Gal toks verslininko demaršas bus pamoka biurokratams, kad reikia savo darbe neskęsti smulkmenose, o turėti aiškius priotetus?

Mes turėdami tokį unikumą verslininką, kurių per visą šalį gal koks 2-3 viso labo, ir dar ne tai kad kaišiojame jam į ratus pagalį, bet dar ir sugebame apkaltinti sakant netiesą, kaip kad laisvės pudelis sugeba daryti paskutinėmis jos kaip politikės dienomis, nu tai yra virš visko. Tai visa laimė, kad gerb. Paukštis yra labai šaltų nervų ir, matyt, viskas susistyguos į gerą pusę, bet vot tokiam pudeliui reiktu iš vis neleisti prie valdžios koridorių per patarnkos šūvį 30 metų laikotarpiui ir į kompaniją jau dar visus 5 šios istorijos figūrantus.

Armonautė jau grįžo iš kosmoso?

Ir visgi kur tuo metu, net kelis metus, dykinėjo Armonaitė, atstovavusi Inovacijų ministeriją/instituciją? Tai jos reguliavimo arealas ir atsakomybė. O kaip ji kėlė į padanges Taivano ryšius ir tų ryšių svarbą.

Turime klasikinį pavyzdį kai demokratinio biurokratizmo kliūtys tampa force majeure, t.y. nenugalima, neįveikiama kliūtimi. Tokiais atvejais lieka skėsčioti rankomis ir retiruotis (atsitraukti).