Įžvelgia klaidinimą

„Ar normalu skelbti save visur „Lietuvos kepėju“, jei negamini Lietuvoje?“ – klausė Evaldas V. „Vadindamas save „Lietuvos kepėju“ gamintojas sąmoningai klaidina vartotojus, nes negamina duonos Lietuvoje. Na bent jau mane tikrai suklaidino. „Lietuvos kepėju“ nori mulkinti klientus ir apsimesti Lietuvos gamintoju, nors realiai kepa Latvijoje, o etiketėse bando mėtyti pėdas ir išvis rašo „Pagaminta ES“. Turėkite omeny, kad duona – tradicinis produktas ir toks apsimetinėjimas jiems suteikia daug privalumų pardavimuose, nes ne lietuviška kilmė nurodyta smulkiomis raidėmis aprašyme, kurio paprastai niekas neskaito. Tuo tarpu pavadinimas „Lietuvos kepėjas“ šviečia iš tolo ant produkto priekio ir gale, yra puikiai matomas, nes įdėtas logotipe, kuris yra tiesioginė įmonės reklama“, – piktinosi vyras.

Skaitytojo nuotr.

Jis neabejojo, kad gamintojas naudojasi vartotojų patiklumu ir neatidumu.

Jam antrino į redakciją lapkričio mėnesį kreipęsis kitas skaitytojas: „Po to, kai praėjusiais metais Kaune buvo uždaryta „Gardėsio“ duonos gamykla, pradėjau pirkti duoną „Bočių“ ir „Morta“, kurių gamintojas yra bendrovė „Lietuvos kepėjas“. Maniau, kad pirkau Lietuvoje gaminamą duoną, tačiau vėliau pastebėjau, kad „Lietuvos kepėjo“ gaminama duona yra kepama ne Lietuvoje, o Latvijoje. Tai parašyta ant pakuotės, bet mažomis raidėmis. Ar tai nėra pirkėjų klaidinimas, nes gamintojo pavadinimas „Lietuvos kepėjas“ leidžia suprasti, kad duona yra gaminama Lietuvoje?“ – klausė skaitytojas, turėjęs pastabų ir dėl ruginės duonos pavadinimo atitikimo jos sudėčiai.

Skandalas dėl cukraus kiekio duonoje. / Skaitytojo nuotr.

Paaiškinimų nepateikė

Prašydamas pakomentuoti skaitytojo pastabas, portalas kauno.diena.lt kreipėsi į bendrovę „Lietuvos kepėjas“. Įmonės darbuotojas nurodė elektroninio pašto adresą, kuriuo reikėtų pateikti klausimus.

Nusiuntėme klausimus, kuriais „Lietuvos kepėjo“ teiravomės, ar užrašas „Lietuvos kepėjas“, kuris suponuoja, kad duona kepama Lietuvoje, nėra klaidinantis (nes kepama Latvijoje) ypač tiems pirkėjams, kurie linkę rinktis lietuvišką produkciją.

Tikėdamiesi papildomos informacijos „Lietuvos kepėjo“ prašėme paaiškinti įmonės tinklalapyje skelbiamo turinio ypatumus, nes viešoje erdvėje esančioje informacijoje „Lietuvos kepėjas“ nurodo, jog „Lietuvos kepėjas“ – šviežių ir šaldytų duonos bei pyrago gaminių tiekėjas, modernią, pačius aukščiausius standartus atitinkančią, bemaž 100 naujų darbo vietų sukūrusią gamyklą įkūręs Lietuvos širdyje – Kaune. Paprašėme informuoti, kas gaminama Kaune esančioje gamykloje, jei duona kepama Latvijoje. Jokių paaiškinimų iš „Lietuvos kepėjo“ redakcija kol kas nesulaukė.

Perduoda tyrimui

Vertindama situaciją dėl galimo vartotojų klaidinimo, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pabrėžė, jog Civilinis kodeksas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, jog vartotojas

turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas ir kt.

Pasak VVTAT atstovės, konkretų pažeidimą turi nustatyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

„Jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įtaria Reklamos įstatymo pažeidimą, surinktą medžiagą kartu su pažeidimo protokolu perduoda tyrimui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri gali skirti sankciją už minėto įstatymo pažeidimą“, – nurodė VVTAT atstovė Milda Deimantė.

Komentarą redakcijai atsiuntusi VMVT patarė vartotojams neskubėti renkantis maisto produktus ir skirti laiko atidžiai perskaityti ženklinimo informaciją.

Ar normalu skelbti save visur „Lietuvos kepėju“, jei negamini Lietuvoje?

Poreikis mažėja

„Kauno dienos“ kalbintų kepyklų atstovai atkreipė dėmesį, kad tradicinės lietuviškos duonos populiarumą stipriai paveikė įvairiausi kepiniai iš kitų šalių – ypač Italijos ir Prancūzijos.

Anot bendrovės „Garliavos duona“ vadovo Andriaus Railos, nors tradicinė duona bene mylimiausia bendrovės produktų šeimoje, tačiau meilė nėra amžina, juo labiau, kai ji sunkiai suderinama su sėkminga komercija.

„Tradicinę duoną kepame ne pirmą dešimtmetį, nors komercine prasme tai nėra labai efektyvu. Tradicinės duonos paklausa tikrai yra, tačiau ir pokyčių yra. Bandome prisitaikyti prie skonių, vyksta degustacijos. Žmonės televizijos reklamų prisižiūri, pabando tą, pabando aną, o paskui grįžta prie to, kas yra įprasta. Visos naujienos, manau, yra laikinas reikalas“, – svarstė A. Raila.

Vis dėlto, A. Railos tvirtinimu, tradicinės duonos paklausa Lietuvoje mažėja.

„Ta tendencija nesibaigia. Ir taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Yra visokių madų – prancūziški ir itališki kepiniai padaro savo įtaką, visokios traškios duonos ir panašiai. Dažnai tai būna ilgesnio galiojimo produkcija. Pasigamini ir gali ilgiau sandėliuoti. O su tradicine duona kitaip – pagaminai ir tą pačią dieną turi išleisti, penkios dienos ir jau viskas“, – sakė A. Raila.

Imli sąnaudoms

A. Raila pabrėžė, kad tradicinės duonos gamyba labai imli sąnaudoms. Tai kelias jos kainą ir mažina konkurencingumą.

„Kepyklų pastaraisiais metais labai sumažėjo. Gal net dvigubai. Aš nekalbu apie kepyklėles. Stambių daug užsidarė. Gal kai kam atrodo, kad duona yra brangi, bet kiek visko reikia jai pagaminti, kiek žmonių reikia išlaikyti. Pažiūrėkite, kad ir rekvizituose, kokios yra apyvartos ir koks yra pelnas“, – sakė A. Raila.

Apie komplikuotas tradicinės duonos paklausos perspektyvas kalbėjo ir bendrovės „Biržų duona“ vadybininkas Nerijus Valūnas.

„Žiūrint į bendrą, ilgametę tendenciją, juodos tradicinės duonos paklausa yra krintanti. Prie tos duonos įpratusi yra vyresnė kartą, o jaunesnės kartos turi kitus įpročius. Jaunimas dabar susiranda visokiausi sumuštinių, bagečių ir panašiai. Jaunesnė karta pereina prie to vadinamo greito pavalgymo. Žiūrint į trumpą laikotarpį, galima sakyti, kad juodos duonos paklausa pakankamai stabili, bet ateityje jos paklausa turėtų mažėti“, – svarstė bendrovės „Biržų duona“ specialistas.