Pasak šalies vadovo, kitų metų biudžetas yra subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu.

„Prieš dešimtmetį mes matėme, kokią skausmingą kainą teko valstybei sumokėti už naštos perkėlimą žmonėms ir verslui globalios finansų krizės metu. Ir priešingai – prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad kitąmet didės mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų atlyginimai, ketvirtus metus iš eilės bus indeksuojamos pensijos, gyventojams ir verslui numatytas dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas.

G. Nausėdos vertinimu, ypač svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinant infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui.

„Esamoje geopolitinėje aplinkoje ir siekiant kuo sparčiau šalyje reguliariai turėti NATO sąjungininkų pajėgų kovinę brigadą, itin svarbu buvo numatyti galimybę skolintis valstybės vardu karinės infrastruktūros projektams pasiekiant bendrą gynybos finansavimo 3 proc. BVP lygį. Taip ir numatyta biudžete, suderinamai su deficito tikslais“, – teigė šalies vadovas.

Prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą.

2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.

Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą.

Kaip sakė Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Paulius Saudargas, antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.  

Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama, tai įprasta procedūra.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Atskirai nebuvo svarstomi ir komitetų siūlymai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš biudžeto pirmąjį svarstymą Seime sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad  kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių  lengvatų. 

Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje.

Seimo socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas sako, kad pagrindinis frakcijos siūlymas biudžetui – didinti žmonių pajams prilyginant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) minimaliai mėnesio algai (MMA) vietoj kompensacijos už elektrą verslui.

„Tai leistų dabar padidinti minimalią alga gaunantiems žmonėms pajamas daugiau kaip 120 eurų ir tai atlieptų augančias kainas. Tuo metu Vyriausybė renkasi didesnę dalį skirti per universalią kilovatvalandės kompensaciją. Manome, kad tai nėra visiškai teisinga, nes tie žmonės, kurie turi pinigų, gaus lygiai tą pačią paramą, kaip ir tie, kurie turi mažas pajamas“, – Seime žurnalistams prieš posėdį sakė G. Paluckas.

„Jei kalbame apie NPD prilyginimą MMA, tos pajamos turėtų būti numatytos iš dabar numatytos paramos visam verslui – kuriam riekia ir kuriam nereikia – kompensacijas už energijos išlaidas“, – pridūrė jis.

Pasak G. Palucko, jei nebus atsižvelgta į šiuos siūlymus, socialdemokratai biudžeto projekto nepalaikys.

Jis taip pat teigė, kad tarp opozicijos pasiūlymų yra didinti kultūros, kelių finansavimą.

„Čia ne Seimo narių pageidavimai, čia visuomenės pageidavimai išsakant problemas, kur trūksta finansavimo. Tuos dalykus subalansuos Vyriausybė pasverdama, kiek reikia didinti biudžeto deficitą, kiek verta skolintis ir kokias investicijas, socialines ir infrastruktūros, reikia padaryti. Čia yra normalus procesas“, – teigė G. Paluckas.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, jog kai kurios biudžeto eilutės galėtų nežymiai keistis nedidinant jo deficito. Anot jo, papildomų lėšų galėtų atsirasti, jeigu pasitvirtintų prognozės ir energijos kainų kompensacijoms reikėtų keliais šimtais milijonų eurų mažiau nei skaičiuojama dabar.    

Čia ne Seimo narių pageidavimai, čia visuomenės pageidavimai išsakant problemas, kur trūksta finansavimo.

„Vienokių ar kitokių nežymių patobulinimų biudžete yra dėl sveikatos sektoriaus, skrydžių skatinimo programos ir panašiai. Tikiuosi, kad po Vyriausybės tas biudžetas galės dar nežymiai pasikeisti ir aš nematyčiau, kad Seime dėl biudžeto tvirtinimo įvyktų kažkokia didesnė intriga“, – Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

„Lietuvos bankas jau dabar paskaičiavo, kad jeigu energetikos kainos laikysis tokioje prognozuojamoje tendencijoje, nebe rugpjūčio, rugsėjo nuotaikomis, bet tai, ką matome spalį, kitų metų biudžete tai atveria kelis šimtus papildomų milijonų eurų, kurie tų lėšų ribose leistų atlikti smulkesnius perskirstymus, apie kuriuos kalbame. Manau, iki 5 procentų nėra jokių šansų biudžeto deficitui padidėti ir tai yra gerai“, – kalbėjo parlamentaras. 

V. Mitalas taip pat sakė besitikintis, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata kultūros, sporto, maitinimo sektoriams bus pratęsta.

„Pratęsti lengvatą yra gera idėja ir džiaugiuosi, kad Vyriausybė jau pirmame etape įsiklausė. Manau, dar yra vilčių, kad tą gerą idėją Vyriausybė jau sugrįžus biudžetui dar kartelį įvertins“, – sakė V. Mitalas.

Jeigu būtų slaptas balsavimas, aš manau, kad biudžetas nepraeitų, nes nuoskaudų turi ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos laikinasis vadovas Viktoras Fiodorovas sako, kad biudžeto rengėjai nepakankamai diskutavo dėl bazinio atlyginimo, PVM lengvatų ir dėl to kyla klausimų.

„Norisi normalių diskusijų, nes šiandien matome, kad spaudimas Konservatorių partijos priežiūros komiteto, ar kaip ten jis vadinasi, aktyvus dalyvavimas biudžeto svarstyme Seime kelia abejonių dėl normalių diskusijų šio biudžeto atžvilgiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

V. Fiodorovo manymu, biudžetui nepritartų ir kai kurie valdantieji.

„Jeigu būtų slaptas balsavimas, aš manau, kad biudžetas nepraeitų, nes nuoskaudų turi ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji“, – kalbėjo jis. 

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas sako, kad už biudžeto projektą balsuoti negalima vien dėl jo sudarymo principų, kurie, anot jo, nulemti simpatijų.  

„Jeigu nagrinėjant pagal sritis tai kiekvienoje srityje padaryta tiek dalykų, kad net nekyla ranka už biudžetą balsuoti, jau pats biudžeto sudarymas buvo principu myliu-nemyliu: vieniems duosime tiek, kiek net nereikia, o kitiems neduosime nieko. Pavyzdys: Landsbergio (užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio – BNS) vadovaujamai ministerijai 50 proc. didinamas biudžetas, galės taškyti į kairę ir dešinę, tuo tarpu prokuratūrai didinamas vienu procentu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Pasak V. Ąžuolo, Vyriausybė taip pat nesugeba panaudoti ES fondų lėšų, taip pat per mažai pinigų skiria kelių infrastruktūrai, sveikatos sistemai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių lengvatų. 

Pagrindiniai 2023 metų biudžeto prioritetai, pasak ministrės – energetikos krizės sprendimas bei investicijos atsinaujinančią energetiką, taip pat finansavimo didinimas krašto apsaugai, sąjungininkų priėmimui.

Pasak G.Skaistės, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.

Jau įregistruota dešimt pasiūlymų skirti kiek daugiau negu 14 mln. eurų. Ankstesniais metais jų būdavo kur kas daugiau.   

Valdantieji konservatoriai kol kas jokių siūlymų nepateikė. Partijos prezidiumas praėjusią savaitę įpareigojo frakcijos narius balsuoti tik už tuos siūlymus, kurie suderinti su Vyriausybe.

Keturis daugiau kaip 12 mln. eurų vertės pasiūlymus pateikė Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus, į Seimą išrinktas Molėtų-Širvintų apygardoje, tris – pagal socialdemokratų sąrašą į Seimą patekęs Gintautas Paluckas.

J. Pinskus už 6,569 mln. eurų Širvintų ligoninėje norėtų įrengti energijos taupymo priemones, naujų gydytojų kabinetų, patalpas slaugos ir paliatyviajai pagalbai, įrangai, dar 2,946 mln. eurų jis prašo vienintelės Širvintų rajone pradinės mokyklos patalpų plėtrai.

„Moksleiviai valgykloje netelpa, valgo ir mokyklos koridoriuje. Taip pat būtina atlikti sporto aikštyno remontą“, – nurodo parlamentaras.

J. Pinskus biudžete siūlo numatyti dar 1,8 mln. eurų Širvintų lopšelio-darželio priestato statybai, nes į beveik 370 vietų darželį nori patekti dar 155 vaikai, tačiau galima priimti tik 45. Be to, 768 tūkst. eurų J. Pinskus prašo Kernavės Pajautos gatvei atnaujinimui.

G. Paluckas siūlo skirti 430 tūkst. eurų Utenos rajono Krašuonos progimnazijos stadiono rekonstrukcijai, 500 tūkst. eurų – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų finansavimui, 21,1 tūkst. eurų – Migracijos departamento Utenos skyriaus patalpų pritaikymui negalią turintiems žmonėms.

„Prie įėjimo į patalpas nėra įrengtas pandusas, keltuvas ar pritaikytas kitas technologinis sprendimas, leidžiantis judėjimo negalią turinčiam asmeniui lengvai patekti į patalpas. Tai apsunkina tokių asmenų aptarnavimą, diskriminuoja juos, sukelia papildomų nepatogumų“, – tvirtina G. Paluckas.

„Valstietė“ Marių apygardoje išrinkta Ligita Girskienė prašo 16,8 tūkst. eurų Ievos Simonaitytės 125-mečiui skirtiems leidiniams: rašytojos bibliotekos katalogą bei neskelbtų laiškų ir archyvinių dokumentų rinkinį.

„Ievos Simonaitytės 125-osioms gimimo metinėms nebuvo skirta pakankamai dėmesio, tačiau mokslininkai yra surinkę labai daug įdomios informacijos apie jos asmeninį gyvenimą“, – tvirtina parlamentarė.

„Valtiečių“ frakcijai priklausantis Kuršo apygardoje išrinktas Antanas Vinkus prašo 249 tūkst. eurų Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos pritaikymui neįgaliųjų reikmėms.

Grupė Seimo narių iš opozicijos ir keli liberalai siūlo rasti 1 mln. eurų 1,5 km Preilos krantinės rekonstrukcijos projekto parengimui bei pirmajam darbų etapui. Tam iš viso reikia 10 mln. eurų: būtų įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, apšvietimas, rekonstruojama pati krantinė ir pirsas.

Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.

Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus. 

„Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.  

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tvirtino, kad augančios pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamos kurs jų saugumą.

Tame pačiame komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas tikino,  kad kai kurių draudimo rūšių įmokos ir išmokos iki šiol nesubalansuotos.

„Įmokos savarankiškai dirbantiems nepasikeitė. Dėl jų ligos ir motinystės draudimas turėdavo šiokį tokį minusiuką. Vadinasi, nesubalansuotos“, – pareiškė jis.

„Sodros“ biudžeto pajamos kitais metais sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama šiemet, išlaidos – 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.

M. Navickienės teigimu, „Sodros“ pajamos viršys išlaidas, nes didėja darbo užmokestis, dėl ko surenkama daugiau įmokų, bei asignavimai valstybės biudžeto bendrajai pensijos daliai.  

„Sodros“ rezervas kitais metais, prognozuojama, pasieks 1 mlrd. 605 mln. eurų. 2 mlrd. eurų rezervo ribą planuojama pasiekti 2025 metais. 

M. Navickienė pabrėžė, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas yra atsakingos institucijos, kad „Sodros“ rezervinės lėšos būtų administruojamos atsakingai. 

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys pensijos – 4 mlrd. 911 mln. eurų, – 13,4 proc. daugiau nei šiemet.

Pasak ministrės, išlaidos pensijų draudimui 2023 metais didės dėl pensijų indeksavimo. Tačiau ji pabrėžė, kad dabar pensijai apie 60 proc. įtakos turi bazinė dalis, o 40 proc. – individuali.

„Siekis yra pasiekti bent 50:50, santykį, kad žmogaus mokamos įmokos turėtų didesnę reikšmę (pensijos dydžiui – BNS)“ – tvirtino M. Navickienė.

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 65 eurais (12,7 proc.) iki 575 eurų,  o neturint stažo – 60 eurų iki 542 eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.

Bazinė dalis bus indeksuojama 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Pensijų indeksavimui kitąmet bus skirta 397 mln. eurų, o vien individualios dalies – 120 mln. eurų.

Prognozuojama, kad pensijos bus mokamos kiek daugiau nei 1 mln. gavėjų – šiek tiek mažiau nei šiemet.   

Motinystės išmokoms numatyta skirti beveik 477 mln. eurų – 16,6 proc. daugiau nei 2022 metais, ligos išmokoms – 511,8 mln. eurų (8,5 proc daugiau) nei šiemet. 

Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis – 157 eurus.

„Vyriausybė šiandien teikia biudžeto projektą, žiūrime į jį kaip į tam tikrą skydą visuomenei apsaugoti šiuo neapibrėžtu laikotarpiu, kuomet energetikos kainos yra išties išaugusios, todėl pirminis prioritetas yra energijos situacijos sprendimui, kompensacijų numatymui tiek verslui, tiek gyventojams dabartiniu laikotarpiu, taip pat ir investuojant į atsinaujinančią energetiką ir papildomą elektros generaciją ilguoju laikotarpiu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Anot jos, gyventojų perkamosios galios išsaugojimas yra kitas biudžeto prioritetas.

„Taip pat pusantro milijardo eurų skiriama gyventojų pajamų didinimui, kad būtų galima išsaugoti žmonių perkamąją galią“, – teigė ministrė.

Seimo nariams siūlant įvairių mokesčių lengvatų atskiroms verslų grupėms, ministrė teigia, jog svarbiausia visam verslui  padėti įveikti su energetika susijusius iššūkius.

„Energetinė krizė turbūt visiems verslams yra sudėtinga vienodai, todėl yra pasiūlytas 2,5 mlrd. eurų paketas verslo situacijai spręsti“, – teigė G. Skaistė.

Į pasiūlymus lengvatomis mažinti maisto kainas ministrė atsakė, kad kainų augimą lemia išoriniai veiksniai, o su didėjančiomis išlaidomis gyventojams padės susidoroti didinamos jų pajamos. 

„Žiūrime į infliacijos kompoziciją ir matome, kad du trečdaliai infliacijos ateina Lietuvoje iš išorinių faktorių, didžioji dalis susijusios su energetika, todėl didžiausias dėmesys biudžete skiriamas energetikos situacijos sprendimui, taip pat matome, kad maisto kainos yra išaugusios, todėl didžiąja dalimi sprendimai daromi dėl žmonių perkamosios galios išsaugojimo“, – kalbėjo ministrė.

„Manome, kad žmonės, turėdami daugiau lėšų savo kišenėse, galės patys nuspręsti, kokius produktus jie nori nusipirkti“, – pridūrė ji.

Vyriausybė 2023 metų valstybės biudžeto projektui pritarė praėjusį penktadienį.