„Ši paroda – pirmasis bandymas iš mažų detalių surinkti vientisą vilos paveikslą nuo jos statytojų ir pirmųjų gyventojų tarpukariu iki šiandienos. Iš atsiminimų, pasakojimų, nuotraukų, archyvinių dokumentų vilą teko statyti tarsi iš naujo. Vilos istorija per nepilną šimtmetį nuo 1937 m. atskleidžia sudėtingas žmonių gyvenimų ir miesto permainas.“, – pasakoja VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Kintantys adresai
Parodos rengėjai pasakoja, kad Pamėnkalnio vilos, pastatytos ant kalvos, XV amžiuje vadintos Moliakalniu, adresas nuo XX a. pradžios keitėsi net keletą kartų: Uosto g. arba ul. Portowa 22, P. Cvirkos g. 24, o dabar – Pamėnkalnio g. 34.
Pirmuoju adresu – Uosto g. 22 – čia vilą pasistatė ir apsigyveno advokatė Stanislawa Kiaksztowa ir jos vyras, gydytojas Antonis Kiakszto. Dar 1936 m. S. Kiaksztowa pateikė prašymą Vilniaus magistrato technikos skyriui: „Ketinu pirkti sklypą Vilniuje, Uosto g. 22, prašau mane informuoti, ar galėsiu pasistatyti maždaug 30 metrų nuo Uosto gatvės atskirą mūrinį namelį“, – rašė vilos statytoja. Urbanistikos skyrius išrašė leidimą, kuriame atkreipė dėmesį į ypač sudėtingą sklypo paviršių ir galimus sunkumus planuojant bei statant namą. 1937 m. Kiaksztų šeima projektuoti vilą ir rūpintis jos statyba pavedė architektams Janui Borowskiui ir Izaokui Smorgońskiui.
Vilos gyventojai
„Keitėsi ne tik adresai, bet ir vilos gyventojai, jų istorijos, likimai. Kai kurios istorijos buvo pamirštos arba užfiksuotos tik archyvuose, kitos – įrašytos ir šiandienos gyventojų atmintyje, ir viloje likusiuose daiktuose, eksponatuose, gyvuose prisiminimuose“, – sako parodos kūrėjai.
Dalį vilos kambarių Kiaksztų šeima nuomavo dar iki Antrojo pasaulinio karo. Viloje gyveno teatralai Juozas Siparis, Romualdas Juknevičius su šeimomis. Taip pat – studentai Leszekas Zawisza ir Leopoldas Tyrmandas, dabar žinomas kaip iškilus Lenkijos rašytojas ir kultūros veikėjas.
Sovietmečiu vila buvo padalinta į du butus: 1946 m. į pirmą vilos aukštą įsikėlė sovietiniam režimui lojalaus rašytojo Antano Venclovos šeima, čia praleidusi ketvirtį amžiaus; antrame aukšte gyveno metais anksčiau atsikėlusi partinio veikėjo Felikso Bieliausko šeima. Devintajame dešimtmetyje čia apsigyveno Gramailų šeima.
Viloje taip pat veikė skirtingos institucijos – Vilniaus rašytojų muziejus, A. Venclovos memorialinis kabinetas Vilniaus lietuvių kultūros namuose, vėliau – etninės kultūros centras. 2004 m. vasarą I aukštas buvo pervadintas į Venclovų namus-muziejų.
Nuo 2025 m. šį Vilniaus vila, vienintelė visuomenei prieinama tokio tipo miesto vila, pradėta administruoti VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ ir tapo Pamėnkalnio vila. Norima atkurti visą vilos istoriją, o ilgainiui – ir jos architektūrą, sodą, kad ji taptų vilniečiams patrauklia susitikimų, atsiminimų, renginių ir darbo erdve.
Lauko parodą „Pamėnkalnio 34: vilos metraštis“ lankytojai kviečiami aplankyti jiems patogiu metu arba užsiregistruoti į nemokamas ekskursijas po parodą su parodos rengėjais.
Registracija vyksta internetinėje svetainėje: vilniusliterature.lt
Moksleivių klasės gali užsiregistruoti telefonu: +37067883665. Paroda veiks iki gruodžio 31 d.
(be temos)