Šios bausmės per teismo posėdį Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį paprašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Jurgita Jasiūnienė. Ji mano, kad politiko kaltė pilnai įrodyta.

„Išnagrinėjome baudžiamąją bylą, kurioje Petras Gražulis kaltinamas niekinęs LGBTQ bendruomenę, skleidė neapykantos kalbą. Homofobinė kalba buvo pasakyta Seimo rūmuose. Jis veikė sąmoningai. Pacituotų teiginiai buvo nukreipti į socialinę žmonių grupę, taip siekiant juos pažeminti. Laisvė skleisti įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais“, – sakė prokurorė.

Laisvė skleisti įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais.

Ji pažymėjo, kad politikas nesigaili, tai rodo, kad jo teiginiai nukreipti į žmonių grupę. Kaltintojos teigimu, įvykiu metu kaltinamasis buvo Seimo nariu ir gali būti laikomas visuomenės nuomonės formuotoju, po įvykio jis dalinosi žurnalistų darytais vaizdo įrašais apie savo pasisakymą.

Pasak jos, ekspertai nustatė, kad buvo išsakytos diskriminacinės prieš LGBTQ nukreiptos idėjos.

„Nesąmonė“, – po prokurorės kalbos pasigirdo P. Gražulio palaikytojų balsai salėje. Jie atvyko iš Vilniaus, Gargždų, Kauno. Teisėjas Audrius Cininas sudraudė žiūrovus ir paragino elgtis ramiai per posėdį.

Baudžiamasis kodeksas už tokius veiksmus, kokie inkriminuoti P. Gražuliui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Prokurorė pažymėjo, kad P. Gražulis anksčiau buvo teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių.

Po prokurorės kalbos pasisako trims nukentėjusiems šioje byloje atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas. Jis pritarė prokurorės teiginiams, savo kalboje advokatas akcentavo nukentėjusiųjų viešą žeminimą.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustojęs, nes kaltinamasis P. Gražulis praėjusių metų liepą buvo išrinktas Europos Parlamentu nariu ir įgijo teisinę neliečiamybę.

Po generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimosi gegužės 6 d. EP panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę. EP nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog teisėsaugos procesas gali būti traktuojamas kaip politinis persekiojimas.

P. Gražulio teisinė neliečiamybė dėl kaltinimų šioje byloje buvo panaikinta ir anksčiau, tai yra 2023 m. lapkritį, tik tuomet šį sprendimą priėmė Seimas, kadangi politikas buvo išrinktas į parlamentą.

ELTA primena, kad baudžiamoji byla, kurioje P. Gražuliui pareikšti kaltinimai dėl LGBTQ asmenų niekinimo, teismui perduota 2023 m. gruodį.

P. Gražulis yra kaltinamas tuo, kad, būdamas Seimo nariu, 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose, pasibaigus Seimo posėdžiui dėl civilinės sąjungos įregistravimo, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBTQ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.

Bylos duomenimis, kaltinamasis vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Anot prokuratūros, politikas tokiu būdu įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje.

Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Gegužę P. Gražulis davė parodymus teismui, jis kaltės nepripažino. P. Gražulis tvirtino ne niekinęs LGBTQ žmonių, o tik citavęs Šventąjį Raštą.

Jau mokėjo baudą už piktnaudžiavimą

2023 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė nuteistojo Seimo nario P. Gražulio ir jo gynėjo kasacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje.

Juo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda. Prokuroro prašymu, Vilniaus apygardos teismas taip pat konfiskavo iš Seimo nario daugiau nei 3 tūkst. eurų, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs P. Gražulio apeliacinį skundą, taip pat jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.

Teismai paskelbė, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. liepos 6 d. iki 2016 m. liepos 26 d. iš privačios bendrovės siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais. Prokuroro  ir teismo vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Šią baudžiamąją bylą teismui pavyko perduoti 2021 m. gegužę atnaujinus ikiteisminį tyrimą, po to kai 2020 m. gruodį Seimas leido patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn. Prieš tai, 2019 m. birželį, generalinio prokuroro kreipimasis dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo nebuvo patenkintas, tuomet ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.