Lietuvos verslo šimtmetis: pokyčiai įspūdingi | KaunoDiena.lt

LIETUVOS VERSLO ŠIMTMETIS: POKYČIAI ĮSPŪDINGI

"Sovietų Sąjunga sušaudė daugiau žmonių už, kaip jie įsivaizdavo, ekonominius nusikaltimus nei žmogžudystes. Ir tai oficiali statistika", – pastebi  istorikas Kastytis Antanaitis.

Verslumo nenužudė

Anot vieno iš knygos "Verslo amžius 1918–2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai" autorių, Vytauto Didžiojo universiteto docento, stebėtina, kaip sovietmečiu vykdyta nuožmi verslininkų medžioklė nesunaikino lietuvių verslumo. Tik žlugus Sovietų Sąjungai, kai jau buvo galima vykdyti verslą, buvo išduota beveik 300 tūkst. leidimų.

"Sovietmečiu pagal įstatymus gal ir buvo galima palikti kokius nors smulkius verslininkus, tačiau metai po metų jų skaičius buvo mažinamas. 6 tūkst., 4 tūkst. – kol visai jų neliko. Paliko tik kokius nors neįgaliuosius namuose megzti. Bet tik rankomis – be jokių prietaisų. Žinojo, kas tikrasis jų priešas", – pasak K.Antanaičio, medžiojami buvo ne tik politiškai aktyvūs žmonės, bet ir tie, kurie darė ar galėjo potencialiai daryti visuomenei įtaką. Pagal tai pirmoje vietoje buvo mokytojai, o po jų – verslininkai.

Tikrai netiesa, kad verslininkais tapo visi išėję iš pogrindžio ar buvę direktoriai.

"Atrodytų, kaip po viso to kas galėjo atsigauti? Juolab kad daugelis atsimena, kokio verslumo primokė sovietinis mokymas", – istoriko teigimu, šioje vietoje svarbus faktorius buvo namų auklėjimas. Tas sovietmečiu egzistavęs dvigubas gyvenimas, kai viena buvo kalbama viešumoje, o visai kas kita – šeimoje.

"Vis dėlto turbūt verslumas atėjo iš senelių, tėvų, aplinkos. Pats nusiteikimas, kad žmogus gali pats užsidirbti ir nebūti priklausomas nuo valstybės, jau buvo. Tikrai netiesa, kad verslininkais tapo visi išėję iš pogrindžio ar buvę direktoriai. Pavyzdys labai netoli – Baltarusijoje verslas yra ir verslininkų yra, bet koks jų verslumas? Lietuva tris kartus mažesnė, o BVP didesnis už Baltarusijos ir nepanašu, kad situacija pasikeis", – sakė K.Antanaitis.

Kastytis Antanaitis

Formavosi tarpukariu

Pasak istoriko, lietuvio verslininko tipas atsirado tarpukariu, tada jis pradėjo ieškoti savo veido. Iš pradžių tai buvo verslovininkas, o 4-ajame dešimtmetyje atsirado ir verslininko sąvoka. Tačiau pati sąvoka stokojo konkretumo: verslininku galėjo vadintis ir amatininkas, ir koks nors paslaugų sferos darbininkas ar didelės korporacijos vietinio padalinio administratorius, realiai neužsiimantis jokiu verslu. Tarpukariu verslininkai visuomenės elito dalimi, nes tam reikėjo intelektualinių pastangų, didelės drąsos ir visuomeninio aktyvumo.

"Lietuviškas verslas formavosi tikrai ne Jungtinių Amerikos Valstijų ar Didžiosios Britanijos aplinkoje, o kažkur panašiai, kur šiandien pasaulyje ir analogų sunkoka būtų rasti. Giliai Butano Karalystėje gal kažkas panašaus yra. Tačiau džiaugtis reikia ne tuo, kuo buvome, o tuo, kuo tapome. O šuolis per šimtą metų buvo padarytas didelis", – anot K.Antanaičio, atgavus nepriklausomybę, dešimtadalis Lietuvos gyventojų užsiėmė verslu ir šis skaičius nemažėja iki dabar.

"Juo labiau kad sąlygos verslui Lietuvoje ne pačios geriausios. Norim nenorim paveldėjome tą sovietinę administraciją su visa biurokratija ir su visu požiūriu į verslą. Manęs vos nesužlugdė tas faktas, kad, skaitant tarpukario dokumentus, apie verslą galima parašyti daugiau nei apie tuos verslininkus, kurie dirba pastaruosius dvidešimt metų. Valstybei verslas iš esmės nelabai rūpi", – teigė istorikas.

Tie, kurie nesugebėjo vidurinės baigti, bet verslų prikūrė, tai jais turbūt prokuratūra domisi.

Moterys verslininkės

Apžvelgdamas šimtmečio verslo tendencijas istorikas išskyrė dvi naujoves, atsiradusias tik atgavus nepriklausomybę. Pirmiausia, verslas pasidarė neatsiejamas nuo išsilavinimo. "Tarpukariu gimnazijoje mokė raštvedybos, buhalterijos ir geografijos – kad žinotų, kur nuvažiuoti ir su kuo prekiauti. Sovietmečiu visi buvo išsigandę kompiuterių, apie teisę turėjo savotišką supratimą, o užsienio kalba skaitė su žodynais. Tas lietuvis, peržengęs geležinę uždangą ir bandantis užmegzti kontaktus, dabar kaip karikatūra atrodytų. Net ir tiems, kurie tai darė", – juokėsi istorikas.

Anot jo, situacija pasikeitė labai greitai ir kokybiškai, nes dabar tipiškas verslininkas turi aukštąjį išsilavinimą. "Tie, kurie nesugebėjo vidurinės baigti, bet verslų prikūrė, tai jais turbūt prokuratūra domisi", – sakė K.Antanaitis.

Kitas aspektas, apie kurį sunku būtų buvę pagalvoti sovietmečiu, – į verslą įsitraukusios moterys. Nuo 1992–1993 m. net trečdalis visų verslininkų buvo moterys ir jų kiekis nemažėja. "Tai savotiškas visuomenės lūžis. Tarpukariu buvo vos viena kita verslininkė. Ir tai, gal gerai pažiūrėjus, tiesiog paveldėjus turtą ar našlė. Prisiminkite sovietmetį. Dėl grožio vieną kitą moterį į prezidiumą įkiš, Centriniame Komitete viena kita moteris, nežinia iš kur atsiradusi, gal kokia meilužė buvo. O šiaip – vyrų pirtis dešimtmečiais. Apie moterų teises šnekėjo, o realiai – sekretorėmis dirbti, kavą nešioti, o mes jau viską nuspręsime. Kad iš tokios pseudopatriarchalinės visuomenės su tokia energija išsiverš moterys verslininkės, būtų buvę labai optimistiška galvoti", – teigė istorikas.

GALERIJA

  • K. Antanaitis
  • Knyga „Verslo amžius 1918–2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai“
Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Italas

Kad ir kiek valstybę maitintum, vis tiek tunka tik oficialūs asmenys.

che

nu juk anuomet po darbo daug kas uzdarbiaudavo,ypac statybu srityje,beto duodavo ir patentus prekybinius ir gamybai, o kapitala susikrove prie perestrojkes,tada pilna koperatyvu buvo ysteigta...o pradzioj devynesdesimtuju tai spekuliantai varinejo lenkijon,jugoslavijon prekiaut skarmalais,zaislais,elektronika,turguose prekiavo,banditu zuliku gaujos atsirado...o kas prie sovietinio lovio buvo tai greit gamykleles privatizavo...nu kas suktas buvo tai prisikrove naudos sau ir siais laikais sociai gyvena...

asara

Laisve skandina Lietuva. Nemokam seimininkauti... tik vogti. graudu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS