Jungtinės Valstijos ir Kuba sudarė susitarimą vėl atidaryti savo ambasadas Vašingtone ir Havanoje, o šis svarbus žingsnis žymi reikšmingą pažangą pastangose užbaigti Šaltojo karo laikų priešiškumą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kaip planuojama, paskelbs pranešimą trečiadienį 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku iš Baltųjų rūmų rožyno apie tą susitarimą, kuris žymi vieną iš svarbiausių pasiekimų Amerikos užsienio politikoje per jo kadenciją.

„Rytoj oficialiai paskelbsime, kad Jungtinės Valstijos ir Kuba sudarė susitarimą atkurti oficialius diplomatinius santykius ir atidaryti ambasadas viena kitos sostinėse“, – sakė vienas JAV pareigūnas.

Diplomatiniai santykiai tarp abiejų šalių buvo įšaldyti penkis dešimtmečius.

Nuo invazijos Kiaulių įlankoje iki Kubos raketų krizės priešiškumas abipus Floridos sąsiaurio neretai grasindavo paversti Šaltąjį karą karštuoju.

Abiejų šalių ryšiai iki šiol buvo palaikomi per „interesų skyrius“, oficialiai priklausančius Švedijos ambasadai.

Dabartinis JAV interesų skyriaus Havanoje vadovas Jeffrey DeLaurentis (Džefris DeLaurentis), kaip tikimasi, trečiadienį perduos B.Obamos žinią apie ambasadų darbo atnaujinimą Kubos prezidentui Rauliui Castro (Rauliui Kastrui).

Tačiau po 18 mėnesių slapta vykusių valstybių vadovų padėjėjų derybų būtent B.Obama ir R.Castro gruodį susitarė atkurti santykius.

Jiedu balandį surengė istorinį susitikimą Panamoje, per kurį JAV ir Kubos lyderiai atsisėdo kartu pirmąkart nuo 1956 metų.

60-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas šeštadienį įtrauktas į „Guinnesso“ rekordų knygą kaip ilgiausiai vykstantis kasmet rengiamas televizijos renginys.

Vienos arenos, kur šeštadienį vakarą vyks jubiliejinio konkurso finalas, centre „Eurovizijos“ organizatoriams iškilmingai įteiktas pažymėjimas apie rekordą.

„Muzika tiesia tiltus tarp praeities ir ateities, tarp šalių ir žmonių. Mums svarbu įvairovė, bet ne mažiau svarbu ir vienybė. Tai – jau šešis dešimtmečius vykstančios sėkmės paslaptis. Ir negali būti geresnės vietos išgirsti apie rekordą negu Viena“ – džiaugėsi Europos transliuotojų sąjungos (EBU) vadovai, priimdami rekordo sertifikatą.

Pirmoji „Eurovizija“ įvyko 1956-aisiais Šveicarijoje. Tuomet konkurse nugalėjusi šios šalies atstovė Lys Assia penktadienį apsilankė Vienos „Stadthalle“ spaudos centre.

Rumunijos komunistinio režimo laikais veikusio itin brutalaus kalėjimo buvęs viršininkas trečiadienį stojo prieš teismą, kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui.

Ši byla yra pirmasis mėginimas po komunistinio režimo žlugimo prieš beveik ketvirtį amžiaus patraukti atsakomybėn kurį nors iš buvusių vadovų kalėjimų sistemoje, kurioje 1947–1989 metais buvo kalinami iki 600 tūkst. disidentų.

88 metų Alexandru Visinescu (Aleksandru Višinesku) pasirodė teisme, vilkėdamas tamsiai mėlyną kostiumą ir pilką skrybėlę.

Jis teigia esąs nekaltas ir mėginamas paversti atpirkimo ožiu vien dėl to, kad dirbo savo darbą Remniku Serato kolonijoje, pramintoje „tylos kalėjimu“.

„Kaip galiu pasitikėti teisingumu, kai jie apie mane visko prikalbėjo?“ – kaltinamasis sakė naujienų agentūrai AFP, kai trečiadienį atvyko į teismo rūmus.

Prokurorai argumentuoja, kad A.Visinescu vadovavo „naikinimo režimui“, laikydamas politinius kalinius tokiomis sąlygomis, „kurios turėjo sunaikinti juos fiziškai – neleisdamas naudotis medicinos priežiūra, ribodamas maitinimą ir šildymą, taip pat skatindamas prieš juos smurtauti“.
Kol jis buvo tos įstaigos viršininkas, kalėjime mirė mažiausiai 14 žmonių.

A.Visinescu, kuriam šeštadienį sukaks 89 metais, gresia įkalinimas iki gyvos galvos, jeigu jis bus pripažintas kaltu.

Teigia tik vykdęs įsakymus

Jo kaliniai buvo kankinami šalčiu, luošinami ir traumuojami, tačiau buvęs Rumunijos komunistinio režimo kalėjimo viršininkas Alexandru Visinescu (Aleksandru Višinesku), kurio byla bus pradėta nagrinėti trečiadienį, tikina, kad jis tik vykdė įsakymus.

88 metų trapios sveikatos A.Visinescu kaltinamas įvykdęs nusikaltimų žmoniškumui, 1956–1963 metais vadovaudamas liūdnai pagarsėjusiai Remniku Serato laisvės atėmimo įstaigai, pramintai „tylos kalėjimu“, nes kaliniai būdavo laikomi vienutėse ir neturėjo teisės susitikinėti su lankytojais. Jeigu būtų pripažintas kaltu, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Sėdėdamas savo erdviame bute Bukarešto centre, apsuptas motinos ir vaikystės nuotraukų, buvęs Rumunijos represinių pajėgų „Securitate“ narys A.Visinescu save vadina atpirkimo ožiu.

„Ne aš buvau atsakingas už kalėjimo taisyklas. Vykdžiau savo viršininkų įsakymus“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak prokurorų, A.Visinescu vadovavo „naikinimo režimui“ kalėjime šalies rytuose.

Remniku Serate buvo laikomi intelektualai, disidentai, kunigai ir kiti, pripažinti Komunistų partijos priešais.

Mažiausiai 14 kalinių mirė tame kalėjime dėl blogo elgesio, kol tai įstaigai vadovavo A.Visinescu.

Kaltinamasis, kuriam šeštadienį sukaks 89 metais, sako, kad istorija yra iškraipoma ir kad jo darbas kalėjime būtų atitikęs šiuolaikinius standartus.

„Jeigu išties padariau klaidų, kodėl mane ten laikė aštuonerius metus? Mane visuomet gerai vertindavo“, – argumentavo jis.

Faktas, kad šis byla pradedama nagrinėti tik tuomet, kai tebegyvena tik vienas buvęs Remniku Serato kalinys, rodo, kaip ilgai Rumunijoje truko pastangos suvesti sąskaitas su praeitimi. Tačiau A.Visinescu sako, jog dėl to jo veiksmai negali būti tinkamai suprantami.

„Tai neįtikėtina. Kodėl jie šito nedarė, kai dar buvo gyvi buvę kaliniai, kad jie galėtų tiksliai nupasakoti, kas vyko? Yra skirtumų tarp tikrų liudijimų ir prielaidų“, – sakė jis.

A.Visinescu kelias į kaltinamojo vaidmenį istorinėje žmogaus teisių byloje prasidėjo nuo sunkios vaikystės kaime šalies pietuose. Jis niekuomet nepažinojo savo tėvo, o skurde gyvenusi motina atidavė jį įvaikinti. Jam teko dirbti nuo septynerių metų amžiaus.

Karinė tarnyba, kurios daugelis jaunuolių vengdavo, A.Visinescu atrodė kaip išgelbėjimas. Būtent tuomet jis buvo užverbuotas komunistinio režimo.

„Žinojau, ką išgyvenau ir iš kur esu kilęs – man tai patiko, – prisiminė jis. – Tuo metus buvo svarbu ne baigti studijas, o būti tinkamos kilmės (darbininkų klasės). Buvau baigęs šešias klases, kai mane paskyrė į „Securitate“ karininkų mokyklą.“

Po kelių metų darbo baimę kėlusioje slaptojoje policijoje, kurioje, kaip jis teigia, verbavo informatorius režimui, A.Visinescu buvo paskirtas Remniku Serato komendantu.
Lojaliam jaunam karininkui tas paskyrimas atrodė kaip svarbus paaukštinimas.

Tačiau „būti ten pasiųstam buvo mano nesėkmė“, pripažino jis.

„Dėl to šiandien esu kaltinamasis“, – sakė A.Visinescu.