Vilniuje iškiliausi muzikai sveikino Vytautą Landsbergį su garbingu jubiliejumi, o jis juos džiugino savo atliekama muzika. Jubiliatas taip pat ragino labiau populiarinti Lietuvos kompozitorius pasaulyje.

Penktadienio vakarą Lietuvos kompozitorių sąjunga bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija muzikos kūrėjus ir jos mylėtojus sukvietė į vakarą "Geresnės muzikologijos troškimas". Jame pasveikino profesorių V.Landsbergį jubiliejaus proga ir prisiminė ne tik jo, kaip politiko, istorinį vaidmenį, bet ir ankstesnę veiklą – muzikologo, pedagogo, pianisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Česlovo Sasnausko kūrybos tyrinėtojo, moderniosios lietuvių muzikos propaguotojo, įžvalgaus kritiko.

Šventiniame vakare buvo parodyti LRT televizijos 1982 m. archyviniai kadrai, kuriuose V.Landsbergio muzikologinę veiklą pristato šviesaus atminimo profesorė Ona Narbutienė. Vėliau vakaro svečiams pats maestro sugrojo keletą kūrinių.

Iš šių dienų perspektyvos jos įžvalgas pratęsė prof. Jonas Bruveris. Jis pažadėjo apžvelgti V.Landsbergio, kaip muzikologo, kelią.

"Man dabar šiek tiek baisoka. Tiek baisoka, kaip žmogui, kuriam duota per pusvalandį apibėgti Luvrą ir papasakoti, kas ten svarbiausia", – šyptelėjo J.Bruveris. Jis akcentavo V.Landsbergio, kaip muzikologo, darbų įvairovę, idėjų originalumą ir novatoriškumą.

Renginyje buvo pristatyta ir nauja V.Lansbergio knyga apie Vincą Kudirką, kuri papildė jo bibliografiją šalia kitų kompozitorių – M.K.Čiurlionio ir Č.Sasnausko.

"V.Kudirka mano gyvenime atsirado seniai. Kaip jis tapo mano susidomėjimo objektu – ilga istorija. Mano tėvo šeimos palikime buvo keli labai seni spaudos draudimo laikotarpio V.Kudirkos kūriniai. Tad jo muzika skambėjo dar senųjų Landsbergių namuose. V.Kudirka buvo pažįstamas su mano abiem seneliais, draugavo su jais, dar mano mamą pakrikštijo. Aš mačiau, kad V.Kudirkos muzika funkcionavo", – pasakojo V.Landsbergis.

Apie nueitą kelią sukaktuvininką kalbino profesorė Gražina Daunoravičienė. Ji prisiminė, kad dar vaikystėje V.Landsbergis draugavo su išeivijos menininku Jurgiu Mačiuliu, kuris yra minimas ne vienoje pasaulio knygoje apie XX a. meno istoriją. G.Daunoravičienė teiravosi jubiliato, ar reikėtų, kad tokiose knygose būtų daugiau lietuvių.

"Jeigu kas nors ko nors pasaulyje nori žinoti daugiau, tai turėtų žinoti ir apie lietuvių muziką, – įsitikinęs V.Landsbergis. – Ir ne todėl, kad mes juos išvardijame. Yra, ką verta išvardyti. Dabar turime labai įdomaus jaunimo Vakaruose. Tas jaunimas galėtų pasitaikius progai pasakyti, kad yra ne vieni, kad buvo ir kitų anksčiau iš Lietuvos, tik ne visi buvo pastebėti. Mačiau tai per Čiurlionį. Iki šiol net Lenkijoje manęs klausia, kodėl jie nieko negirdėjo apie Čiurlionį. Nėra kultūros eksporto", – kalbėjo V.Landsbergis.

Spalio 18 d. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, europarlamentaras, Nacionalinės premijos laureatas prof. Vytautas Landsbergis paminėjo 80-ąją sukaktį.