Pasak Lietuvos pašto vadovo Kastyčio Valantino, jei Lietuvos paštas netektų UPP licencijos arba ji būtų išskaidyta tarp kelių rinkos dalyvių, tai turėtų pasekmių ne tik pašto sektoriui, bet ir kitoms valstybės funkcijoms.
„Privatus verslas pirmiausia vadovaujasi rinkos logika, o ne vykdo specialiuosius valstybės įpareigojimus. Lietuvos paštas atlieka dalį funkcijų, teikia tam tikras paslaugas ir operuoja infrastruktūra, kuri rinkos sąlygomis neatsipirktų, bet yra būtina valstybės funkcijoms, ypač regionų gerovei užtikrinti. Šitai iš dalies kompensuoti padeda už UPP teikimą gaunamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tokia praktika yra daugelyje Europos paštų“, – pranešime teigė jis.
Anot K. Valantino, tai lemtų apie 1000 darbo vietų praradimą, daugiausia regionuose, be to, išaugtų periodinių leidinių, pensijų ir išmokų pristatymo kaštai, be to, kiltų rizika infrastruktūrai, kuri šiuo metu numatyta panaudoti mobilizaciniams planams ir kitoms valstybės funkcijoms.
Lietuvos pašto vadovo vertinimu, UPP išskaidymo žala viršytų dabartinius šios paslaugos kaštus.
Kaip rašė BNS, pernai gruodį Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patvirtino, kad tiek Lietuvos pašto, tiek „Omnivos“ paraiškos yra tinkamos ir jos gali būti įpareigotos teikti UPP paslaugas.
Tai pirmas kartas, kai daugiau nei viena įmonė oficialiai pripažįstamas galintis teikti šias paslaugas. Šiuo metu – iki 2026 metų pabaigos – universaliąją pašto paslaugą visoje šalies teritorijoje teikia Lietuvos paštas.
Sprendimą dėl UPP teikėjo Susisiekimo ministerijos teikimu iki 2026 metų pabaigos turės priimti Vyriausybė.
Naujausi komentarai