Vyriausybei su socialiniais partneriais diskutuojant dėl papildomo 1,8 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo iki 2021 metų pabaigos paketo, finansų ministras sako, kad į jį bus įtraukti papildomi projektai, generuojantys didžiausią grąžą. Pasak Viliaus Šapokos, bus gerinama infrastruktūra ten, kur galėtų vystytis inovacijų ir mokslinių tyrimų įmonės. Tačiau bendra investicijų suma nesikeis.

V. Šapoka teigia, kad diskusijose gauta pasiūlymų į paketą įtraukti projektų už kelis šimtus milijonų eurų.

„Ypač daug siūlymų yra susiję su inovacijų ir mokslinių tyrimų sritimi. Turime veikti greitai, ką darysime toliau, tai atidžiai įvertinsime kiekvieną pasiūlymą, o galutinį planą tvirtins Vyriausybė“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad tai, jog siūloma į paketą įtraukti papildomų projektų, nereiškia, kad paketo vertė didės.

„Atsirinksime tuos projektus, kurie generuos ilgalaikę grąžą, kad ekonomikos DNR keistųsi“, – sakė ministras.

Ypač daug siūlymų yra susiję su inovacijų ir mokslinių tyrimų sritimi.

„Nemaža dalis pasiūlymų yra susiję su investicijomis į trinkeles, tai tų pasiūlymų tikrai nevertinsime. Susikoncentruosime į tas sumas, kurios yra numatytos, tiesiog tuos projektus, kurie generuos didesnę grąžą, įtrauksime į planą ir išimsime tuos, kurie generuos mažesnę“, – aiškino V. Šapoka.

Ministras taip pat teigė sulaukęs nemažai klausimų dėl investicijų į infrastruktūrą – anot jo, tai nereiškia, jog pinigai bus „sudėti į trinkeles“.

„Ekonominė infrastruktūra – projektai, kur pritaikius patalpas, teritorijas, prieigas, bus sudaromos sąlygos inovacijų ir mokslinių tyrimų vystymuisi, pavyzdžiui, gyvybės mokslų inkubatoriaus sukūrimas, biotechnologijų verslo inkubatoriaus plėtra, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro sukūrimas, ląstelių terapijos centro infrastruktūra ir daugelis kitų“, – sakė jis.

Vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad į šalies ekonomiką per pusantrų metų, nuo šių metų liepos, bus investuota 6,3 mlrd. eurų, iš jų 1,8 mlrd. eurų bus naujos lėšos.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.