Jis skelbiamas po to, kai sausį buvo sustabdytas pernai lapkritį paskelbtas aukcionas, o Seimas gegužę pakoregavo jo sąlygas. 

Konkursas įvyks, jei jame dalyvaus bent du dalyviai, jų paraiškų laukiama nuo antradienio iki rugsėjo 8 dienos. Laimėtoją tikimasi paskelbti iki šių metų pabaigos.

„Šiuo metu dedame visas pastangas pritraukti atsakingus ir kompetentingus investuotojus, pasirengusius prisidėti prie šio reikšmingo projekto įgyvendinimo“, – pranešime teigė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

Konkurso dalyviai galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Aukcioną laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs arba iš valstybės mažiausios metinės elektros gamybos skatinimo apimties paprašęs dalyvis.

Konkurso komitetą sudaro du VERT atstovai ir po vieną atstovą, deleguotą Energetikos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos energetikos agentūros bei Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto.

Konkurso dalyvių nuosavas kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. sumos, reikalingos parko elektrinių įrengimui ir prijungimui prie tinklų (3,126 mlrd. eurų) – tai yra bent 625,2 mln. eurų.

Tikimasi, kad konkurse galėtų dalyvauti valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ir didžiausias Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“.

„Ignitis grupės“ vadovai yra sakę, jog sprendimą, ar dalyvaus konkurse, priims tik patvirtinus atnaujintas jo sąlygas, tačiau grupė ieško strateginio partnerio šiam projektui. Ji, be to, jau yra pradėjusi vystyti pirmąjį tokios pat galios ir vertės parko Baltijos jūroje projektą.

Parke pagaminta elektra turės būti parduodama po 75,45–125,74 euro už megavatvalandę (MWh).

Konkurso dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą pakoreguotomis sąlygomis, kurioms Seimas pritarė gegužės viduryje.

Pagal jas sandorio kaina bus perskaičiuojama kasmet 8 metus pradedant skaičiuoti nuo laimėtojo paskelbimo dienos, indeksuojant sandorio kainą ir praėjusių metų Lietuvos vidutinį metinį elektros kainų pokytį biržoje dėl infliacijos.

Be to, vartotojai finansiškai prisidėti prie parko galėtų tik tada, kai jis faktiškai pradės gaminti elektrą – tai yra apie 2033 metus.

Konkurso sąlygos užtikrina vienodas sąlygas jūros ir sausumos parkų vystytojams – atsisakoma jūros parko elektros persiuntimo pirmumo teisės prieš sausumos vėjo ir saulės elektrines. Taip pat numatyta galimybė konkurso laimėtojo sumokėtą pelno mokestį skirti viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti.

BNS anksčiau rašė, jog energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad tikslas yra, jog konkurse dalyvautų bent du–trys dalyviai, o nauja aukciono tvarka „gerina situaciją vartotojams“.

Pirmą kartą paskelbtame antrojo parko aukcione pernai nesulaukus minimalaus dviejų dalyvių skaičiaus, Seimas buvo supaprastinęs konkurso sąlygas, leidžiant dalyvauti tik vienam pretendentui. 

Šiemet sausį Vyriausybė leido laikinai stabdyti pernai lapkritį pakartotinai paskelbtą milijardinės vertės antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. Stabdyti aukcioną bei peržiūrėti jo sąlygas nuspręsta siekiant, jog būsimo parko įtaka elektros kainoms būtų kuo mažesnė.

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Planuojama, kad naujasis parkas elektros energiją galėtų pradėti gaminti apie 2033 metus.