KELIŲ DRUSKA: KĄ DARYTI, KAD ŽIEMA NETAPTŲ NUOSPRENDŽIU JŪSŲ AUTOMOBILIUI?

Žiema ir kelininkai ant kelių dangos užpila daug druskos. Vairuotojai žino, kad tai gali pakenkti automobilio kėbului, tačiau žiemą retas imasi kokių nors papildomų veiksmų. Kaip prižiūrėti transporto priemonę žiemą, pasakojama LNK reportaže.

„Stengiuosi dažniau nusiplauti automobilį, o daugiau jokios ypatingos priežiūros“, – sakė gatvėje kalbinta vairuotoja, paklausta, kaip saugo automobilį nuo druskų.

„Ne, antikorozinės dangos nenaudoju“, – teigė kitas pašnekovas.

„Plaunu dažniau nuo druskų, jei nėra didelio šalčio, iki minus 3 laipsnių. Jei žemesnė temperatūra, tai ne. Blogai, jei neprižiūri automobilio, nes po kelerių metų ant kėbulo pasimato pasekmės, ta druskų padaryta žala“, – savo nuomone pasidalino vilnietis.

„Neplaunu automobilio žiemą, nes kai tik nuplauni, jį ėda šviežia druska, nieko gero“, – kalbėjo garbaus amžiaus vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O dabar pakalbėkime apie patarimus, kai iškrenta gausus sniegas, užpilama druskos, tačiau tai gali gerokai pakenkti automobiliams. Keleri metai ir jau atsiranda pirmosios rūdys. Kaip apsaugoti automobilį, į žurnalisto klausimus atsakė žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.

– Tai tų rūdžių išvengti neįmanoma, nes žiemą ištisai keliai barstomi druska?

– Taip, druską pila ne tik Lietuvoje. Nuo senų laikų, visi atsimename. Ir mūsų net turbūt senelių patarimai ir veiksmai niekuo nepasikeitė. Jeigu nori išsaugoti automobilį, reikėtų padengti antikorozine danga, pripilti ertmes, kur kaupiasi drėgmė ir druska, kuri ėda metalą. Korozija yra korozija, čia nieko nepakeisime. Dauguma automobilių yra vis dar pagaminti iš metalo, bent jau jų tam tikros dalys. Taigi stebuklų nėra. Tokios šalys kaip Kanada, JAV irgi tam tikruose regionuose naudoja druską. Būnant Kanadoje teko degalinėse matyti tokius garažiukus, kurie teikia paslaugą – padengia automobilius antikorozine danga. Kai paklausiau, kodėl vos ne ant kiekvieno kampo tokios paslaugos teikiamos, man atsakė, kad didelė paklausa, visiems reikia, nes kitaip surūdytų automobiliai. Kai pasakiau, kad čia visą dieną atima tokia procedūra, man pasakė, kad ne, trunka vos 20 minučių. Pasirodo, padengia kažkokia specialia chemija, greituoju būdu. Labai nesigilinau į tą procesą, neminėsiu tų medžiagų pavadinimų, bet užsienyje vairuotojai ja padengia kelis kartus per žiemos sezoną tokiuose servisuose. Kiek žinau, tos įmonės yra ir Lietuvoje. Manau, ir vieno karto užtektų padengti tokia apsaugine danga, kad paruoštume automobilį žiemai.

Stengiuosi dažniau nusiplauti automobilį, o daugiau jokios ypatingos priežiūros.

– Kaip dažnai automobilį reikėtų plauti žiemą?

– Sakyčiau, kuo dažniau, nes tai, ką mes turime ant kelio – visus nešvarumus, dervas, druską – viskas kimba, kaupiasi, sluoksniuojasi ant kėbulo. Tad nuplauti kartas nuo karto būtų sveika, tik esant minus 10 laipsnių, daugelis nenori vargti, gramdyti paskui užšalusio automobilio.

– Bet čia gali būti vargas: užšalti ir rankenos, ir durelės. Gražiai automobilis nuplautas atrodo, bet tu jo net atsidaryti negali... Kaip to išvengti?

– Čia paprasta, nes šiuolaikiniai automobiliai yra gerokai hermetiškesni nei buvo kažkada seniau. Ir vėlgi tie patys senelių patarimai – įsipurkšti priemonių. Dabar yra didelis silikonų pasirinkimas. Supurškus durelės neužšals. Puikiai drėgmę sugeria paprastas laikraštis, ypač praverčia senesniuose automobiliuose, kuriuose ji linkusi labiau kauptis. Matau, kad senesnių automobilių langai būna apšarmoję ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Tad tinka laikyti viduje drėgmę sugeriančių priemonių, kad paskui būtų kuo mažiau vargo gramdyti stiklus. Jeigu kilimėliai yra medžiaginiai, juose ilgiau laikosi drėgmė. Žiemą važiuojant ir šildant automobilį nuo guminių ji greičiau išgaruoja.