Šalyje, kurią krečia sunkiausia finansų krizė per visą naujausių laikų istoriją – po to, kai valiuta prarado pusę savo vertės ir pabrango importas, infliacija svyruoja ties 40 proc. riba – egiptiečiams labiausiai rūpi ekonomika.

Dar prieš dabartinę krizę maždaug du trečdaliai iš beveik 106 mln. šalies gyventojų gyveno ties skurdo riba arba žemiau jos.

Balsavimas vyksta nuo sekmadienio iki antradienio, kasdien nuo 9 val. iki 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o oficialūs rezultatai bus paskelbti gruodžio 18 dieną.

Sekmadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, infliacija siekia 38,5 proc., o maisto produktų – 45,2 proc., todėl egiptiečiai nerimauja.

Nepaisant Egipto bėdų, dešimtmetį trukęs susidorojimas su kitaminčiais eliminavo bet kokį rimtą pasipriešinimą A. F. al Sisi, penktajam nuo 1952 metų iš kariškių gretų kilusiam prezidentui.

Jam valdant Egiptas įkalino tūkstančius politinių kalinių, ir nors prezidento malonės komitetas per metus išlaisvino apie 1 000 kalinių, teisių gynimo grupės teigia, kad per tą patį laikotarpį buvo suimta tris-keturis kartus daugiau kalinių.

Tuo tarpu egiptiečiai mažai dėmesio skyrė rinkimų kampanijai, kuri vyko Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože šešėlyje.

Šis konfliktas prikaustė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį visame arabų pasaulyje. Egipto pokalbių laidos, glaudžiai susijusios su žvalgybos tarnybomis ir karštai palaikančios A. F. al Sisi, stengėsi susieti šiuos du klausimus dabartinio prezidento naudai.

Visi kiti trys kandidatai visuomenei yra palyginti nežinomi: Faridas Zahranas, kairiosios pakraipos Egipto socialdemokratų partijos lyderis, Abdel Sanadas Yamama (Abdel Sanadas Jamama), priklausantis šimtmetį gyvuojančiai, bet gana marginaliai partijai „Wafd“, ir Hazemas Omaras, priklausantis Respublikonų liaudies partijai.

Kandidatuoti bandė dar du žinomi opozicijos veikėjai, tačiau vyriausybė juos greitai nustūmė į šalį. Šiandien vienas jų yra kalėjime, o kitas laukia teismo.

Žurnalistai, aktyvistai ir kiti nerimauja dėl balsavimo nepatikimumo.

Nuo pat savo pirmosios kadencijos pradžios prezidentas žadėjo atkurti stabilumą, įskaitant ekonomiką.

Nuo 2016 metų jis ėmėsi daugybės ekonominių reformų, kurių metu buvo devalvuota valiuta ir sumažintas valstybės tarnautojų skaičius.

Dėl šių reformų ir brangiai kainuojančių projektų, įskaitant daugiamilijardinę naująją sostinę, išaugo kainos, padidėjo visuomenės nepasitenkinimas ir susilpnėjo A. F. al Sisi parama tiek šalyje, tiek užsienyje.

Vadovaujant A. F. al Sisi, valstybės skola patrigubėjo, o įvairūs megaprojektai, kuriems dažnai vadovavo kariškiai, nedavė žadėtos naudos.

Tai naujausias trumpas sustojimas krizės meto vizitų serijoje.

Egiptas yra vienas iš pagrindinių tarpininkų siekiant išlaisvinti daugiau kaip 200 įkaitų, kuriuos islamistų grupuotė „Hamas“ laiko Gazos Ruože.

Antradienį E. Macronas lankėsi Izraelyje, kur išreiškė paramą atsakomiesiems Izraelio veiksmams po šokiruojančio „Hamas“ išpuolio spalio 7 dieną. Jis taip pat lankėsi okupuotame Vakarų Krante.

Prancūzijos vadovas prieš išvykdamas į Egiptą susitiko su Jordanijos karaliumi Abdullah II (Abdula II) Amane.

Prieš susitikimą su E. Macronu A. F. al Sisi aplankė Egipto ginkluotąsias pajėgas, o per televiziją transliuotame kreipimesi kalbėjo apie kantrybę ir išmintį.

„Jūs visada turite būti pasirengę“, – sakė Egipto prezidentas kariams, praėjus trims dienoms po to, kai per atsitiktinį Izraelio apšaudymą nukentėjo Egipto pasienio sargybos bokštas ir buvo sužeisti sargybiniai.

Jis taip pat sakė, kad Egiptas daro viską, ką gali, siekdamas deeskalacijos ir paliaubų, taip pat remia civilius Gazos Ruožo gyventojus, užtikrindamas pagalbos teikimą per Rafacho pasienio perėją, kuri yra vienintelis Izraelio nekontroliuojamas įvažiavimas į pakrantės anklavą ir išvažiavimas iš jo.

A. F. al Sisi sakė, kad karines pratybas iš pradžių ketino surengti svarbių 50-ųjų metinių proga. Prieš 50 metų, 1973 metų spalio 6 dieną, Egiptas atgavo Sinajaus pusiasalio vakarinę dalį, kuri iki tol buvo okupuota Izraelio.

1979 metais buvo pasirašyti Kemp Deivido taikos susitarimai ir Egiptas tapo pirmąja Izraelį pripažinusia ir normalizavusia santykius arabų valstybe.

Spalio 7-ąją „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos palestiniečių teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Apie tai trečiadienį pranešė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Jis sutiko (...) pradžioje praleisti iki 20 sunkvežimių“, – sakė JAV prezidentas, grįždamas iš solidarumo vizito Izraelyje.

„Įvykiai vietoje ir nuolatiniai Izraelio vykdomi bombardavimai palestiniečių sienos perėjos pusėje užkirto kelią operacijoms“, – žurnalistams sakė jis.

Pagalbos konvojai jau šešias dienas laukia prie Rafos perėjos Egipto pusėje. Šis punktas buvo keturis kartus bombarduotas nuo tada, kai Izraelis pradėjo atsaką į spalio 7 dieną „Hamas“ iš Gazos Ruožo surengtą staigų išpuolį, per kurį žydų valstybėje žuvo mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

A. F. al Sisi taip pat perspėjo dėl priverstinio palestiniečių perkėlimo iš Gazos Ruožo į Egiptą pavojaus, sakydamas, kad tai taptų precedentu palestiniečių perkėlimui iš Vakarų Kranto į Jordaniją.

Atmetęs raginimus į Egipto Sinajaus pusiasalį įsileisti daugybę pabėgėlių iš Gazos Ruožo, jis sakė, kad Palestinos valstybės tikslas bus atmestas.

„Jei prireiktų, galėčiau paraginti Egipto žmones išeiti į gatves ir išreikšti nepritarimą šiam pasiūlymui, ir [gatvėse] pamatytumėte milijonus egiptiečių“, – žurnalistams sakė Egipto lyderis.

Egiptas pasiryžęs užtikrinti, kad šiuo sunkiu metu būtų teikiama medicininė ir humanitarinė pagalba, sakė A. F. al Sisi, patvirtindamas, jo žodžiais tariant, Kairo tvirtą poziciją užtikrinti palestiniečių teisėtas teises.

Tačiau Gazos Ruožo gyventojai „turi išlikti tvirti ir likti savo žemėje“, sakė Egipto, turinčio vienintelį sienos perėjimo punktą su anklavu, kurio nekontroliuoja Izraelis, prezidentas.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. „Hamas“ kovotojai Izraelyje nužudė 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 150 įkaitų. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau kaip 1,35 tūkst. žmonių gyvybių.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Mažytį pakrantės anklavą šiuo metu apgulęs Izraelis, kuris nutraukė vandens, maisto ir elektros tiekimą.

Dėl šešias dienas trunkančių Izraelio oro ir artilerijos smūgių ištisi rajonai virto griuvėsiais.

Egiptas, kuris istoriškai yra pagrindinis tarpininkas tarp „Hamas“ ir Izraelio, paragino donorus siųsti humanitarinę pagalbą, skirtą Gazos Ruožui, į El Arišo oro uostą, tačiau priešinosi raginimams įsileisti bėgančius palestiniečius į savo žemę.

Pastarosiomis dienomis su valstybe susijusi žiniasklaida citavo aukšto lygio saugumo šaltinius, įspėjančius apie masinį palestiniečių išvykimą, kurie „priversti rinktis tarp mirties nuo Izraelio bombardavimo ir iškeldinimo iš savo žemės“.

Egiptas skatina siekti diplomatinio sprendimo ir ragino abi puses laikytis santūrumo, o A. F. al Sisi tvirtino, kad jo šalies nacionalinis saugumas yra jo pagrindinė atsakomybė.

Ketvirtadienį jis sakė, kad Egiptas jau priėmė „devynis milijonus svečių, kaip aš juos vadinu, iš daugelio šalių, kurie atvyko į Egiptą dėl saugumo ir apsaugos“.

Tačiau Gazos Ruožo gyventojų atvejis yra kitoks, sakė jis, nes jų iškeldinimas reikštų „palestiniečių reikalo likvidavimą“.

Egiptas buvo pirmoji arabų valstybė, kuri 1979 metais normalizavo santykius su Izraeliu po šešerius metus trukusio karo.

„Pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, kuris yra pirmasis arabų pasaulyje ir kuris vyko Katare, sveikinu juos“, – sakė jis per Artimųjų Rytų viršūnių susitikimą Sveimės kurorte, esančiame ant Negyvosios jūros kranto Jordanijoje.

„Sveikinu savo draugą prezidentą Sisi, nes Šarm aš Šeiche pavyko suburti pasaulį ir išspręsti dalį nuostolių ir žalos klausimo, kuris buvo labai svarbus“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje COP27 klimato konferenciją.

„Kita COP konferencija vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o tai rodo, kad regionas tampa diplomatijos epicentru“, – pridūrė jis.

COP27 konferencija baigėsi priėmus daug ginčų sukėlusį tekstą dėl pagalbos klimato kaitos paveiktoms neturtingoms šalims. Visgi taip ir nepavyko nustatyti naujų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo užmojų.

Prancūzijos opozicija aštriai kritikuoja E. Macroną už tai, kad jis dukart apsilankė Katare palaikyti Prancūzijos futbolo rinktinės ir pagyrė renginio organizatorius.

Doha per čempionatą sulaukė tarptautinės kritikos dėl žmogaus teisių padėties ir kondicionuojamų stadionų poveikio aplinkai.

Dujų ištekliais turtinga Persijos įlankos valstybė taip pat atsidūrė didelio atgarsio sulaukusio tyrimo dėl įtariamos korupcijos Europos Parlamente centre.

„Man tai visiškai priimtina“, – sakė E. Macronas, kalbėdamas apie savo kelionę į Katarą stebėti, kaip Prancūzija pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje nugalėjo Maroką, o sekmadienį finale pralaimėjo Argentinai.

Prancūzijos lyderis taip pat sulaukė kritikos dėl savo ryšių su Egipto prezidentu, nepaisant represijų šioje šiaurės Afrikos šalyje.

2020 metų gruodį E. Macronas apdovanojo A. F. al Sisi aukščiausio lygmens savo šalies apdovanojimu – Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi. Tai sukėlė teisių gynėjų pasipiktinimą.

„Šiandien egiptiečiams pavyko nutraukti įstrigusio laivo sukeltą krizę Sueco kanale, nepaisant didžiulio proceso sudėtingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė A. F. al Sisi.

Tokį pareiškimą jis padarė Sueco kanalo administracijos (SCA) vadovui pranešus, kad „Ever Given“ padėtis, išvadavus laivagalį, buvo perorientuota „80 procentų“ teisinga kryptimi.

Laivas galutinai išlaisvintas, atnaujinama laivyba

Milžiniškas konteinerinis laivas „Ever Given“, nuo praeito antradienio įstrigęs Sueco kanale ir blokavęs visą laivybą šiuo gyvybiškai svarbiu vandens keliu, pirmadienį pagaliau buvo visiškai išlaisvintas, pranešė kanalo valdyba.

Egipto televizijos reportažuose buvo matyti, kad 400 metrų ilgio laivas lėtai pajudėjo kanalu.

„Admirolas Osama Rabie (Osama Rabijė), Sueco kanalo valdybos (SCA) vadovas, paskelbė, kad atnaujinama laivyba Sueco kanalu“, – sakoma SCA pranešime.

Kiek anksčiau laivybos stebėsenos tinklalapiai rodė, kad „Ever Given“ buvo vėl pasisukęs skersai ir blokavo kanalą.

A. F. al Sisi šią iniciatyvą pristatė per Kaire surengtą ceremoniją, kurioje dalyvavo Kh. Haftaras ir Tobruke įsikūrusių Atstovų Rūmų – alternatyvios Libijos administracijos – atstovas Aguila Salehas (Agila Salehas).

Egipto lyderio planas, kuriuo numatoma, kad nuo pirmadienio Libijoje būtų paskelbtos paliaubos, turėtų atverti kelią į rinkimus šioje naftos turtingoje šalyje. A. F. al Sisi taip pat paragino atitraukti iš Libijos visus užsieniečius kovotojus.

„Ši iniciatyva ragina gerbti visas tarptautines pastangas ir iniciatyvas, paskelbiant paliaubas nuo pirmadienio, 2020 metų birželio 8-osios, 6 val. (vietos laiku)", – A. F. al Sisi sakė per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Kh. Haftaras.

Egipto iniciatyvos kol kas niekaip nekomentavo Jungtinių Tautų remiama Nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV), kontroliuojanti sostinę Tripolį. Ją remiančios kovotojų grupės pastaruoju metu iškovojo virtinę pergalių prieš Kh. Haftaro Libijos nacionalinę armiją (LNA).

Anksčiau šeštadienį buvo paskelbta, kad buvo pranešta, kad NSV pajėgos pradėjo puolimą prieš LNA pozicijas prie Sirto uostamiesčio.

Kh. Haftaro pajėgos praeitų metų balandį pradėjo puolimą, siekdamos užimti sostinę, bet neseniai buvo išstumtos iš kelių strategiškai svarbių vietovių vakarų Libijoje, Turkijai išplėtus pagalbą NSV remiančiam kovotojų aljansui, kurį taip pat remia Italija ir Kataras.

Šalies rytuose veikiantį Abdullah Abdurrahmano al Thani (Abdulos Abdurachmano Tanio) vadovaujamą laikinąjį ministrų kabinetą, palaikomą LNA, remia Prancūzija, Rusija, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kelios kitos svarbios arabų valstybės.

Libija yra krečiama sumaišties nuo 2011 metų, kai buvo nuverstas ir vėliau nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Buvęs kariuomenės vadas A. F. al Sisi prezidentu buvo išrinktas 2014 metais, praėjus mažiau nei metams po savo pirmtako islamistų palaikomo Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) nuvertimo ir masinių protestų prieš metus trukusį jo valdymą.

Apie savo planus siekti antros ketverių metų kadencijos jis pranešė penktadienį.

A.F. al Sisi kol kas yra vienintelis kandidatas, oficialiai užsiregistravęs Nacionalinėje rinkimų komisijoje dalyvauti rinkimuose kovo 26-28 dienomis. Tai bus jau trečias toks balsavimas nuo 2011 metų, kai buvo nuverstas ilgametis šalies lyderis Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).

Rinkimų kandidatai registruojami iki sausio 29 dienos, tačiau nemažai galimų A.F. al Sisi oponentų nusprendė juose nedalyvauti patys arba buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Antradienį generolas Sami Ananas suabejojo savo siekiu, kai ginkluotosios pajėgos per valstybinę televiziją jį apkaltino „pažeidimais ir nusikaltimais“, kuriuos reikia ištirti.

Pareigūnai draudžia skelbti jo bylos, kuri perduoda kariniam teismui, detales.

Tarp iš kovos pasitraukusių garsenybių yra buvęs H. Mubarako laikų premjeras Ahmedas Shafiqas (Ahmedas Šafikas) ir Mohamedas Anwaras Sadatas (Mohamedas Anvaras Sadatas), buvusio šalies prezidento Anwaro Sadato (Anvaro Sadato) sūnėnas.

A.Shafiqas atsisakė pažado kelti savo kandidatūrą, kai buvo sugrąžintas iš tremties Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o M. A. Sadatas sako, jog kol kas klimatas laisviems rinkimams nėra tinkamas.

Tarp likusių galimų dabartinio prezidento varžovų lieka du gerai žinomi žmonės. Vienas jų – žmogaus teisių specialistas, dalyvavęs 2012 metų rinkimuose Khaledas Ali (Chaledas Ali), kitas – Egipto legendinio futbolo klubo „Zamalek“ vadovas Mortada Mansouras (Mortada Mansuras).

Vėliau trečiadienį Kh. Ali kampanija turėtų pranešti, ar jis kandidatuos.

V. Putinas palaiko glaudžius ryšius su A. F. al Sisi, o pastarąjį kartą Egipte jis lankėsi 2015 metais.

Rusija yra pardavusi Egiptui ginklų ir padeda šiai šaliai vykdyti savo pirmosios atominės elektrinės projektą.

„Vizito metu abu prezidentai surengs derybas dėl to, kaip toliau plėtoti dvišalio bendradarbiavimo įvairiose srityse struktūras, ypač – politikos, ekonomikos ir prekybinių santykių (srityse)“, – sakoma Egipto prezidentūros pareiškime.

Praėjus keliems mėnesiams po V. Putino vizito Kaire 2015 metais, džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ susprogdino rusų lainerį, kuriuo iš kurorto prie Raudonosios jūros skrido atostogautojai. Visi 224 lėktuve buvę žmonės žuvo, o Rusija sustabdė skrydžius į Egiptą.