Po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje „Boeing 737 Max“ lėktuvų skrydžiai draudžiami. Nepaisant stabdomos gamybos, „Boeing“ tikino neketinanti atleisti darbuotojų ar juos išleisti atostogų.

„Jau anksčiau sakėme, kad įvertinsime savo gamybos planus, jei „737 Max“ skrydžių draudimas užsitęs ilgiau nei planuota“, – teigiama „Boeing“ pranešime.

„Po tokio įvertinimo mes nusprendėme suteikti prioritetą jau pagamintų lėktuvų pristatymui ir nuo kito mėnesio laikinai sustabdyti „737“ programos gamybą“, – skelbia „Boeing“.

JAV aviacijos reguliuotojai anksčiau pareiškė negalėsiantys leisti atnaujinti „Boeing 737 Max“ skrydžių iki kitų metų.

Nors „737 Max“ skrydžiai visame pasaulyje draudžiami nuo kovo, „Boeing“ visą šį laiką ir toliau gamino po 40 lėktuvų per mėnesį, todėl bendrovei jau iškilo dilema – kur laikyti visus pagamintus, tačiau skristi negalinčius lėktuvus.

Nors gamyba laikinai sustabdyta, teigė „Boeing“, darbuotojams bus mokami atlyginimai. Vis dėlto šis aviacijos milžinės sprendimas sukėlė klausimų dėl to, ką darys lėktuvų dalių gamintojai, tiekiantys dalis „Boeing“.

„Boeing“ problemos nuo kovo pakenkė ir JAV ekonomikai bei šalies gamybos rodikliams, o bendrovės akcijų kaina kiek smuko.

Investuotojams laukiant „Boeing“ sprendimo dėl gamybos sustabdymo, akcijų kaina smuko 4,3 proc.

Paviešinus naujienas apie dviejų bendrovės darbuotojų pokalbį, kurio metu buvo aptartas šio lėktuvo modelio chaotiškas elgesys testavimo metu dar prieš šiems lėktuvams patenkant į rinką, finansinių paslaugų bendrovės „Credit Suisse“ ir UBS smarkiai sumažino bendrovės akcijų vertę.

Akcijų vertės sumažinimas dar labiau pakenks bendrovei, kadangi dėl to, kad „737 Max“ modelio lėktuvams neleidžiama skraidyti, „Boeing“ jau prarado keletą milijardų dolerių. Pranešama, kad bendrovė greičiausiai turės nutraukti ir visą šių lėktuvų gamybą.

Bendrovė sekmadienį atsiprašė už šį 2016-aisiais įvykusį darbuotojų pokalbį ir teigė tirianti jo reikšmę.

Kadangi „737 Max“ modelio lėktuvams artimiausiu metu skristi dar nebus leidžiama, o jų gamyba galimai bus sustabdyta, akcijų vertės kritimas pridės 3,2 mlrd. dolerių nuostolių prie jau egzistuojančių 5,6 mlrd. dolerių nuostolių, teigė analitikas Robertas Spingarnas.

„Bendrovei gali tekti atleisti dalį darbuotojų, dirbančių su „737 Max“ lėktuvais. Bus prarastas darbo jėgos produktyvumas, jei šie lėktuvai grįš į padanges“, – sakė R. Spingarnas.

Ne kartą atmetęs teiginius, kad „Boeing 737 Max“ atakos kampo įspėjimo signalas galėjo būti įrengtas netinkamai, D. Muilenburgas visgi pripažino, kad pasitikėjimas tik vienu signalu, kurio gedimas, kaip įtariama, ir sukėlė daugiau nei 300 žmonių gyvybes nusinešusias katastrofas Indonezijoje ir Etiopijoje, buvo klaida.

„Atakos kampo įspėjimo signalo įrengimas buvo klaida. Mūsų komunikacija buvo ne tokia, kokia ji turėjo būti“, – interviu televizijai CBS sakė D. Muilenburgas, atsiprašęs visų katastrofų aukų artimųjų.

Vis dėlto, teigė „Boeing“ vadovas, jis pats pasitiki „Boeing 737 Max“ orlaiviais ir nedvejodamas leistų savo paties šeimai skristi tokiu lėktuvu.

„Esame tikri dėl fundamentalaus šio orlaivio saugumo“, – kalbėjo D. Muilenburgas.

Trečiadienį D. Muilenburgas investuotojų konferencijoje Niujorke informavo oro linijų atstovus, kad „Boeing“ kompensacija dėl „737 Max“ skrydžių draudimo kiekvienai oro linijų bendrovei išmokės atskirai, o dalis kompensacijos galės būti išmokama ne pinigais, o tam tikromis paslaugomis.

„Žinau, kad neigiamai paveikėme vasaro skrydžių tvarkaraščius, ir tai yra skausminga. Visgi tikimės, kad pasieksime tarptautinį susitarimą su FAA (Federaline aviacijos administracija)“, – teigė D. Muilenburgas.

Po dviejų katastrofų pernai spalį Indonezijoje ir kovo 10 d. Etiopijoje, nusinešusių iš viso 346 žmonių gyvybes, „Boeing 737 Max" orlaivių skrydžiai yra draudžiami tol, kol bus išaiškintos tikslios tragedijų priežastys.

Preliminarūs juodųjų dėžių duomenys parodė, kad Indonezijos „Lion Air" ir Etiopijos „Ethiopian Airlines" pilotų valdomų orlaivių katastrofos galėjo būti panašios.