„Jau devintus metus iš eilės atsigręžiame ir prisiimame istorinę atsakomybę – atminties diplomus įteikiame nuo totalitarinio režimo nukentėjusiems VU bendruomenės nariams. Ši iniciatyva simboliškai grąžina studentus, darbuotojus ir jų artimuosius į VU bendruomenės gretas ir parodo, kad istorinį teisingumą įgyvendinti niekada nevėlu“, – VU pranešime sakė rektorius Rimvydas Petrauskas.

Šiemet atminties diplomais bus pagerbti 42 lietuvių, žydų ir lenkų kilmės asmenys, pašalinti iš VU totalitarinių režimų metais.

Tarp jų – Ekonomikos ir prekybos fakulteto studentai Vytautas Stonys, pašalintas 1948 metais už tai, kad buvo „buožės vaikas“, ir Gediminas Šinkūnas, pašalintas 1977 metais už „elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu“.

Būdamas VU pirmakursis G. Šimkūnas su keliais buvusiais klasiokais iš Vilniaus centrinio pašto pavogė Lenino bareljefą ir įmetė į Nerį. Fakulteto vadovybė šį elgesį įvertino kaip politinį chuliganizmą, „nesuderinamą su tarybinio studento vardu“, ir pašalino iš universiteto.

„Iš to vakaro liko geras klasiokų bendrumo ir vienybės jausmas. Nesigailiu nieko, nes nieko blogo nepadarėme“, – sakė atminties diplomo nominantas G. Šinkūnas.

Keletą simbolinių diplomų atvyks atsiimti giminaičiai, o likusieji diplomai, garsiai perskaičius nominantų pavardes, bus perduoti į VU muziejų, nes nei pačių nominantų, nei jų giminaičių rasti nepavyko.

Atminties diplomas yra VU istorijoje buvusių klaidų pripažinimo simbolis, pagarbos neteisybę patyrusiems buvusiems bendruomenės nariams ženklas, teigiama pranešime.

Šis diplomas ir vieša jų teikimo ceremonija yra istoriniu tyrimu paremtos iniciatyvos „Grįžtanti atmintis“ dalis. Pagrindinis šios istorinės iniciatyvos tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, atrasti nuo tokių režimų nukentėjusius asmenis ir simboliškai grąžinti juos į VU bendruomenę.

Anot VU, šiuo metu į atminties diplomą galėtų pretenduoti daugiau kaip tūkstantis žmonių, kuriems okupacijos metais neleista dirbti arba studijuoti universitete vien dėl jų tautybės, pažiūrų, nelojalumo režimui, socialinės kilmės, pačių ar giminių tremties, ryšių su Lietuvos partizanais ir rezistentais.

Jau pagerbta per 300 asmenų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje.