„Akivaizdu, kad šis projektas neranda tokio šeimininko, kuris sugebėtų jį suvaldyti ir net ir po paskutinio bandymo jį išjudinti, man atrodo, reikalai reikšmingai nepagerėjo. Labai norėtųsi, kad būtų tas projektas valdomas tokia apimtimi, kad mes tikrai patys tikėtume, jog jis gali būti realizuojamas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Vėl atsiranda naujos spragos ir nauji iššūkiai, tai aš labai tikiu, kad, savivaldybė sugebės įtikinti, kad viskas čia juda sklandžiai ir kad dabar jau tikrai, nežinau, ten dešimtą ar dvidešimtą kartą bandysime, bet jau šį kartą sėkmingai“, – kalbėjo jis.

BNS jau rašė, kad valdantieji „aušriečiai“, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, praėjusią savaitę įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma sustabdyti Nacionalinio stadiono statybas, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas.

Savo siūlymą jie grindžia pasikeitusia geopolitine situacija, kuri verčia Lietuvą „skubiai peržiūrėti valstybės biudžeto prioritetus ir nukreipti papildomas lėšas gynybai, sienų apsaugai, kariniam pasirengimui bei pilietinės gynybos stiprinimui“.

Tuo metu L. Savicko bendrapartietis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad projektą turėtų įgyvendinti pati Vilniaus savivaldybė, neprisidedant valstybei.

Aš tikriausiai kaip vilnietis, tai tikrai skauda žiūrėti kiekvieną kartą važiuojant pro šį stadioną, tiksliau vietą, kur turėtų būti stadionas.

S. Skvernelis teigė esantis įsitikinęs, kad ateityje ne kartą brangs ir nacionalinio stadiono kaina, „atrandant šimtą argumentų, kodėl taip turi būti“.

„Aš tikriausiai kaip vilnietis, tai tikrai skauda žiūrėti kiekvieną kartą važiuojant pro šį stadioną, tiksliau vietą, kur turėtų būti stadionas. Pasakyti, kad šis projektas yra efektyviai valdomas, tikriausiai jau niekas nebedrįstų, ypač negalėtų to pasakyti tie, kurie buvo stadione Kaune, kuris vėliau pradėtas, anksčiau įgyvendintas ir toliau funkcionuoja“, – kalbėjo L. Savickas.

Ministras teigė, kad įgyvendinant nacionalinio stadiono projektą, valstybė ne kartą parodė, kad yra patikimas partneris ir „nuosekliai laikosi savo“.

„Pačiam teko dirbti dar S. Skvernelio Vyriausybėje, dėti visas įmanomas pastangas, kai tuomet projektas, baigiantis finansinei perspektyvai Europos Sąjungos (ES) lėšų, negalėjo būti toliau tęsiamas su ES lėšomis. Dėjome visas įmanomas pastangas pakeisti finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, tai padarėme, nors buvome apkaltinti, kad tokiu būdu stabdome šio projekto įgyvendinimą“, – kalbėjo L. Savickas.

„Nuosekliai, kokiose pozicijose bedirbčiau, bandėm prisidėti ir užtikrinti, kad šis projektas pagaliau būtų sėkmingas. (...) Aš labai linkiu Vilniui turėti stadioną“, – teigė jis.

Savo ruožtu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad darbų nutraukimas dabar reikštų didelius ekonominius nuostolius.

V. Benkunskas pabrėžė, kad stadiono darbai yra gerokai pasistūmėję į priekį, nors statybos šiuo metu ir sustojusios, laukiant Europos Komisijos (EK) išvados dėl pernai rugpjūtį priimtų koncesijos sutarties pakeitimų. Meras neatmetė, kad Komisija išvadą skelbs balandį.

Vilniaus miesto taryba pernai rugpjūtį pritarė komplekso koncesijos sutarties pakeitimams – pakeitus rizikų pasidalijimą, projektas savivaldybei ir valstybei kainuos 155,1 mln. eurų.

Projektą ketina perimti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis yra sakęs, kad stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijos iš „BaltCap“ būtų išpirktos tik tuomet, kai bus išspręstas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadų klausimas ir projekto sutarties pakeitimus patvirtins EK.

Daugiafunkciniame komplekse su nacionaliniu futbolo stadionu numatyta 15 objektų – 18 tūkst. vietų stadionas, arena, konferencijų centras, muziejus, vaikų darželis ir kita.