S. NĖRIES GIMNAZIJA KETINA ATSISAKYTI POETĖS VARDO: JIS BUVO SUTEIKTAS NE DĖL POEZIJOS

Lietuvos desovietizacija ant svarstyklių vėl pastatė poetę Salomėją Nėrį. Garsi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija svarsto sovietų kolaborantės vardo atsisakyti, praneša LNK.

Jis mokyklai suteiktas 1946 m. už indėlį Lietuvą okupuojant, o ne dėl poezijos. Kad pavadinimas turi keistis pritaria ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Mokykla dabartinėje S. Nėries gimnazijoje veikė jau seniau, bet 1946 m. sovietai ją pervadino Salomėjos Nėries vardu. Ją baigę mėgsta sakyti, kad yra iš „Salomeikės“. Ši mokykla buvo prestižinė ir sovietmečiu, čia jau tada buvo sustiprinta anglų kalba.

S. Nėries gimnazijoje mokėsi ir Dalia Grybauskaitė, kuri užaugusi ir tapusi Prezidente kandidatams į ministrus pati rengė anglų kalbos egzaminus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar Salomėjos Nėries gimnazijos bendruomenė svarsto savo vardą pasikeisti.

„Turbūt turime neužmiršti ir to, kad jos parašas buvo tame dokumente, pagal kurį Lietuva buvo okupuota“, – sakė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Jau buvo ne viena diskusija, ar Salomėja Nėris nusipelnė tokios pagarbos, kad jos vardu mokykla būtų vadinama nepriklausomoje Lietuvoje. Ankstesni direktoriai atsakydavo, kad politika neužsiima, kad S. Nėrį žino kaip poetę.

„Tas sprendimas buvo už jos indėlį į Tarybų Lietuvos įkūrimą, o ne už jos kūrybą. Tokio akcento mes neradome“, – teigė J. Marcinkevičienė.

„Pirmiausiai bus diskusija. O jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės, taip, aš pritariu, kad šitos mokyklos pavadinimas turėtų būti pakeistas“, – savo poziciją išsakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Salomėja Bačinskaitė-Bučienė buvo kilusi iš Vilkaviškio, gyveno Palemone prie Kauno. Bet sovietai ugdymo įstaigą jos vardu pavadino sostinės centre, kai absoliuti dauguma mokyklų tuo metu buvo vadinamos skaičiais. Sovietams reikėdavo surasti vietinių socialistinį rojų simbolizuojančių herojų.

„Tie politiniai veikėjai, kurie suteikė mokykloms vardus, galbūt net ir neskaitė jos poezijos,“ – pastebėjo istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Kai 1915 m. buvo įrengta dabartinė S. Nėries lietuviška gimnazija, ji vadinosi „Basanavičiaus, Biržiškos ir Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos pamokos“. Per daugiau nei šimtą metų pavadinimai buvo septyni. 1946 m. vietoje Vilniaus antrosios vidurinės mokyklos S. Nėries vardas čia atsirado poetės gimimo metinių proga.

„Nėra jokios abejonės, kad, šiuo atveju, mes su tais gana plačiai paplitusiais gatvių, mokyklų pavadinimais turime sovietinio laikotarpio ideologinių simbolių“, – sakė A. Nikžentaitis.

Mes su tais gana plačiai paplitusiais gatvių, mokyklų pavadinimais turime sovietinio laikotarpio ideologinių simbolių.

Konservatorių desovietizacijos įstatymas įsigaliojo gegužę. Jis nurodo, kad sovietiniai simboliai ir kolaborantų vardai iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti. Bet ne iš vadovėlių. Išimti Salomėją Nėrį iš mokyklinių programų valdžia neplanuoja.

Gimnazija rugsėjį sukvies darbo grupę, bet kiek pokyčiai užtruks – neprognozuoja. Siūlyti naują pavadinimą kvies ir visuomenę.

„Be abejo, visada tuo metu buvo vertinama už politinę veiklą, kuri naudinga okupaciniam režimui, tą reikia suprasti. Manau, kad mokyklos bendruomenė vertindama į tai turi irgi atsižvelgti“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Direktorė sako, jog svarbu, kad pavadinimas turėtų ugdomąją vertę.

„Ir kad nereikėtų dviprasmybės tokios, kurioje mes gyvename šituos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metus“, – pastebėjo ji.

Vilniečiams persivadinus, Salomėjos Nėries vardo mokykla liks tik jos gimtajame Vilkaviškyje. Anksčiau tokia buvo ir Kaune, bet prieš trylika metų persivadino į Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinę mokyklą.