Atskleis nepažintą Klaipėdą
R. Leiserowitz jau porą dešimtmečių tyrinėja Rytprūsių istoriją, žydų Rytprūsiuose istoriją, Mažosios Lietuvos veikėjų biografijas.
Tyrėjos žvilgsnis šių metų pavasarį užkliuvo už kelių mieste gyvenusių žmonių nuotraukų. Jai buvo įdomūs ne tik fotografijose užfiksuotų žmonių likimai.
Paaiškėjo, kad šių fotografijų autoriaus veikla Klaipėdoje bei jo šeimos istorija yra ne tik įdomi, bet ir tipiška čia gyvenusių žydų likimams.
2026 m. rugsėjį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje planuojama eksponuoti unikalią R. Leiserowitz parengtą tarpukariu Klaipėdoje padarytų fotografijų parodą, atskleisiančią labai ryškią, bet staiga išnykusią Klaipėdos dalį. Maždaug pusė eksponuojamų nuotraukų bus portretai, kita pusė – miesto vaizdai.
Tai bus paroda apie tarpukario Klaipėdos žydų tautybės fotografą Leoną Balką, kuris iki šiol buvo nežinomas arba tiesiog pamirštas. Tikėtina, kad parodoje bus ne daugiau kaip 40 nuotraukų su aprašais.
„Man atrodo, kad Klaipėda tarpukariu buvo ypatingas, labai įdomus miestas, kuriame virė gyvenimas. Manau, fotografui buvo įdomu atspindėti čia tvyrančią atmosferą. Aš žinojau apie vienos žydų šeimos nuotrauką, bet nieko nežinojau apie autorių, o mano draugas, fotografijos istorikas, rado L. Balko anūką Anglijoje. Sudėjome į krūvą nuotraukas ir supratome, kad tai to paties autoriaus darbai. Taip sužinojome apie L. Balką ir pradėjome domėtis jo gyvenimu bei darbais. Įsivaizduoju, kad iš surinktos medžiagos pavyks sudaryti leidinį, kuris taps dar viena Klaipėdos istorijos dėlionės dalimi“, – pasakojo istorikė.
Išmokė žiūrėti į objektyvą
Kalbėdama apie L. Balko darbą Klaipėdoje R. Leiserowitz pažymėjo, kad jis turėjo ypatingą talentą taip sudominti fotografuojamus žmones, kad jie visi žiūrėtų į kamerą. Fotografuojant grupę žmonių tai nėra paprasta.
Jis fotografavo visus žmones, nepaisant jų tikėjimo ar tautybės. Jo fotografijos pasižymėjo labai įdomiais rakursais.
Ši asmenybė verta atskiro tyrimo todėl, kad ne tik fotografuodavo į ateljė atėjusius žmones, bet ir įamžino daug reikšmingų bendruomenės įvykių. Pavyzdžiui, žydų mokyklos atidarymą ir visus ją lankiusius vaikus.
Jis užfiksavo būsimojo Izraelio valstybės įkūrėjo, vėliau tapusio pirmuoju Izraelio valstybės Ministru pirmininku, Davido Ben Guriono apsilankymą Klaipėdoje 1933 m. Meistro akis nepraleido ir kitų svarbių žydų bendruomenės mieste gyvenimo įvykių.
L. Balkas užfiksavo ir iki mūsų dienų neišlikusias Klaipėdos gatves bei pastatus, parduotuves, įmones, bankus.
Ruošiasi svarbiai parodai
„Kai 2005 m. aš suruošiau parodą apie žydus Klaipėdoje, jau turėjau kelias nuotraukas, bet nežinojau autoriaus pavardės. Po to prasidėjo paieškos ir atradimai. Radome L. Balko anūką ir anūkę, su jais bendrauju. Tėvai jiems nieko nepasakojo apie gyvenimą Klaipėdoje, nes buvo giliai traumuoti pabėgimo iš šio miesto. Jie ne tik garsiai neprabilo apie 1939 m. įvykius, net ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę nenorėjo važiuoti aplankyti šio miesto, – pasakojo R. Leiserowitz. – Sausį su kolega važiuosime į Londoną skenuoti L. Balko nuotraukų. L. Balko anūkas, dabar gyvenantis Londone, žada atvažiuoti kitų metų rugsėjį į parodos atidarymą.“
Būtent iš tarpukariu Klaipėdoje gyvenusio ir dirbusio fotografo giminaičių istorikai sužinojo šeimos istoriją.
R. Leiserowitz atviravo, kad jos dar laukia daug intensyvaus darbo ruošiant L. Balko fotografijų parodą.
Jau kovo 23 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks renginys, kurio metu ji pristatys temą, kaip atrodė Klaipėda, kai 1939 m. žydai paliko miestą. Mat dar 1938 m. rudenį žydai pradėjo pardavinėti savo turtą, iki 1939 m. pavasario daug jų išvyko iš miesto.
Pristatydama šią temą autorė sieks parodyti, kaip ištuštėjo miestas, kai kurie kvartalai labai smarkiai pasikeitė.
Juk iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė keturios sinagogos, du sporto klubai, žydų kultūros bendruomenė, istorijos ir literatūros klubas, moterų sionisčių organizacija, gyvavo kamerinis orkestras.
„Man įdomiausios yra grupinės nuotraukos šeimų, kurių nebėra. Tipiška ir paties L. Balko šeimos istorija – jo žmona ir vaikai buvo vieninteliai iš didelės šeimos, kuriems pavyko išsigelbėti. Visi kiti pateko į Šiaulių getą ir žuvo. Todėl šeimoje vis dar gyvas kaltės jausmas, kad jie liko gyvi, o visi kiti žuvo. Iš gausios giminės, išgyvenusi nacistinių lagerių sunkumus, gyva išliko tik viena moteris. Galbūt iš jos dar pavyks gauti L. Balko nuotraukų ar prisiminimų. Nuotraukos, kurias eksponuosime, atidarys perspektyvą į dingusį pasaulį. Pamatysime žmones, kurie Klaipėdoje gyveno ir dirbo“, – pasakojo R. Leiserowitz.
Fiksavo realų gyvenimą
Išliko garsi Klaipėdoje 1939 m. kovo 23 d. padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuota žydų šeima, bėganti link stoties. Susikrovusi mantą į vežimą ji skuba neišlikusia Biržos gatve.
Šį vaizdą užfiksavo nacių korespondentas.
R. Leiserowitz pasakojo, kad tragišką momentą vaizduojančioje nuotraukoje užfiksuota Arono Puhn šeima.
Jis turėjo spaustuvę prie Friedricho turgaus. Turima duomenų, kad L. Balkas bendravo su šiuo spaustuvininku, jis fotografavo šią šeimą, kai jų dukra pradėjo eiti į mokyklą.
Šeimos fotografija suteikia naują kontekstą gerai žinomai pabėgimo iš Klaipėdos nuotraukai.
Išliko ir linksmai nusiteikusios Ellos Puhn, pozavusios priešais savo darbo vietą, nuotrauka.
Tragedijos nuojauta ypač ryškiai jaučiama L. Balko nufotografuotoje dviejų gatvių (Grabenstr. ir Barbierstr.) sankryžoje. Šiame rajone gyveno daug žydų, o 1938 m. pabaigoje jis ėmė tuštėti. Dauguma žydų namų savininkų pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir persikėlė į Lietuvą. Gatvės ištuštėjo ir prarado šurmulį.
Klaipėda tarpukariu buvo ypatingas, labai įdomus miestas, kuriame virė gyvenimas.
Iki šių įvykių čia glaudžiai gyveno vokiečiai, lietuviai ir žydai, buvo daug įmonių biurų, mažų parduotuvių, daug nuomojamų patalpų bei L. Balko fotostudija, ten gyveno ir jo šeima. Šiame kvartale gyveno ir fotografo žmonos seserys bei broliai su šeimomis.
Dabar ši vieta neatpažįstamai pasikeitusi, todėl Klaipėdos praeitimi besidomintiems žmonėms bus labai įdomu atidžiai apžiūrėti nuotrauką.
Parodos autorė norėtų bent mintyse atstatyti tą kvartalą, nes tarpukariu jis buvo labai tankiai apgyvendintas.
Atsivežė nesantuokinę dukrą
Pats L. Balkas buvo kilęs iš Tauragės ir XIX amžiaus pabaigoje emigravo, tiksliau – bėgo nuo prievolės tarnauti kariuomenėje.
Taip jis pateko į Angliją, įgijo fotografo profesiją.
Anglijoje darytos jo nuotraukos buvo itin paprastos, o Klaipėdoje jis tarsi atrado savyje menininką.
L. Balkas išvyko į Londoną su pirmąja žmona.
R. Leiserowitz žiniomis, jie augino du ar tris vaikus. Be to, šeimos galva susilaukė nesantuokinės dukros su kita moterimi.
Kai L. Balkas nusprendė grįžti į Lietuvą, pirmoji žmona jau buvo mirusi, o vaikai – suaugę.
Yra žinių, kad vienas jo sūnus buvo avantiūristas, lyg ir buvo teisiamas už apgavystes, o tai sukėlė tėvui daug problemų. Šis fotografo sūnus emigravo į Ameriką.
Kodėl 1925 m. L. Balkas atvažiavo būtent į Klaipėdą, nėra iki galo aišku. Galbūt todėl, kad Lietuva buvo nepriklausoma ir jis norėjo susitikti su šeima, o gal bėgo nuo sūnaus užtrauktos negarbės.
Į Klaipėdą jis atvažiavo su ne santuokoje gimusia dukra Bessie. Ši mergaitė maždaug dešimt metų gyveno jo antrojoje šeimoje. Bene 1935 m. ji grįžo į Angliją, ten ištekėjo.
„Klausiau L. Balko anūką, ar ką nors žino apie Bessie. Jis labai greitai atsakė, kad Bessie buvo muzikos mokytoja ir mokė jį groti pianinu“, – pasakojo istorikė.
Verslas sekėsi puikiai
L. Balkas Klaipėdoje gyveno kaip Didžiosios Britanijos pilietis. Tikėtina, kad jis kalbėjo ne tik jidiš, bet ir lietuvių, rusų, vokiečių bei anglų kalbomis.
Iš Londono atvykęs L. Balkas Klaipėdoje apsigyveno Barzdaskučių gatvėje (Barbierstr.) ir įsigijo kito fotografo, kurio verslas žlugo, ateljė.
L. Balkui sekėsi kur kas geriau. Apie tai sprendžiama iš fakto, kad jis per laikraštį „Memeler Dampfboot“ ieškojo sau pagalbininko.
Atrodo, kad antrosios L. Balko vedybos buvo surengtos skubotai, mat vos po poros mėnesių porai gimė vaikas.
Kodėl jauna mergina Lina Bergmann tekėjo už našlio su nesantuokiniu vaiku, nesunku suprasti. Juk tai buvo laikas po Pirmojo pasaulinio karo, liko labai mažai vyrų.
Lina buvo jauniausia šeimoje, o jos seserys buvo ištekėjusios. Atrodo, kad L. Balko nesantuokinės dukros Bessie santykiai su tėvo antrąja žmona buvo geri.
Galima spėti, kad L. Balko profesinę sėkmę lėmė jo žmonos triūsas. Ji dirbo brolio urminėje tekstilės parduotuvėje. Brolis turėjo antrą tokią parduotuvę Kintuose. Lina buvo labai savarankiška ir darbšti, daug prisidėjo prie šeimos išlaikymo, todėl vyras galėjo visą savo dėmesį skirti fotografijai.
Daugelis L. Balko žmonos šeimos narių gyveno ten pat Grabenstraße 14/15, name, kuris priklausė vienam jos brolių.
Brolis Isidoras Gedalya Bergmann turėjo penkis vaikus, o sesuo Dora Radischkansky – tris sūnus. L. Balko šeima pagausėjo dviem vaikais – Judita ir Davidu.
Gyvenimas virte virė
Daugelis jų kaimynų buvo atvykę iš aplinkinių miestelių: Gargždų, Skuodo, Telšių ar Salantų.
Čia veikiausiai skambėjo vokiečių, jidiš, lietuvių kalbos, buvo girdimas ir L. Balko britiškas akcentas.
Greta dirbo ir gyveno vokiečiai kepėjai ir lietuviai kirpėjai, lietuviai ir žydai siuvėjai.
Bergmannai turėjo audinių ir drabužių parduotuvę, o Radischansky šeima tame pačiame pastate turėjo stiklo ir porceliano parduotuvę.
Šalia buvo Izraelio Bresky maisto prekių parduotuvė ir Schmidto popieriaus parduotuvė. Zallelio Katzo saldainių fabrikas „Rudša“ buvo kieme už jos.
Grabenstraße gatvės pradžioje buvo Žydų liaudies bankas, kuriame Leonas Rostowskis taip pat pardavinėjo „North British and Merkantile London“ draudimo polisus.
Junkerių ir Barzdaskučių gatvėse beveik nebuvo parduotuvių. Čia stovėjo nedideli namai. Tik Samuelis Kaganas čia turėjo nedidelę baldų parduotuvę.
Kitoje gatvės pusėje, Aukštojoje gatvėje (Hohe Straße), buvo kitokių parduotuvių. Bertos Gillis kailių parduotuvė buvo šalia Leibio Friedmano odos dirbinių parduotuvės.
Isaako Simono mechaninis mezgimo fabrikas taip pat turėjo čia savo atstovybę. O Leo Goldeno batų parduotuvė taip pat buvo įsikūrusi Didžiosios Vandens gatvės (Groß Wasserstraße) kampe.
Baisumų nespėjo patirti
1939-aisiais, kovo 17 d., likus savaitei iki A. Hitlerio įžengimo į šį miestą, L. Balkas netikėtai mirė nuo infarkto.
Jo našlės ir jųdviejų vaikų likimai žinomi.
Kai po jo mirties žmona su vaikais norėjo emigruoti, ji važiavo į Tauragę pas giminaičius prašyti pinigų. Atrodo, kad tai buvo sėkminga kelionė, artimieji ją sušelpė.
Profesorė R. Leiserowitz mano, kad L. Balko žmona išmoko lietuvių kalbą, juk ji buvo žydaitė iš Rytprūsių. Šeimoje visą laiką buvo kalbama vokiškai, anglų kalbos ji nemokėjo.
Britų pilietybę Lina Balk įgijo per santuoką. Netrukus po vyro mirties ji nuvažiavo į Kaune buvusį britų konsulatą, bet sužinojo, kad jai teks vykti į Berlyną.
1939 m. kovą ten ji išvažiavo su abiem vaikais, kad gautų Britanijos pilietybę. A. Hitleris jau buvo Klaipėdos krašte.
Nuotraukas vežėsi į nežinią
1939 m. pavasarį šio Klaipėdos kvartalo istorija buvo prarasta, nes buvę gyventojai žuvo getuose, o kartu su jais – ir jų istorijos bei nuotraukos.
Tačiau kai kurios L. Balko nuotraukos išliko. R. Leiserowitz sugrąžins jas į jų kilmės miestą ir suteiks galimybę dabartiniams klaipėdiečiams pamatyti, kaip žydai ir kitų tautų žmonės čia gyveno prieš 100 metų.
Daug L. Balko nuotraukų atsirado Izraelio archyvuose. Galima pasakyti, kad jis ne truputį, o labai daug fotografavo.
Autorystę buvo nesunku nustatyti pagal jo ateljė ženklą. Žmonės išsivežė savo nuotraukas į Izraelį, taip jos išliko. O ant nuotraukų, kuriose fiksavo žydų gyvenimo įvykius, jis pats užrašydavo, kas jose užfiksuota. Todėl visiškai aišku, kad autorius – būtent L. Balkas.
Šio fotografo nuotraukų ieškota ir Lietuvoje. Čia jų aptikti pavyko vos porą. Klaipėdoje nei I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, nei Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje jo nuotraukų neturima ir žinių apie šį asmenį neišliko.
„Tikras atsitiktinumas, kad nuotraukų dar pavyksta rasti, nes šeima į jo veiklą nekreipė dėmesio, jiems šis darbas buvo svetimas, jie nesuprato jo reikšmės. Šeimoje buvo gyva nuomonė – vyras truputį fotografavo, o šeimai pinigus uždirbo žmona“, – pasakojo R Leiserowitz.
Projektas „Pasienio žmonės“ portale https://www.kl.lt (2025) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 6000 eurų.
Naujausi komentarai