Šiems projektams Lietuvai reikėtų dar apie 3,5 mlrd. eurų papildomų investicijų, pranešė Susisiekimo ministerija.

Pasak susisiekimo viceministro Julijaus Glebovo, šiuo metu vieni svarbiausių prioritetų – strateginių transporto jungčių „Via Baltica“, „Rail Baltica“, kelio Augustavas–Vilnius, geležinkelio atšakos į Rūdninkų poligoną ir kitų projektų plėtra.

„Investicijos į karinio mobilumo infrastruktūrą – kelius, geležinkelius, jūrų ir oro uostus – ne tik didina Lietuvos gynybinius pajėgumus, bet ir kuria tvirtesnę ir atsparesnę visos Europos transporto sistemą“, – pranešime sakė J. Glebovas.

Viceministro teigimu, Lietuvai taip pat svarbu mažinti biurokratines kliūtis ir supaprastinti procedūras, kad sąjungininkai galėtų naudotis efektyvia logistikos sistema, pritaikyta jų poreikiams ir atitinkančia NATO standartus.

Trečiadienį susitikime su Krašto apsaugos, Finansų, Užsienio ir Vidaus reikalų ministerijų bei susisiekimo įmonių atstovais aptartas pirminis Lietuvos pozicijos projektas.

2021–2027 metais kariniam mobilumui gerinti visoms ES šalims skirta 1,69 mlrd. eurų.

Pirminių EK pasiūlymų dėl karinio mobilumo paketo tikimasi dar šiais metais.

Rekonstruojant 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, Lietuvoje jau baigti 3 iš 4 ruožų – iš viso modernizuota 28,5 km magistralės. Paskutinė atkarpa bus baigta šiemet. Be to, šiuo metu vyksta kito ruožo nuo Kauno link sienos su Latvija projektavimo darbai.

„Rail Baltica“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių darbai vykdomi daugiau nei 46 km atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio. Iki šių metų pabaigos darbų apimtis planuojama išplėsti iki 114 km.