Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas penktadienį pranešė, kad šią savaitę gauta Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus išvada, kad inkasacijos metu iš parduotuvės išimtas 20 eurų banknotas yra netikras.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį, apie 10.30 val., Pakruojo rajone, Didžiojo Plonėno kaime, 65 metų vyras, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo krovininį automobilį neįjungęs tachografo), Pakruojo rajono policijos komisariato  Reagavimo skyriaus pareigūnui davė 20 eurų kyšį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažesnės negu 1 MGL (mažiau negu 50 eurų) vertės kyšio davimo. Už tai baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Tachografas – automobiliuose arba sunkvežimiuose įrengtas prietaisas, registruojantis informaciją apie vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius, mašinos judėjimą.

Ketvirtadienį apie 14.40 val. Paryžiaus komunos gatvėje, vyras gimęs 1963 m., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nes vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, uostamiesčio pareigūnui siūlė 20 eurų kyšį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl badymo papirkti policijos pareigūną. Įtariamasis po apklausos paleistas.

Trečiadienį į apyvartą visoje Europos Sąjungoje (ES) išleidžiamas naujas 20 eurų banknotas, kurį bus sunkiau padirbti dėl naujų apsaugos priemonių. Taip teigia Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Mindaugas Vilkelis. Tačiau jis pripažįsta, kad Lietuvoje šio nominalo banknotas tik antras pagal populiarumą. Pirmąją vietą užima 50 eurų banknotas.

Trečiadienį išleidžiamas 20 eurų banknotas jau trečiasis naujos serijos „Europa“ banknotas. Nauji 5 eurų banknotai į apyvartą išleisti 2013 metų gegužės mėnesį, o nauji 10 eurų banknotai – 2014 metų rugsėjo mėnesį. Serija „Europa“ sukurta, atnaujinus ir patobulinus banknoto apsaugos priemones, siekiant sumažinti banknotų padirbimo galimybes.

– Kodėl išleidžiami nauji 20 eurų banknotai?

– Tai yra įprasta centrinių bankų praktika – nuolat reikia atnaujinti ir tobulinti banknoto apsaugos priemones, kad juos būtų dar sunkiau padirbti. Technologijos juda į priekį, todėl taip pat juda ir banknotų padirbimas.

– Kuo nauji banknotai skirsis nuo senųjų? Skelbiama, kad bus taikomos naujos, inovatyvios apsaugos priemonės.

– Taip, pagrindinė inovacija – langelis su portretu hologramoje. Tai naujojoje „Europos“ serijoje ir apskritai banknotų gamyboje naudojama pirmą kartą. Pakreipus naująjį 20 eurų banknotą, hologramos viršutinėje dalyje esančiame langelyje bus matomas Europos portretas.

– Kodėl ši banknotų serija pavadinta „Europa“?

– Taip ši serija pavadinta todėl, kad jos banknotų apsaugos priemonėse naudojamas graikų mitologijos deivės Europos portretas. Nuo šios deivės ir kilo mūsų žemyno pavadinimas.

– Iš išvaizdos senieji ir naujieji 20 eurų banknotai skirsis. Ar jie apyvartoje bus vienu metu? Ar senieji banknotai toliau galios?

– Taip, specialiai banknotų keisti nereikia, nes apyvartoje cirkuliuos abi serijos. Abu banknotai bus naudojami kaip mokėjimo priemonė, tiesiog pirmosios serijos banknotai palaipsniui bus išimti iš apyvartos. Jie taps beverčiais.

– Ar populiarus 20 eurų banknotas, ar dažnai mes jį naudojame? Kuris banknotas populiariausias?

– Lietuvoje pats populiariausias 50 eurų banknotas. Jis sudaro beveik pusę iš Lietuvos banko į cirkuliaciją išleidžiamų banknotų. Antroje vietoje pagal populiarumą – dvidešimtukas, kuris sudaro beveik ketvirtadalį išleidžiamų banknotų kiekio.

– Naujieji banknotai visoje Europos Sąjungoje (ES) į apyvartą bus išleisti lapkričio 25-ąją, trečiadienį. Kokia tikimybė, kad jau trečiadienį grąžos parduotuvėje gausime naujais banknotais?

– Tikimybė trečiadienį gauti tokios grąžos nėra labai didelė, nes tik trečiadienį komerciniai bankai pasiims iš Lietuvos banko naujuosius banknotus. Kai kurios parduotuvės ir bankomatai tuos banknotus jau rytoj turės, jei jie bus išvežioti, todėl maža tikimybė gauti naująjį 20 eurų banknotą yra.

Antradienį Lietuvos banke pristatytas naujasis 20 eurų banknotas ir jo inovatyvios apsaugos priemonės.

Naujieji 20 eurų, serijos „Europa“ banknotai, bus išleisti į apyvartą visoje euro zonoje 2015 m. lapkričio 25 d. ir cirkuliuos kartu su dabartiniais, pirmosios serijos banknotais.

„Įmonėms, dirbančioms su grynaisiais, namų darbus rengiantis naujųjų banknotų išleidimui į apyvartą reikia atlikti jau dabar, o gyventojai artėjant banknotų išleidimo dienai bus supažindinti su atnaujintu banknoto dizainu ir naujomis apsaugos priemonėmis. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad išleidus naująjį banknotą galios ir senieji, tad žmonėms tikrai nereikės niekur eiti keistis pinigų“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas seminare, skirtame padėti banknotų įrangos tiekėjams, bankams, prekybos ir paslaugų įmonėms bei kitoms susijusioms šalims pasirengti naujojo banknoto išleidimui į apyvartą.

Anot M. Jurgilo, jei įmonės naudoja banknotų priėmimo, tikrinimo įrangą, jos turi pasirūpinti įrangos atnaujinimu ir parengimu naujajam 20 eurų banknotui. Įmonėms taip pat svarbu informuoti ir apmokyti darbuotojus.

20 eurų banknotas bus jau trečiasis naujosios serijos „Europa“ banknotas. Naujieji 5 eurų banknotai į apyvartą buvo išleisti 2013 m. gegužės mėn., o naujieji 10 eurų banknotai – 2014 m. rugsėjo mėn. Serija „Europa“ pradėta leisti, siekiant atnaujinti ir tobulinti apsaugos priemones, kad būtų dar sunkiau padirbti banknotus.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, suteikia galimybę juridiniams asmenims, kurie platina ar naudoja banknotų tikrinimo, tvarkymo įrangą, testavimui pasiskolinti neišleistų į apyvartą 20 eurų banknotų. Galima pasiskolinti iki 1 400 vnt. banknotų, jų grąžinimas užtikrinamas 20 eurų užstatu už kiekvieną banknotą. Įmonė turi pasirašyti sutartį su Lietuvos banku ir užtikrinti tinkamą banknotų saugojimą.

Lietuvos bankas pagal poreikį rengs grynųjų pinigų tvarkytojų mokymus, supažindinančius su naujuoju 20 eurų banknotu ir jo apsaugos priemonėmis. Europos Centrinio Banko partnerystės programos informacinė medžiaga taip pat padės įmonėms supažindinti savo darbuotojus ir klientus su naujosios serijos banknotu.

20 eurų banknotas yra antras pagal populiarumą banknotas (populiariausias – 50 eurų banknotas) Lietuvoje, vertinant pagal Lietuvos banko grynąją nacionalinę emisiją. Šio nominalo banknotus išduoda bankomatai, jų autentiškumą specialiais aparatais tikrina prekybininkai ir paslaugų teikėjai.

Naujoji banknotų serija pavadinta „Europa“ todėl, kad šios serijos banknotų apsaugos priemonėse (vandens ženkle, hologramoje) naudojamas graikų mitologijos personažo Europos, nuo kurios kilo ir mūsų žemyno pavadinimas, portretas. Naujajame 20 eurų banknote panaudota itin inovatyvi apsaugos priemonė – langelis su portretu hologramoje. Banknotą laikant prieš šviesą langelis tampa skaidrus ir jame išryškėja Europos portretas, matomas iš abiejų banknoto pusių.

Iki lapkričio 25 d. visoje euro zonoje bus atspausdinta daugiau kaip 4,3 milijardo vienetų naujųjų 20 eurų banknotų.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorius Tadas Žebrauskas laimėjo Lietuvos banko konkursą Struvės geodeziniam lankui (UNESCO Pasaulio paveldas) skirtos proginės 20 eurų nominalo monetos dizaino sukūrimui.

Tai jau ne pirmasis proginės monetos konkursas, kurį laimi šis Kauno technologijos universiteto (KTU) akademinės bendruomenės narys. T. Žebrauskas papasakojo apie tai, kas jį traukia dalyvauti panašiuose dizaino konkursuose, kūrybinį procesą ir Struvės geodzinio lanko išskirtinumą.

– Tai jau ne pirmasis toks jūsų laimėjimas?

– Taip, šių metų pradžioje buvo išleista moneta, skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, kurios dizainas – mano kūrinys.

Prie to prisidėjo ir mano kolega dailininkas Giedrius Paulauskas, kuris vėliau pagamino gipsinį monetos modelį. Šiais metai bandysiu monetą atspausdinti 3D printeriu, labai įdomu koks bus rezultatas, o jeigu nepavyks – modelio kūrimą vėlgi patikėsiu G. Paulauskui.

–Kaip nusprendėte dalyvauti šiame konkurse?

– Lietuvos bankas visoms proginėms monetoms skelbia konkursus, tačiau, mane asmeniškai, tik pažiūrėjus į siūlomas temas, intriguoja tik maža jų dalis. Būtent taip nutiko ir su Struvės geodezinio lanko dizaino konkursu. Apie šį lanką buvau girdėjęs nedaug, žinojau tik bendrą infomaciją, tačiau kuomet pradėjau ieškoti daugiau duomenų, ši tema mane tiesiog įtraukė.

– Kas tai yra Struvės lankas?

– Struvės geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20'. Ji avadinta Tartu universiteto astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu.

Mano kurtoje monetoje pavaizduoti trikampiai atitinka profesoriaus F. G. V. Struvės sudarytą trikampių skaičiavimo sistemą.

Taip pat monetoje pavaizduota schema, kuri simbolizuoja apie 200 m.pr.Kr. graiko Eratosteno atliktą žemės perimetro skaičiavimą. Jis tai atliko pasitelkdamas saulės sukuriamu šešėliu ir susidarančiu kampu tarp šešėlio linijų. Gauta paklaida tik 10 procentų, o tai, mano nuomone, tikrai įspūdinga. Tiesa šią schemą komisijos buvau paprašytas supaprastint, kad ji būtų aiškesnė visuomenei.

– Monetoje išvardintos valstybės nacionalinėmis jų kalbomis: Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Moldova, Ukraina. Kas jas sieja?

Per visas šias valstybes nusidriekęs Struvės geodezinis lankas. Kai kuriose jų dar likę keli skaičiavimo taškai – universitetas Estijoje ar bažnyčia Suomijoje. Lietuvoje iš 18 esančių lanko punktų išrinkti ir pasiūlyti įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodezinius punktai – Meškonyse, Paliepiukuose ir Gireišiuose. Šių taškų koordinatės bus nurodytos monetos briaunoje.

– Ar Lietuvos banko pateiktose konkurso sąlygose buvo nurodyti šį informacija?

– Ne, buvo nurodytas tik informacinis tekstas, šiuo atveju „Struvės geodezinis lankas“ ir „UNESCO pasaulio paveldas. Lietuva 2015), taip pat nominalas, Lietuvos simbolika (Vytis), monetų kalyklos ženkliukas. Visa kita – laisva mano interpretacija.

– Norint laimėti, neužtenka tik sukurti dizainą – reikia atlikti ir nemažai formalumų?

– Pirmiausiai komisijai siunčiami projektai, iš kurių jie atrenka įdomiausius ir pateikia siūlymus jų tobulinimui. Beveik niekada nebūna, kad dizainas tiktų iškarto. Tuomet kuri vieną nuo kito praktiškai minimaliai besiskiriančius dizainus. Kartais sėdi kambaryje tarp daugybės lapų ir nebežinai, kuris variantas buvo penktas, kuris penkioliktas. Pateikiamas variantas gintis komisijoje, kurią sudaro tiek banko atstovai, tiek meninkai, tiek konkečiai progai kuriamos monetos specifinės srities specialistai, kaip šiuo atveju geodezininkai, UNESCO paveldo atstovai – iš viso apie 20 žmonių.

– Kada moneta bus išleista?

– 2015 metų antrąjį ketvirtį, tad visas monetos kūrimo procesas užtrunka apie metus – nuo konkurso paskelbimo iki jos pristatymo.