Alkoholio pardavimai per dešimtmetį krito 20 procentų: veikia akcizai? | KaunoDiena.lt

ALKOHOLIO PARDAVIMAI PER DEŠIMTMETĮ KRITO 20 PROCENTŲ: VEIKIA AKCIZAI?

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus.

Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius palyginus su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

Vertinant dešimtmečio pokyčius (2012-2022 metus) viso grynojo alkoholio pardavimai sumenko 20 proc. ir krito žemiau 30 mln. litrų per metus, kai per minėtą laikotarpį gyventojų skaičius susitraukė apie 4 proc. Vienam gyventojui tenkantis parduodamas alkoholio kiekis krito, kai tuo pat metu vargu ar padidėjo nelegaliai verdamo alkoholio kiekis. Dėl padidėjusių pajamų, greičiausiai, noras dalyvauti nelegalioje rinkoje turėjo sumažėti.

Praėję metai alkoholio rinkoje buvo įdomūs pokyčiais. Stipraus alkoholio pardavimai lyginant su 2021 metais krito 6,6 proc. Probleminio spirituoto vyno ir panašių produktų pardavimai krito 15 proc. ir ši alkoholio rūšis jau tampa nykstančia. Akivaizdu, kad mokestinė sistema nors ir po truputį keičia bendrą paveikslą.

Vyno iki 15 laipsnių stiprumo pardavimai kiekiu taip pat krito 6 proc., o putojančio vyno praktiškai išliko nepakitę lyginant su 2021 metais. Kito lengvo alkoholio kategorijos, alaus pardavimai padidėjo 5,6 proc., tačiau didžiąja dalimi padidėjimas ateina iš lengvatinio akcizo išimtį turinčio mažų alaus dirbtuvių, kurios moka vos pusę alaus akcizo. Eliminavus jas, alaus pardavimai pernai padidėjo 1,1 proc.

Akcizų politika stabilizavosi priėmus trijų metų mokesčio nuoseklaus augimo politiką ir matome to rezultatus. Probleminis alkoholis, kurį vartodavo problemų turintys žmonės, traukiasi į nebūtį, stipraus alkoholio suvartojimas taip pat mažina savo proporciją, o bendras suvartojamas kiekis taip pat mažėja ženkliais tempais. Lengvatinio tarifo įvedimas mažų aludarių alui pademonstravo, kad veikia vartotojo pasirinkimą – skatina pereiti į šį segmentą.

Po keturių metų chaoso praėjusio seimo kadencijoje, kai akcizai buvo keičiami kartais, jau matome tam tikrą stabilizavimąsi ir tai reikėtų pasveikinti. 2024 metai bus paskutiniai iš trijų metų nuoseklios akcizų auginimo politikos. Sekančiais metais 10 proc. bus dar didinimas akcizas alui ir vynui bei 6,8 proc. stipriesiems gėrimams.

Trimečiai planai pasiteisino, tad verta pradėti diskutuoti apie tai kokie tarifai turi būti toliau, nes 2024 metai greitai ateis. Taip pat gal būtų gera mintis numatyti dar ilgesnio periodo mokesčio planus taip užsibrėžiant ilgalaikius akcizo politikos tikslus. Tai galėtų būti taikoma ne tik alkoholio bet ir kitų „nuodėmės“ mokesčiu apmokestinamų prekių – tabako ir kuro.

Akivaizdu, kad akcizai keičia vartotojo elgseną, todėl turėtume numatyti ne tik bendrą kenksmingų produktų vartojimo mažinimo politiką, bet kaip kitose šalyse aiškiai deklaruoti tikslus, kad mažinti ir vartojamų produktų kenksmingumą. Jei žmogus gali nevartoti – tai idealus variantas. Jei vartoja kenksmingus produktus, tada kreipti link mažiau kenksmingų. Silpnesnio alkoholio, mažiau kenksmingo kaitinamo tabako, ar pagaliau mažiau aplinkai kenksmingas benzinas vietoje dyzelino.

Rašyti komentarą
Komentarai (14)

Jonas

Tikrai ne akcizai lemia tokį dėsningumą.Ir neimkite spalvitieji sau šio nuopelno.

biudžeto pasipinigavimas

po kelis centus brangint alkoholį. Reikia iškarto vožint x5 ar net x10 kartų - alkoholio vartojimas priartės prie nulio. O už vežimą per sieną muitas x20.

Varau

Į Lenukus pirkti alaus, tai gal dar pagerinsiu statistiką
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS