Tačiau pastarasis variantas nebus palaikytas, sako Seimo Audito komiteto narys „aušrietis“ Artūras Skardžius.
„Yra trys keliai. Pagrindinė žinia turbūt yra ta, kad šiandien nėra politinės valios šitą (projektą – BNS) perkelti vartotojams“, – po uždaro komiteto posėdžio trečiadienį BNS sakė A. Skardžius.
Anot jo, ieškant partnerio parko statybai, tai galėtų būti Latvija: „Latvijos pusėje, prie Būtingės tie plotai. Tai Latvija būtų patrauklesnė.“
Posėdyje aptarta valstybės valdomos „Ignitis grupės“ pradėto plėtoti apie 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios pirmojo komercinio vėjo parko Baltijos jūroje kaštų ir naudos analizė bei jo įgyvendinimo scenarijai.
Tuo metu komitete dirbantis konservatorius Jurgis Razma, kurio partijai valdant buvo priimtas sprendimas vystyti du jūros vėjo parkus, BNS teigė, kad yra ir daugiau galimų scenarijų: „Dar, aišku, ir kelias (...) nubaigti tą projektą.“
„Matysime, gal Vyriausybei bus negaila (investuotų lėšų – BNS). Sudėtinga komentuoti, Vyriausybė turi apsispręsti, ko ji nori, kiek turi drąsos, visada, aišku, yra toks atsakomybę nukeliantis kelias – susistabdyti ir žiūrėti, gal kita Vyriausybė ką nors nuspręs“, – BNS svarstė J. Razma.
Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas, Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas, svarbu, kad jau atliktos investicijos nebus nurašytos, o bus panaudotos ateityje.
„Svarbu, kad sužinojome, kad vis dėlto investicijos, kurios buvo padarytos į pirmojo parko vystymą, net priėmus vieną ar kitą sprendimą – ar sustabdžius, ar toliau tęsiant, – jos bet kuriuo atveju išlieka ir bus panaudotos. Tai yra, šiuo atveju tai nėra investicija, kurią reikėtų nurašyti į nuostolius, nes atlikti tyrimai ir visa kita nauda toliau bus bet kuriuo atveju naudinga ateityje“, – BNS sakė A. Zuokas.
„Nurašyti į nuostolius padarytas investicijas, kas būtų nelogiška ir neracionalu“, – pridūrė jis.
Anot jo, Finansų ir Energetikos ministerijos jau turi savo poziciją: „Belieka ją tiktai teisiškai teisingai apiforminti. (...) Pozicijos, kurias išsako ministerijos, mums yra priimtinos, bet jie turi priimti sprendimus ir viešai informuoti visuomenę.“
Ministerijos galutinai turėtų apsispręsti iki šių metų pabaigos. Energetikos ministerija formuoja energetikos politiką, o Finansų ministerija yra „Ignitis grupės“ akcininkė.
A. Zuoko teigimu, jau atliktas įdirbis dėl jūros vėjo parko nepasens: „Atlikti tyrimai ir duomenys turi ilgalaikį galiojimą, įskaitant ir poveikio aplinkai vertinimą, galiojantį aštuonerius metus.“
J. Razmos žodžiais, projekto analizė buvo kokybiška: „Prasmingai yra išnagrinėti visi galimi variantai sprendimų, daugmaž paskaičiuotos jų pasekmės ir tai ir yra tai, ko reikia sprendimų priėmėjams“.
Jo skaičiavimais, į parką jau investuota apie 60 mln. eurų, dar 20 mln. eurų sumokėta mokesčio laimėjus konkursą.
Pasak A. Zuoko, šiandien rinkoje nėra poreikio ekonominiais pagrindais vystyti nei pirmo – komercinio, nei antro – valstybės remiamo – vėjo parkų jūroje, jo nebuvo net pradedant pirmojo parko vystytojo konkursą.
„Ekonomiškai jis nuo pat pradžių nebuvo realus, nes buvo pagrįstas lūkesčiais, kurie buvo perdėti ir kurie nieko bendra neturėjo su realybe. Tai yra, matant labai didelį energijos vartojimo augimą ir vandenilio bei duomenų centrų plėtrą, ko šiandien nėra ir neaišku, kada tai apskritai bus“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Siūloma tikslinti energetinės nepriklausomybės bei vandenilio plėtros strategijas
A. Zuoko teigimu, pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje kaštų ir naudos analizė parodė, kad turi būti tikslinama ir nacionalinė energetinės nepriklausomybės, ir vandenilio plėtros strategijos.
„Joje (nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje – BNS) buvo labai prašauta su prognozėmis kažkada, kai buvo teigiama, kad (atsinaujinančių išteklių – BNS) vartojimas didės iki 74 teravatvalandžių. Šiandien mes neturime poreikio nė 20-čiai (teravatvalandžių – BNS) iki 2030 metų“. Vandenilio plėtros strategiją šiandien galbūt daug kas gali klaidingai interpretuoti planuojant investicijas. Ji taip pat privalo būti tikslinama“, – aiškino politikas.
„Greitai atsistosime ant realybės pamatų panaikinant tą paveldą, kurį paveldėjome, kada buvo sukurti nepagrįsti lūkesčiai dėl vandenilio plėtros, dėl elektros energijos vartojimo poreikio ir pagaliau dominuos ekonominiai, racionalūs kriterijai, o ne politiniai“, – teigė parlamentaras.
Pasak A. Zuoko, nebus skubama keisti energetinės nepriklausomybės strategijos.
Abejonių dėl parko likimo išsakė ir energetikos ministras, ir premjeras
Energetikos ministras Lukas Savickas dar liepą interviu portalui „Verslo žinios“ teigė, kad „Ignitis grupės“ pradėto plėtoti pirmojo jūros vėjo parko projekto neverta įgyvendinti vardan įgyvendinimo. Ministras žadėjo sprendimą dėl parko ateities priimti nedelsiant.
Pasak jo, projektas turi mažinti elektros kainas, būti „ekonomiškai gyvybingas“ ir nedaryti žalos Lietuvos energetikos sistemai. Ministro teigimu, sprendžiant dėl parko ateities reikia įvertinti kontekstą, kad per kelerius metus pasikeitė jo plėtojimo sąlygos.
BNS rašė, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, jog sprendžiant, kiek Lietuvoje reikėtų jūros vėjo parkų, nebus skubama, jis žadėjo, kad nebus veliamasi į valstybės projektus, kurie neturi prasmės.
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas leipos pradžioje pareiškė, kad šiuo metu neįmanoma įgyvendinti pirmojo jūrinio vėjo parko projekto. Pasak jo, ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės suplanuoti du vėjo parkų Baltijos jūroje projektai buvo klaida.
Anot jo, jeigu pirmasis vėjo parkas būtų statomas ne komercinėmis sąlygomis, o su valstybės pagalba, koks buvo planuotas antrasis parkas, projektas jau galbūt būtų netoli veiklos etapo.
Ž. Vaičiūnas ragino „Ignitis grupės“ vadovybę nedelsiant paviešinti projekto kaštų ir naudos analizę, kurią ji Energetikos ir Finansų ministerijoms pateikė dar birželio pabaigoje.
Grupės vadovas Darius Maikštėnas tuomet tvirtino, kad analizė bus paviešinta, kai Vyriausybė bus įsigilinusi į ją „pilna apimtimi ir pasiruošusi tolesniems vertinimams“.
Viceministras: milijardinės vertės komercinį jūros vėjo parką Lietuvoje būtų galima pastatyti ateityje
Energetikos viceministras Ignas Junevičius pareiškė, kad milijardinės vertės komercinį jūros vėjo parką Lietuvoje būtų galima pastatyti ateityje, jei, kaip manoma, sėkmingai vyks elektrifikavimas, augs vietos pramonė ar pavyks pritraukti didelių energijos vartotojų iš užsienio.
„Tai sudarytų patrauklias sąlygas jūrinio parko projektui vystyti ateityje komercinėmis sąlygomis, todėl apsispręsti dėl projekto vystymo būtų galima tuomet, kai rinkoje bus patrauklesnės komercinės sąlygos“, – komentare BNS trečiadienį sakė viceministras.
Anot jo, toks parkas yra vertingas projektas, galintis padidinti vietos elektros gamybą ir sustiprinti šalies energetinį saugumą, todėl galimybės ateityje įgyvendinti šį projektą nereikėtų atsisakyti.
„Jau atlikti jūros dugno tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas ir kiti parengiamieji darbai turi vertę – šio įdirbio ir galimybės ateityje įgyvendinti projektą neturėtume prarasti“, – teigė I. Junevičius.
Taip jis komentavo trečiadienį Seimo Audito komitete paviešintą pirmojo „Ignitis grupės“ vystomo apie 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios komercinio vėjo parko Baltijos jūroje kaštų ir naudos analizę bei jo įgyvendinimo scenarijus.
Jame, pasak komiteto nario „aušriečio“ Artūro Skardžiaus, siūloma rinktis iš trijų variantų – projektą įšaldyti ir laukti geresnių laikų, kviesti prie jo prisijungti kaimynus, pavyzdžiui, Latviją, ir ieškoti europinių lėšų arba tęsti projektą didinant galutinį elektros tarifą vartotojams.
I. Junevičius pabrėžia, kad pastarasis variantas ministerijai nepriimtinas.
Jis pranešė, jog šių metų pabaigoje Lietuvoje atsinaujinančios energijos galia sieks 7 gigavatus (GW), o tai sudarys sąlygas 2030 metais vien iš šių šaltinių pasigaminti daugiau elektros negu šaliai reikia. Todėl, pasak jo, jūros vėjo parko projekto papildomai remti vartotojų pinigais nereikėtų.
„Šalies energetikos tikslus galime pasiekti kitomis priemonėmis, tiesiogiai neperkeldami kaštų gyventojams“, – pabrėžė viceministras.
Pasak jo, norint plėtoti projektą būtų galima pritraukti partnerį iš kitos ES valstybės, siekti tarpvalstybinio projekto statuso ir ES finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF).
„Tai galėtų sumažinti papildomo finansavimo poreikį ir pagerinti projekto įgyvendinimo sąlygas“, – pabrėžė viceministras.
Jo teigimu, ministerija yra pasirengusi padėti ieškoti partnerių, kalbėtis su kitomis valstybėmis ir Europos Komisija, dalyvauti procedūrose bei svarstyti projekto terminų peržiūrą.
Tačiau, anot jo, galutinį sprendimą dėl šio komercinio projekto įgyvendinimo turi priimti „Ignitis grupė“.
Grupės akcininkas finansų ministras Taurimas Valys, dalyvavęs uždarame komiteto posėdyje, iš karto po jo BNS nieko nekomentavo.
Po Audito komiteto posėdžio pranešta, kad Energetikos ir Finansų ministerijos galutinai dėl projekto ateities turėtų apsispręsti iki šių metų pabaigos. Energetikos ministerija formuoja energetikos politiką, o Finansų ministerija yra „Ignitis grupės“ akcininkė.
Energetikos ministras Lukas Savickas dar liepą interviu portalui „Verslo žinios“ teigė, kad „Ignitis grupės“ pradėto plėtoti pirmojo jūros vėjo parko projekto neverta įgyvendinti vardan įgyvendinimo. Ministras žadėjo sprendimą dėl parko ateities priimti nedelsiant.
Pasak jo, projektas turi mažinti elektros kainas, būti „ekonomiškai gyvybingas“ ir nedaryti žalos Lietuvos energetikos sistemai. Ministro teigimu, sprendžiant dėl parko ateities reikia įvertinti kontekstą, kad per kelerius metus pasikeitė jo plėtojimo sąlygos.
(be temos)