„Savo triukų nesapnuoju, bet matydamas juos vaizdo įrašuose ar nuotraukose visada pajuntu nostalgiją“, – teigė „Kauno dienai“ praeityje žinomas autolenktynininkas, kaskadininkas, automobilių šou organizatorius Dalius Juozelskis.
Pradžia – „bulių kautynės"
Prieš 18 ir mažiau metų D.Juozelskio bebaimė rizika ir jo atliekami pavojingi triukai gniaužė kvapą minioms žiūrovų. Nė vienos automobilių kroso, ralio-kroso, kiti panašūs renginiai neapsiėjo be šio drąsuolio žaidimų su gyvybe, o gal ir mirtimi. Jis sako rizikavęs ne dėl pinigų, garbės ar adrenalino.
„Su bendražygiais ir bendraminčiais buvome pačiame jėgų žydėjime. Supratome, kad vien tik lenktyniaudami nepritrauksime daug žiūrovų, kad šalia varžybų trasų turi virti ne mažesnės aistros, kurias keltų nauji, originalūs ir drąsūs projektai. Viską patys organizavome, investavome savo pinigus, nes rėmėjų buvo tik vienas kitas“, – prisiminė buvęs Lietuvos automobilių sporto federacijos Autokroso ir ralio-kroso komiteto pirmininkas.
Pirmasis entuziastų renginys – lenktynės be taisyklių, arba vadinamosios bulių kautynės, pranoko visus organizatorių lūkesčius. Turbūt pirmą kartą Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione buvo toks didžiulis žiūrovų anšlagas.
Neblėstantys prisiminimai
Aptvertoje aikštelėje tarsi bičių įgelti zyliojo pikti „buliai“ – seni BMW, moskvičiai, volgos. Daug bemiegių naktų entuziastai praleido prie šių mašinų, kol jas nudažė, sutvirtino, kad vairuotojai būtų saugūs. Nepaisant to, kai kurie „buliai“ jau po kelių susidūrimų su priešininkais virto metalo laužu.
D.Juozelskio margašonis, barzdotas BMW išsiskyrė iš kitų automobilių grėsmingais ragais ir kėlė baimę visiems konkurentams. Šis „bulius“ drąsiai stojo į mūšį, nukovė kelias aukas, bet ir pats skaudžiai nukentėjo ir buvo patiestas kautynių lauke.
„Atsiliepė bemiegės naktys ir laiko stoka – nespėjau gerai parengti automobilio, todėl tapau žiūrovu. Vis dėlto renginys puikiai pavyko, žmonės dar ilgai apie jį kalbėjo ir dabar prisimena. Nugalėtojas gavo bendrovės „Autosabina“ įsteigtą 1 000 JAV dolerių piniginį prizą“, – į 1994 m. pavasarį vykusį nuotaikingą renginį mintimis grįžo Lietuvos autokroso sportininkų klubo „Krosas“ vadovas D.Juozelskis.
Šuolis per automobilių eilę
Vėliau „bulių kautynės" persikėlė į Kačerginės „Nemuno žiedą“, kur erdvės – iki valios. Ten automobiliai greičiau judėjo, manevravo ir jų smūgiai buvo stipresni. Tuomet D.Juozelskis jau buvo subrandinęs naują projektą, kuriam galėjo ryžtis tik nutrūktgalvis.
Keli tūkstančiai automobilių sporto aistruolių nuščiuvo, kai 24 m atkarpoje pamatė nuo tramplino atsispyrusį ir oru skriejantį nisaną virš 10 eilėje išrikiuotų senų automobilių.
Visi lengviau atsikvėpė ir pradėjo ploti, kai iš sėkmingai nusileidusios ant asfalto mašinos Dalius išlipo šypsodamasis, tarsi jam šis nuotykis buvo įprastas.
D.Juozelskiui adrenalino neužteko. Po nedidelės pertraukos jis nutarė pakartoti šuolį ir dar labiau užkaitinti savo ir kitų aštrių pojūčių mėgėjų kraują. Tačiau vos tik nisanas prisilietė prie tramplino, pasigirdo trenksmas ir pasipylė kibirkštys. Nepaisant to, automobilis pakilo į orą, nuskriejo keliolika metrų ir trenkėsi į eilės gale stovėjusias mašinas. Stumiamas stiprios inercinės jėgos, traiškė jų stogus ir ritosi tolyn, kol šonu labai pavojingai tėškėsi ant asfalto. Po to – keliolika sekundžių spengiančios tylos.
Šio sukrečiamo reginio liudininkai neteko žado. Jie tikėjosi liūdnos šio triuko pabaigos, bet kai pamatė gyvą ir sveiką išlipantį iš automobilio Dalių, iškart pralinksmėjo ir sukėlė ovacijų audrą.
„Specialiai sukūriau intrigą – pastačiau trampliną taip, kad už jo užkliūčiau. Mašina prarado įsibėgėjimo greitį, smūgis prakirto variklio dugninę ir prispaudė alkūninį veleną. Nukritau ant eilės gale stovėjusių automobilių ir lyg tyčia pataikiau ant savų, kuriuos sulamdžiau. Pats nenukentėjau, nes buvau viską gerai apskaičiavęs, – prisiminė pašnekovas. – Panašių avarijų ralio trasose pasitaikė ne viena, todėl esu jų užgrūdintas. Tik jaučiausi šiek tiek apsvaigęs.“
Skrodė autobusus
D.Juozelskis automobiliu ne tik kilo į orą, bet ir juo skrisdamas skrodė savo amžių atgyvenusių autobusų salonus. Iš pradžių triukų meistras skersai perkirto seną autobusą, vėliau – išilgai, o dar vėliau vienu bandymu perskrodė iškart dvi keleivius vežiojusias transporto priemones – lazą ir ikarusą.
Triukų įspūdį sustiprino pirotechnika – vos tik D.Juozelskis įskriedavo į autobusus, juose vienu metu nuaidėdavo sprogimas ir pasipildavo liepsnos bei dūmų kamuoliai.
Iš šalies atrodė, kad kaskadininkui gresia mirtinas pavojus, bet kiekvieną sykį jis žvalus lipo iš automobilio, nes buvo viską gerai numatęs ir apskaičiavęs.
Automobilių futbolas
Kiekvienas toks renginys traukė vis daugiau žmonių į „Nemuno žiedą“. Čia vyko ir pirmosios Lietuvoje automobilių futbolo rungtynės tarp dviejų Kauno komandų. Entuziastai norėjo parodyti, kad futbolą galima žaisti ne tik kojomis, bet ir mašinomis.
Įsirengė aikštę, pastatė improvizuotus futbolo vartus, specialiai varžyboms parengė mašinas. Ant jų priekio buvo sumontuoti iš senų padangų pagaminti ragai, kurie turėjo varyti varžovų vartų link didžiulį kamuolį, specialiai pagamintą buvusioje „Inkaro“ gamykloje.
„Tie ragai neatliko savo funkcijos. Jie pakišdavo kamuolį po mašinų apačia. Dėl to automobiliai kybojo, suposi ant kamuolio ir sunkiai rado būdų, kaip nuslysti ant žemės. Maža to, vienas kamuolys sprogo – gerai, kad turėjome atsarginį", – pasakojo D.Juozelskis.
Nepaisant nesklandumų, varžybose nestigo azarto, žiūrovų palaikymo. "Jei būtų pavykę organizuoti kitas automobilių futbolo varžybas, būtume klaidų nekartoję“, – įsitikinęs lenktynininkas.
Šuolis į Kuršių marias
Kaunietis nepabūgo ir šuolio į vandenį automobiliu. Rengdamasis šiam triukui, Dalius varstė ne tik Neringos savivaldybės, bet ir Aplinkos apsaugos ministerijos duris, kol gavo leidimą fiatu šokti į Kuršių marias Nidoje.
Kad neužterštų vandens, triukų meistras vietoj variklio alyvos įpylė nekenksmingo jos pakaitalo. Į greičių dėžę vietoj alyvos įbėrė specialių miltelių, o degalų bake paliko tik tiek benzino, kad jo užtektų tik įsibėgėti 200 m kelyje.
„Nuskriejęs nuo Nidos tilto, pliumptelėjau į maždaug 5 m gylio vandenį. Automobilis apsivertė, sunkiai atsisegiau nuo smūgio nutrūkusį saugos diržą. Kol prisijungiau oro balionėlio kandiklį, iškritusį iš burnos šuolio metu, prarijau nešvaraus vandens gurkšnį", – ir šiandien įvykio detales prisimena kaunietis.
Grūdintas priekinio lango stiklas subyrėjo į gabalėlius, nuplėštas nuo variklio ir sulamdytas dangtis atsidūrė salono viduje. "Gerai, kad buvau suvirinęs specialų strypą, kuris mane apsaugojo nuo traumos. Išsikabarojęs iš automobilio ir iškilęs į vandens paviršių, valtyje pamačiau gelbėtojus. Jie buvo tik su liemenėmis, bet be akvalangų, oro balionėlių ir kitos specialios gelbėjimo po vandeniu įrangos. Bematant prisiminiau gerai žinomą posakį, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Ačiū Dievui, kad viskas laimingai baigėsi“, – pasakojo D.Juozelskis.
Savo meistriškumą ir drąsą kaskadininkas įamžino ir viename amerikiečių filme, kuriame volga rizikingai nusivertė nuo šlaito.
„Man daug padėjo Paulius Praninskas, Tomas Kasperavičius, Virmantas Oleka ir kiti bendraminčiai, kurie ne tik padėjo ruošti automobilius šou renginiams, bet ir patys atliko pavojingus triukus", – pagalbininkus vardijo lenktynininkas.
Viską vyrai darė iš idėjos, dažniausiai už savo pinigus. "Garbės nesivaikėme, o adrenalino nestigo. Matyt, taip reikėjo, toks buvo laikas. Jeigu dabar reikėtų visa tai pakartoti, pasiryžčiau. Bet jau ne tie metai ir ne ta sveikata“, – kalbėjo D.Juozelskis, ne sykį savo valia atsidūręs akistatoje su mirtinais pavojais, bet juos nugalėjęs profesionalumu, padedant fortūnai.
Naujausi komentarai