Dainius Dundulis: apyvarta 2025 m. didėjo 11 proc., bet antkainis – tik 0,02 procentinio punkto

Antkainis ir pelnas – toli gražu ne tas pats

Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovės „Norfos mažmena“ apyvarta pernai didėjo apie 10,4 proc., iki 956 mln. eurų.  2024 m. ji sudarė 866 mln. eurų.

 „Čia reikėtų analizuoti dalies politikų ir kitų visuomenės atstovų dažnai vartojamą sąvoką „antkainis“. Neretas teigia, kad prekybos tinklai nustato didelius antkainius. „Norfos“ parduotuvėse taikomas antkainis pernai padidėjo vos 0,02 procentinio punkto: 2024 m. jis buvo 22,15 proc., o 2025 m. – 22,17 proc., t. y. praktiškai nepasikeitė, – retai mažmeninės prekybos tinklų skelbiama statistika dalijosi „Norfos“ vadovas. – Būtina akcentuoti, kad šis skaičius – tai skirtumas tarp prekių įsigijimo ir pardavimo kainos, o ne pelnas. Iš šio skirtumo finansuojama visa mažmeninio tinklo veikla, visos patiriamos sąnaudos.“

 2024 m. „Norfos mažmenos“ pelningumas, neatskaičiavus mokesčių, buvo 3,17 proc. ir sudarė 27,4 mln. eurų. 2025 m. veiklos pelningumas, preliminariai skaičiuojama, santykinai bus panašus ir sudarys apie 30 mln. eurų.

 „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad bendrovių pajamos gaunamos ne tik iš prekybos, bet ir kitų veiklų. Pvz., 2024 m. iš patalpų subnuomos gauta beveik 8 mln. eurų, o pernai – 9,2 mln. eurų, dar apie 1 mln. eurų gauta iš finansinės veiklos.

 „Praktiškai beveik pusę savo pelno pastaraisiais metais surenkame ne iš prekių pirkimo ir pardavimo, o iš kitų veiklų“, – atkreipė dėmesį D. Dundulis.

Dainius Dundulis, bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius / „Norfos“ nuotr.

Kokios išlaidos didžiausios?

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia išlaidų sudarė darbo užmokestis: 2024 m. tam skirta 68,5 mln. eurų, o 2025 m. – 84,2 mln. eurų, t. y. net 23 proc., arba 15,7 mln. eurų, daugiau. „Sodros“ duomenimis, pernai „Norfos“ darbuotojų metinis atlyginimo vidurkis su mokesčiais buvo daugiau kaip 

2 tūkst. 100 eurų, o metinis skaičiaus vidurkis – per 3 tūkst. 550 eurų. Skaičiuojama, kad darbuotojas į savo sąskaitą vidutiniškai gauna apie 60 proc. jam priskaičiuoto darbo užmokesčio.

 „Tai rodo, kad darbuotojo darbo vieta pernai gerokai brango. Nuolat keldami atlyginimus, sumokėjome ir gerokai daugiau mokesčių“, – reziumavo D. Dundulis.

 Pernai buvo remontuojama ir atnaujinama nemažai „Norfos“ parduotuvių, todėl gerokai išaugo su jų priežiūra ir nusidėvėjimu susijusios išlaidos: 2024 m. jos sudarė 10,5 mln. eurų, o pernai – 16,5 mln. eurų. Iš šios sumos pernai daugiau kaip 5 mln. eurų sudarė išlaidos parduotuvių remontui, 4,6 mln. eurų – nusidėvėjimas.

 „Šiemet išlaidos remontui taip pat didės, nes toliau atnaujinsime ir modernizuosime didžiąsias „Norfas“, – teigė D. Dundulis. – Pernai 1 mln. eurų – iki 9,1 mln. eurų – didėjo ir išlaidos elektrai, nors sunaudojome labai panašiai elektros kaip užpernai. Tai rodo, kad elektra brango.“

„Pernai gerokai augo „Norfos“ išlaidos reklamai: 2024 m. sudarė 3,6 mln. eurų, o pernai – daugiau nei dvigubai, 8,2 mln. eurų. Padidėjus „Norfos“ parduotuvių plotui, pernai iki 3,5 mln. eurų augo išlaidos nuomai; 2024 m. jos sudarė 3 mln. eurų. „Pernai net 27 proc., iki 300 tūkst. eurų, didėjo išlaidos nuotekų tinklams – riebalų gaudyklėms – valyti. Šią paslaugą užsakydavome gerokai dažniau, nors tai toli gražu ne visuomet padėjo išvengti tikrintojų skiriamų baudų už į nuotekų tinklus patenkančią galbūt didesnę, nei leidžiama, taršą. Beje, gyventojai į kanalizaciją plaudami indus, matyt, išpila ne mažiau riebalų nei parduotuvės ir dėl to problemų nekyla, nes bet kokiu atveju tvarkingi valymo įrengimai su visomis nuotekomis privalo tinkamai susitvarkyti“, – svarstė „Norfos“ vadovas.

Darbai: pernai buvo remontuojama ir atnaujinama nemažai „Norfos“ parduotuvių, todėl gerokai išaugo su jų priežiūra ir nusidėvėjimu susijusios išlaidos. / „Norfos“ nuotr.

 „Nors valdome 161 „Norfos“ parduotuvę, bet joms šildyti išleidžiame gana mažai – pernai beveik 460 tūkst. eurų, 2024 m. – 400 tūkst. eurų, o parduotuvių plotai didėjo. Mat net 90 proc. parduotuvių plotų šildo šilumos siurbliai, kurie racionaliai naudoja elektrą. Parduotuvėms šildyti naudojame jose veikiančių įvairių agregatų išskiriamą šilumą. Akivaizdu, kad šiais sprendimais ir mažu mokesčiu už šildymą, t. y. tvarumu, gerokai lenkiame visus savo konkurentus“, – teigė D. Dundulis.

Išlaidų augimą labiausiai lėmė didinti atlyginimai

Per 10,1 mln. eurų pernai (2024 m. – 9,4 mln. eurų) sudarė sąnaudos, kurias lėmė prekių vagystės, iššvaistymas, utilizavimas ir pan.

 „Skaičių išraiška šių išlaidų bendri kaštai padidėjo, bet užpernai sudarė 1,23 proc., o pernai sumažėjo iki 1,08 proc. Utilizavimo dalis šiuose skaičiuose sudaro vos 0,5–0,6 proc. – tai gerokai, bent du kartus, geresni rodikliai už kitų mažmeninės prekybos tinklų, kurie juos yra viešinę“, – skaičiavo „Norfos“ vadovas.

 Išlaidų eilutėje solidi suma yra ir prie priemonių, reikalingų parduotuvėms aptarnauti ir prižiūrėti, pavyzdžiui, valymo ir plovimo priemonių, šiukšlių maišų ir t. t., kurie galiausiai nurašomi. Pernai, palyginti su 2024 m., šios išlaidos augo beveik 18 proc., iki 8 mln. eurų.

 „Šių išlaidų dinamiką labiausiai lemia didėjantys parduotuvių salių ir pagalbinių patalpų plotai, auganti apyvarta ir pirkėjų srautai – švarai ir tvarkai palaikyti būtina pasitelkti daugiau įvairių priemonių. Tiesa, jei vertinsime santykį su išaugusia apyvarta, šias priemones pavyko panaudoti šiek tiek racionaliau“, – teigė „Norfos“ vadovas.

 „Milijoninės išlaidos skaičiuojamos ir už bankų paslaugas. Užpernai tai sudarė 1,82 mln. eurų, o pernai išaugo beveik trečdaliu – iki 2,4 mln. eurų. Tai rodo, kad gerokai augo ir pirkėjų skaičius, ir tų, kurie atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o bankų kortelėmis“, – pirkėjų įpročių tendencijomis dalijosi D. Dundulis. Penktadaliu – iki 763 tūkst. eurų – pernai augo išlaidos darbo drabužiams. Už 1,4 mln. eurų (2024 m. – 1,3 mln. eurų) buvo suteikta paramos besibaigiančio galiojimo maisto produktais beveik dviem dešimtims organizacijų, kurios rūpinasi vargingiau gyvenančiais žmonėmis.

 „Norfos“ vadovas akcentavo, kad išvardytos išlaidos – dar toli gražu ne visos. Tačiau visos jos finansuojamos iš minėto antkainio, kuris pernai sudarė 22,17 proc., t. y. skirtumas tarp įsigytų ir parduotų prekių kainos. Iš viso 2024 m. išlaidos sudarė 150 mln. eurų, o pernai – 190 mln. eurų. Didžiausią santykinę dalį – 40 mln. eurų – tarp augančių išlaidų sudarė darbo užmokesčio padidėjimas – per metus beveik 16 mln. eurų.

(Apie priežastis ir sprendimus, kurie lėmė „Norfos“ 2025 m. finansinių rodiklių augimą, skaitykite straipsnyje, kuris bus publikuotas kitą penktadienį, kovo 6 d.).