KELIŲ CHULIGANAI ŠIURPINA NE TIK MIESTIEČIUS

Šaltasis metų sezonas – ne pats dėkingiausias laikas eismo dalyviams. Dėl šios priežasties dalis vairuotojų žiemos kelionėms naudoja paprastesnį, pigiau taisomą automobilį, dar vadinamą „Winter beater“. Tiesa, kai kurie lietuviai tokius automobilius perka ne visai protingiems tikslams.

Perka lavonėlius

Dalis žmonių savo išpuoselėtus automobilius šaltuoju metų laiku palieka garažuose, o žiemai įsigyja paprastus, techniškai tvarkingus automobilius. Paprastai jie būna pavyzdingi eismo dalyviai. Tačiau yra ir chuliganiškai besielgiančių vairuotojų.

„Pastariesiems paprastai nesvarbi transporto priemonės techninė būklė. Dažnai tokie vairuotojai nusiperka kažkokį, švelniai tariant, lavonėlį, kartais net ir be techninės apžiūros. Išsiima vienos dienos leidimą keliauti į techninės apžiūros stotį, apsidraudžia minimaliausiam terminui ir važinėja jo negailėdami“, – pasakojo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.

Nusiperka kažkokį lavonėlį, kartais net ir be techninės apžiūros. Išsiima leidimą keliauti į techninės apžiūros centrą, apsidraudžia minimaliam terminui ir važinėja negailėdami automobilio.

Skelbimų portalo Autogidas.lt vadovas Evaldas Narbuntovičius teigė, kad iki žiemos sezono buvo užfiksuota išaugusi naudotų automobilių paklausa. Anot jo, perkant žiemos sezonui skirtą automobilį labai svarbu suprasti, kad net jei jis nebrangus, būtina pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti visus žinomus transporto priemonės trūkumus, atlikti techninę patikrą ir įsitikinti, kad važinėti su nauju pirkiniu bus saugu.

Techninė apžiūra nerūpi

Jis taip pat pastebi, kad žiemą daugėja vairuotojų, kurie naudojasi „Pagalba kelyje“ paslauga. Dažniausiai pagalbos kreipiasi į pusnis įvažiavusių ir užklimpusių ar po eismo įvykių apgadintų automobilių vairuotojai, taip pat  – pradūrus padangą.

Baudos: iki lapkričio šalies keliuose užfiksuota beveik 250 chuliganiško vairavimo atvejų, pernai tokių pažeidimų skaičius siekė beveik 450. / E. Ovčarenkos/BNS nuotr.

Anot E. Narbuntovičiaus, tik žiemos sezonui automobilio ieškantys vairuotojai dažniausiai domisi 15–18 metų amžiaus transporto priemonėmis. Tokius automobilius nesudėtinga tvarkyti, remontui nereikia ypatingos įrangos, dėl to ir jų eksploatacija yra gana nebrangi.

„Žiemos laikotarpiu vairavimo entuziastų grupėse suaktyvėja dalijimasis galingesniais modeliais, varomais galiniais arba visais ratais. Dažniausiai tai būna BMW, „Mercedes-Benz“, „Subaru“ automobiliai, o variklio tūris dažnai siekia 2 l ar net daugiau. Tokie automobiliai kainuoja apie 1 500 eurų, tačiau ne visi parduodami, turint galiojančios techninės apžiūros pažymėjimą“, – dėstė jis.

Dažniau ieškomi benzinu varomi automobiliai, ypač kai kalbama apie ne pirmą dešimtį metų skaičiuojančias transporto priemones.

Trūksta legalių vietų

Pasak instruktorės O. Židovlenkovos, nelegalūs veiksmai kelyje, ypač jauniesiems vairuotojams, yra tarsi savo galios demonstravimas. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje trūksta vietų, kuriose savo įgūdžius vairuotojai galėtų lavinti legaliai.

Dažniausiai pagalbos kreipiasi į pusnis įvažiavusių ir užklimpusių ar po eismo įvykių apgadintų automobilių vairuotoji, taip pat – pradūrus padangą.

„Norint legaliai išbandyti mašinos galimybes saugioje teritorijoje, reikia suderinti leidimą su atitinkamomis institucijomis, o norint profesionalesnės erdvės – išsinuomoti trasą. Visa tai kainuoja, nemaža dalis nusprendžia geriau už pinigus prisipildyti baką degalų nei tuos pačius pinigus skirti, pavyzdžiui, trasos nuomai. Lietuvoje trūksta legalių vietų, kur vairuotojai galėtų pasireikšti. Bėda ir ta, kad kai kurios legalios aikštelės dirba tik darbo dienomis ir darbo metu“, – pažymėjo O. Židovlenkova.

Nors neretas vairuotojas tyčinį automobilio slydimą suvokia kaip pramogą ir nesiekia padaryti žalos, tokie pasismaginimai ne visada baigiasi laimingai.

Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pripažino, kad žiemą gerokai padaugėja smulkių techninių eismo įvykių, kurių metu padaroma žala tik transporto priemonėms. Tačiau netrūksta ir tokių, kai apgadinama miestų infrastruktūra – stulpai, atitvarai, kelio ženklai.

„Jeigu vairuotojai sutaria, kas kaltas dėl eismo įvykio, policijos įsikišimo nereikia. Pareigūnų įvykio vietoje gali nebūti ir tuo atveju, jeigu padaroma žala tik transporto priemonei. Būtent dėl šių priežasčių sunku vertinti tikrąjį eismo įvykių mastą, nes lieka neaišku, kurie jų sukeliami iš chuliganiškų paskatų. Tačiau, jei vis dėlto nustatoma, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles (KET), tokiu atveju draudimo bendrovės gali priimti sprendimą nepadengti vairuotojo sukeltos žalos“, – įspėjo draudimo bendrovės atstovas.

Trasa prie miesto eglės

Policijos duomenimis, iki lapkričio mėnesio šalies keliuose užfiksuota beveik 250 chuliganiško vairavimo atvejų, praėjusiais metais per visus kalendorinius metus tokių pažeidimų skaičius siekė beveik 450.

Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Jonas Dovidonis teigė, kad dažniausiai chuliganiško vairavimo pažeidimus pavyksta užfiksuoti patiems pareigūnams neviešo patruliavimo metu, naudojant nežymėtas policijos transporto priemones. Tačiau pilietiški žmonės taip pat neabejingi pažeidimams ir vis dažniau siunčia pažeidimų vaizdo įrašų.

„Dažniausiai užfiksuojamas šonaslydis gatvėse ir aikštelėse esant skirtingoms oro sąlygoms. Taip pat užfiksuojami ir pavojingi lenkimai draudžiamose vietose, kitų transporto priemonių apvažiavimai kelkraščiais, nerodant jokių įspėjamųjų signalų ir keliant pavojų eismo saugumui iš chuliganiškų paskatų. Pavojingi manevravimai sankryžose, lenkimai ir apvažiavimai esant draudžiamam šviesoforo signalui, keliant pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams“, – vardijo J. Dovidonis.

Pareigūnas išskyrė ir vieną akiplėšiškiausių pažeidimų, kurį policijai teko užfiksuoti. Viename mieste kelių gaidelis atvažiavo į pagrindinę miesto aikštę ir, esant apledėjusiai dangai, slysdamas šonu, suko ratus aplink papuoštą šventinę miesto Kalėdų eglę.

Galvoja, kad yra nemirtingi

Anot vairavimo instruktorės O. Židovlenkovos, kartais vairuotojai ryžtasi sunkiai protu suvokiamiems pasivažinėjimams, juos filmuoja ir skelbia socialiniuose tinkluose.

„Jaunimas yra apsėstas žaidimų, kuriuose, perkrovus kompiuterį, atsinaujina gyvybės, todėl ir realiame gyvenime mano, kad gal jiems nieko nenutiks. Kertasi realus ir virtualusis gyvenimas, bet dalis žmonių pamiršta, kad vairuotojo pažymėjimas ne vien tik smagumas.  Tai ir atsakomybė. Baisu, kai automobilis gali tapti žudymo įrankiu, kuris, patekęs į netinkamas rankas, sukelia tragiškų padarinių“, – sakė O. Židovlenkova.

„Nemažai jaunesnių vairuotojų, kol neturi savojo, naudojasi tėvų automobiliu. Kartais netgi be tėvų žinios. Jeigu draudimo polise yra nurodytas jauniausio vairuotojo amžius arba turimas stažas, o transporto priemonę vairuoja jaunesnis asmuo, nei leistina, tokiu atveju, įvykus eismo įvykiui, automobilio savininkui gali tekti pačiam atlyginti žalą“, – perspėjo Andrius Gasparavičius.