginio planavimo trūkumai: ne visais atvejais yra nuspręsta, kokiais kriterijais bus vertinama valstybėje vykdoma politika, nematuojami kai kurie veiklos rezultatai, pagal kuriuos Lietuva yra vertinama tarptautiniu lygiu, o skaičiuojami susitikimai, posėdžiai, renginiai ir dalyviai.

„Kyla pagrįstų abejonių dėl pokyčiams įgyvendinti numatytų terminų, nes naujos kokybės vidutinės trukmės biudžetą planuota patvirtinti 2021–2023 m., o kol kas nepriimtas nė vienas teisės aktas, būtinas šiam biudžetui sudaryti, pertvarkos etapų darbai vėluoja 1–1,5 metų“, – teigiama pranešime.

Valstybės kontrolės siūlymu, Finansų ministerija jau antrus metus rengia vadinamąjį piliečių biudžetą „Biudžetas glaustai“, kuriame aiškiai ir trumpai pateikiama pagrindinė informacija apie planuojamą biudžetą.

Auditoriai jame pasigenda vieno iš svarbių elementų – pagrindinių planuojamų pasiekti rezultatų, panaudojant biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, 2020 m. „Biudžete glaustai“ nurodoma, kad sveikatai planuojama skirti 2,3 mlrd. eurų suma, bet nenurodoma, kaip pasikeis sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams apimtis ar kokybė, teigia valstybės auditoriai.

Dar vienas laukiamas pokytis – iki šiol rengiama Valstybės investicijų programa, kuri neatspindi nei visų valstybės investicijų, nei detalios informacijos apie į programą įtrauktus projektus, o jų įtraukimas į šią programą neužtikrina sėkmingo jų įgyvendinimo planuotais terminais.

Dėl nepakankamo finansavimo ir besikeičiančių prioritetų projektai po keletą kartų stabdomi, dalies jų įgyvendinimas trunka ne vieną dešimtmetį. 2010–2019 m. 63 projektams lėšų neskirta 3 metus ir ilgiau. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, Valstybės investicijų programos planuojama atsisakyti.

Naujausių auditų rezultatai rodo, kad Valstybės kontrolės 2018 m. nustatytas biudžeto valdysenos brandos lygis nepasikeitė ir išlieka neperžengęs pirmojo lygio.                                                   

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS