Jo metu paskelbta, kad 2027 m. Europos žaliąja sostine tapo Heilbronas (Vokietija), o Europos žaliųjų lapų miestais – Asenas (Nyderlandai) ir Siena (Italija).

Finale dėl Europos žaliosios sostinės 2027 m. apdovanojimo rungėsi Klagenfurtas (Austrija), Heilbronas (Vokietija) ir Debrecenas (Vengrija). Tarp Žaliųjų lapų finalininkų buvo Asenas (Nyderlandai), Benidormas (Ispanija), Sen Kantenas (Prancūzija) ir Siena (Italija).

2026 m. Europos žaliosios sostinės titulą iš Vilniaus perims Portugalijos miestas Gimarainsas, kuris savo ruožtu tęs žaliąsias iniciatyvas bei įkvėps bendruomenes tvariems pokyčiams.

Apdovanojimų ceremonijoje buvo pabrėžta, kad šis titulas nėra vien simbolinis įvertinimas, bet ir postūmis realiems pokyčiams. Vilnius jau įsitikino jo svarba. Pasak miesto mero Valdo Benkunsko, Europos žaliosios sostinės vardas suteikė miestui galimybę ne tik džiaugtis ir švęsti, bet ir kur kas drąsiau bei užtikrinčiau plėtoti tvarumo iniciatyvas, siekiant sukurti sostinę, draugišką tiek žmonėms, tiek gamtai.

„Šis titulas leido sutelkti dėmesį į svarbius klausimus, kuriems reikėjo žmonių mąstysenos pokyčio, ir atnešė miestui naujų iniciatyvų. Per šį laikotarpį sostinėje buvo sodinama daugiau želdynų ir medžių, plečiama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra, gerinamas viešojo transporto susisiekimas, o atliekų mažinimo priemonės buvo kryptingai skatinamos ir tobulinamos. Visa tai dar labiau sustiprino mūsų įsipareigojimą tęsti aplinkosaugos veiksmus ir pasiryžimą tapti dar žalesniu, darnesniu bei inovatyvesniu miestu, įkvepiančiu ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą tvariems pokyčiams“, – teigia V. Benkunskas.

Vilnius buvo išrinktas 2025 m. Europos žaliąja sostine dėl tvirto įsipareigojimo siekti tvarumo tikslų, remiantis realistišku ir atsakingu požiūriu į klimato kaitą, miesto augimą ir jo keliamus iššūkius. Sostinės šūkis „Kuriame žaliausią miestą“ atspindėjo jos ambiciją kurti darnią ateitį ir norą įtraukti visus vilniečius kuriant tvaresnį miestą ir gyvenimą jame. Europos Komisija pastebėjo Vilniaus drąsą pripažinti, kad jis dar nėra pats žaliausias, tačiau kryptingai žengia šiuo keliu, siekdamas ne tik tvarumo, bet ir kokybiško gyvenimo miestiečiams.

Vilniaus miesto meras priduria, kad Žaliosios sostinės titulas nėra galutinė stotelė, o tik dar vienas žingsnis siekiant klimato neutralumo ir formuojant aplinką, palankesnę tiek gamtai, tiek gyventojams.