„Abu Zubaydah’os surašytas įgaliojimas jo atstovei pateikti prašymą dėl jam priteistos kompensacijos sumokėjimo buvo legalizuotas apostile ir 2021 metų gruodžio 21 dieną kompensacija buvo išmokėta, pervedant pinigus į prašyme nurodytas sąskaitas“, – BNS informavo Teisingumo ministerija.

Ministerijos pateiktais duomenimis, gruodžio 21 d. į asmens prašyme nurodytą sąskaitą buvo pervesta 100 tūkst. eurų, dar 30 tūkst. pervesta jo atstovei teisininkei.

„Sausio 4 dieną gavome patvirtinimą, kad pinigai yra gauti, ir tą pačią dieną informavome Europos Tarybos komitetą, atliekantį teismų sprendimų vykdymo priežiūrą, apie kompensacijos sumokėjimą“, – nurodoma ministerijos pateiktoje informacijoje.

Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričardas Dzikovičius BNS anksčiau yra sakęs, kad Abu Zubaydah’os advokatė yra pateikusi kalinio patvirtintą įgaliojimą pervesti pinigus.

„Kad mes galėtume atlikti kompensacijos pavedimą į pareiškėjo sąskaitą bei atsiskaityti su jo atstove teisininke, mums reikalingas tvarkingas įgaliojimas. Teisininkė jau turi įgaliojimą, tačiau pagal teisės aktų reikalavimus šis įgaliojimas turi būti apostilizuotas“, – sakė jis.

Iš viso EŽTT Lietuvai yra priteisęs sumokėti 130 tūkst. eurų: 100 tūkst. eurų – Abu Zubaydah’ai, 30 tūkst. eurų – jo atstovei.

Iš viso EŽTT Lietuvai yra priteisęs sumokėti 130 tūkst. eurų: 100 tūkst. eurų – Abu Zubaydah’ai, 30 tūkst. eurų – jo atstovei.

A. Zubaydah’a įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Saudo Arabijoje gimęs palestinietis prieš daugiau nei trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teisme laimėjo bylą prieš Lietuvą. Teismas nusprendė, kad jis neteisėtai laikytas slaptame kalėjime Lietuvoje.

Lietuva iki šiol nepripažįsta, kad šalyje veikė CŽV kalėjimas – 2016-aisiais tuometis teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme sakė, kad pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras, bet ne kalėjimas ar sulaikymo centras.

2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽV sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Joje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.

Ikiteisminį tyrimą atliekanti teisėsauga taip pat perkvalifikavo galimą nusikaltimą, kad nebūtų taikoma senatis, ir kreipėsi į Jungtines Valstijas dėl diplomatinių garantijų, BNS trečiadienį sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šių žingsnių Lietuva ėmėsi, įgyvendindama Strasbūro teismo sprendimą. Teismas pernai paskelbė, kad šiuo metu JAV Gvantanamo bazėje laikomas Abu Zubaydah 2005-2006 metais buvo kalinamas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime Lietuvoje.

„Esame pas notarą įsteigę depozitinę sąskaitą, pervedėme 130 tūkst. eurų, informavome pareiškėjo atstovę EŽTT, kad lėšos pervestos ir kad jie gali kreiptis dėl tų lėšų. Kol kas jokio kreipimosi nesame gavę“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Esame pas notarą įsteigę depozitinę sąskaitą, pervedėme 100 tūkst. eurų, informavome pareiškėjo atstovę EŽTT, kad lėšos pervestos ir kad jie gali kreiptis dėl tų lėšų. Kol kas jokio kreipimosi nesame gavę.

Pasak jo, kitų šalių praktika rodo, kad pervesti lėšas Gvantanamo bazės kaliniams yra sudėtinga.

„Pareiškėjas arba jo įgaliotas atstovas turi pats atvykti į Lietuvą, pateikti įgaliojimą. Įgaliojimas bus patikrintas, ir jeigu viskas bus tvarkoje, lėšos bus pervestos ten, kur prašys pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo. Kitų šalių praktika rodo, kad tos lėšos ilgai laikomos ir niekas jų nepasiima“, – kalbėjo teisingumo ministras.

Strasbūro teismas nurodė Lietuvos teisėsaugai kuo greičiau baigti nuo 2015 metų vykstantį ikiteisminį tyrimą, „išsiaiškinti aplinkybes ir sąlygas, kaip pareiškėjas buvo įvežtas į Lietuvą, kaip su juo elgtasi Lietuvoje ir kaip vėliau jis buvo išvežtas iš Lietuvos, siekiant išsiaiškinti atsakingų asmenų tapatybę ir, prireikus, juos nubausti“.

Anot E. Jankevičiaus, Lietuvos teisėsauga neseniai tyrime perkvalfikavo galimą nusikaltimą. Anksčiau prokurorų objektas buvo neteisėtas žmonių gabenimas per sieną, o dabar tyrimas vykdomas dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui.

„Ikiteisminis tyrimas toliau atliekamas. Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumo konkretaus tyrimo plano ir kažkokių rezultatų negalime pateikti. Neseniai veikos buvo perkvalifikuotos. Tyrimas šiuo metu atliekamas pagal BK 100 straipsnį. Šiam nusikaltimui nėra taikoma senatis“, – sakė teisingumo ministras.

Minimas straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat įpareigojo Lietuvos pareigūnus „bandyti toliau kreiptis į JAV valdžios institucijas, siekiant panaikinti ar bent jau kuo labiau apriboti Konvencijos pažeidimų, kuriuos patyrė pareiškėjas, padarinius“.

E. Jankevičiaus teigimu, Lietuvos diplomatai susisiekė su JAV pareigūnais, tačiau kol kas jokių sprendimų nėra. Bendravimą apsunkina ir tai, kad šiuo metu dėl politinės krizės yra uždarytos dalis JAV institucijų.

„Užsienio reikalų ministerija turėjo kelis susitikimus su JAV diplomatais, buvo kreiptasi dėl diplomatinių garantijų, tačiau Lietuvos institucijų prašymas nebuvo dar apsvarstytas dėl JAV vidaus padėties“, – sakė teisingumo ministras.

Abu Zubaydah amerikiečiai sulaikė 2002 metais Pakistane, įtardami, kad jis galėjo prisidėti prie teroristų tinklo „Al Qaeda“ surengtų Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Anot teismo, vėliau jis buvo tardomas slaptuose kalėjimuose Lenkijoje, Tailande ir Maroke, o 2005 metų vasarį slapta atgabentas į Lietuvą. Iš Lietuvos jis išvežtas 2006 metų kovą, konstatavo Strasbūro teisėjai.

Vyras iki šiol laikomas nelaisvėje be teismo.

Jo atstovė Strasbūro teisme Helen Duffy (Helen Dafi) BNS yra sakiusi, kad Lietuvai neturėtų iškilti didelių kliūčių išmokėti kompensaciją Abu Zubaydah paskirtam asmeniui, pavyzdžiui, šeimos nariui.

Advokatės teigimu, vyras 2017 metų gruodį buvo išbrauktas iš Jungtinių Tautų „juodojo sąrašo“, kuriame esantiems asmenims taikomos sankcijos.

JAV Senato ataskaita ir žmogaus teisių gynėjų surinkti duomenys rodo, kad Abu Zubaydah didžiausius kankinimus galėjo patirti prieš jį atvežant į Lietuvą.

CŽV nelaisvėje jis neteko kairiosios akies, amerikiečiai taikė jam skendimo imitavimą, jam būdavo draudžiama miegoti, jis buvo kalinamas karsto dydžio dėžėje, buvo laikomas nuogas.

Anot Strasbūro teismo, tikėtina, kad tokių žiaurių metodų Lietuvoje nebebuvo taikoma, bet jis galėjo būti kalinamas vienutėje užrištomis akimis ir supančiotomis kojomis, galėjo būti nuolat skleidžiamas triukšmas ir ryški šviesa.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šiemet paskelbė, kad šis asmuo 2005-2006 metais buvo kalinamas slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje, todėl Lietuvai tenka atsakomybė rūpintis jo žmogaus teisėmis.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas šį mėnesį svarstė, kaip Lietuva įgyvendina Strasbūro teismo sprendimą.

Po svarstymo komitetas viešoje rezoliucijoje „paragino Lietuvos valdžią panaudoti visas įmanomas priemones siekiant skubiai gauti diplomatines garantijas iš Jungtinių Valstijų pareigūnų, kad bus nutrauktas pareiškėjo savavališkas kalinimas“.

Komitetas taip pat „pareikalavo Lietuvos pareigūnų skubiai siekti garantijų, kad pareiškėjas nebepatirtų nežmoniško elgesio“.

Rezoliucijoje rašoma, kad 2002 metais amerikiečių sulaikytas Abu Zubaydah nepateikus kaltinimų yra laikomas Gvantanamo bazėje Kuboje, o šis sulaikymas gali tęstis visą jo gyvenimą.

Europos Taryba taip pat pabrėžė, kad Lietuvos teisėsauga turi išsiaiškinti „aplinkybės ir sąlygas, kuriomis pareiškėjas buvo atvežtas į Lietuvą, čia laikytas, o galiausiai išgabentas iš šalies“, taip pat „nustatyti ir, jei reikia, nubausti už tai atsakingus asmenis“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas spalio mėnesį atmetė Vyriausybės skundą ir paliko galioti gegužės pabaigoje paskelbtą sprendimą, kad Abu Zubaydah buvo slapta kalinamas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime Lietuvoje 2005-2006 metais.

Vykdydama teismo sprendimą, Lietuva turės jam išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją.

Abu Zubaydah advokatė Strasbūro teisme Helen Duffy (Helen Dafi) BNS sakė, kad vyras yra informuotas apie šį sprendimą, tačiau ji negalinti komentuoti jo reakcijos, nes bet koks bendravimas yra įslaptintas.

Abu Zubaydah amerikiečiai sulaikė 2002 metais Pakistane, įtardami, kad jis galėjo prisidėti prie teroristų tinklo „Al Qaeda“ surengtų Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Anot teismo, vėliau jis buvo tardomas slaptuose kalėjimuose Lenkijoje, Tailande ir Maroke, o 2005 metų vasarį slapta atgabentas į Lietuvą. Iš Lietuvos jis išvežtas 2006 metų kovą, konstatavo Strasbūro teisėjai.

Vyras iki šiol laikomas nelaisvėje be teismo.

Anot H. Duffy, Lietuvai neturėtų iškilti didelių kliūčių išmokėti kompensaciją Abu Zubaydah paskirtam asmeniui, pavyzdžiui, šeimos nariui.

Advokatės teigimu, vyras 2017 metų gruodį buvo išbrauktas iš Jungtinių Tautų „juodojo sąrašo“, kuriame esantiems asmenims taikomos sankcijos.

„Kliūtys pervesti lėšas panaikintos“, – sakė ji.

JAV Senato ataskaita ir žmogaus teisių gynėjų surinkti duomenys rodo, kad Abu Zubaydah didžiausius kankinimus galėjo patirti prieš jį atvežant į Lietuvą.

CŽV nelaisvėje jis neteko kairiosios akies, amerikiečiai taikė jam skendimo imitavimą, jam būdavo draudžiama miegoti, jis buvo kalinamas karsto dydžio dėžėje, buvo laikomas nuogas.

Anot Strasbūro teismo, tikėtina, kad tokių žiaurių metodų Lietuvoje nebebuvo taikoma, bet jis galėjo būti kalinamas vienutėje užrištomis akimis ir supančiotomis kojomis, galėjo būti nuolat skleidžiamas triukšmas ir ryški šviesa.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Penkių teisėjų kolegija Vyriausybės skundą svarstys pirmadienį, o sprendimas bus paskelbtas antradienį, informavo Strasbūro teismas.

Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiąją kolegiją, nors kiek anksčiau Teisingumo ministerija pripažino, kad skundas turbūt būtų atmestas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas gegužės 31 dieną paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame amerikiečiai tardė įtariamuosius terorizmu.

Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaidai).

JAV pareigūnai yra sakę, kad 47 metų A. Zubaydah galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių, tačiau jam oficialūs kaltinimai iki šiol nėra paskelbti. Skelbiama, kad vyras šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Teismas verdiktą Strasbūre viešame posėdyje paskelbs ketvirtadienį, gegužės 31 dieną, 11 val. Lietuvos laiku.

Skundą prieš Lietuvą pateikė šiuo metu Gvantanamo bazėje Kuboje kalinamas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah (Abu Zubaida).

Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu įtariamas 47 metų vyras teigia, kad jis 2005–2006 metais kalintas slaptame tardymo centre Lietuvoje, o laikymo sąlygos prilygo kankinimui.

Anot teismo pranešimo, jis tvirtina, kad Lietuva leido JAV žvalgybos pareigūnams jį „kankinti įvairiomis psichologinio ir fizinio smurto formomis“.

Lietuvos vyriausybė atmeta spėjimus, kad Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus, galėjo veikti slaptas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas.

Lietuvos pareigūnų teigimu, šiame pastate buvo kuriamas žvalgybos paramos centras.

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė teigia, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Abu Zubaydah yra laimėjęs panašią bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002–2003 metais.

EŽTT įpareigojo Lenkiją Abu Zubaydah sumokėti 130 tūkst. eurų.

Panašių kaltinimų kaip Lietuva yra sulaukusi ir Rumunija. Jos atžvilgiu sprendimas taip pat bus skelbiamas gegužės 31 dieną.

„Tai buvo ryšio įranga, skirta Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdyto bendrojo projekto su partneriais techniniam aptarnavimui“, – sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, komentuodamas 2005 ir 2006 metų skrydžius, siejamus su Centrinės žvalgybos valdyba.

Viceministras, kreipdamasis į Strasbūro teismo devynių teisėjų kolegiją, pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“.

Pasak jo, pastatas Antaviliuose 15 kilometrų nuo Vilniaus „buvo žvalgybos paramos centras“, bet šios patalpos „niekada taip ir nebuvo panaudotos pagal pirminę projekto paskirtį“ ir buvo pertvarkytos į VSD mokymo centrą.

Viceministro teigimu, kitas tyrimuose minimas objektas – pastatas Vilniaus mieste Sierakausko gatvėje – „buvo skirtas slaptųjų bendradarbių eksfiltravimui“ – perkėlimui į saugią aplinką.

Strasbūre įsikūręs teismas viešą posėdį surengė trečiadienį, pagal šiuo metu Gvantanamo bazėje kalinamo Saudo Arabijoje gimusio palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaida) skundą.

Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu įtariamo 45 metų vyro advokatai teigia, kad jis 2005-2006 metais kalintas CŽV įrengtame kalėjime Lietuvoje, o laikymo sąlygos prilygo kankinimui.

P.Griciūnas, kreipdamasis į teisėjų kolegiją, sakė, kad „pareiškėjas Lietuvos teritorijoje (...) kalinamas nebuvo“.

A.Anušauskas: tokia informacija nedisponavome

Prieš septynerius metus Seimo atliktam parlamentiniam tyrimui dėl galimų slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje vadovavęs konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, jog tuo metu Seimo nariai nedisponavo informacija, kas buvo gabenama amerikiečių lėktuvais, o apie pastatą Antaviliuose sako, kad „ten galėjo būti taip pat ir tokios paskirties įstaiga“, kaip Strasbūro teisme nurodė Vyriausybės atstovas.

„Aš iš principo netvirtinu, kokia informacija buvo žinoma ar nežinoma, mes atlikome savo tyrimą ir nurodėme, kokia informacija mums buvo pateikta, kokia disponavome. Šiuo atveju aš galėčiau tik tiek pasakyti, jei jis (viceministras) taip sako, aš irgi negaliu atmesti tikimybės, kad ten galėjo būti taip pat ir tokios paskirties įstaiga“, – BNS sakė A.Anušauskas.

Pasak tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo, atlikdamas tyrimą dėl galimų slaptų kalėjimų komitetas neturėjo atsakymų, kas gabenta su CŽV siejamais skrydžiais.

„Tokių atsakymų, sakysim, jei nusileisdavo lėktuvas, kas įvežama, kas išvežama, mes tokia informacija nedisponavome, tik pačiu faktu. Nespėliosiu (kodėl neturėjome tokios informacijos), jei Vyriausybės atstovas sako, gal jis disponuoja kokia nors papildoma informacija. Mes disponavome informacija prieš septynerius metus, laiko tarpas tikrai nemenkas praėjo“, – sakė A.Anušauskas.

„Bet atkreipiu dėmesį, kad JAV Senato Žvalgybos komiteto dalis išslaptintos ataskaitos rodo, kad Lietuvoje buvo vadinamasis violetinis centras, o ar ir jis buvo naudojamas pagal tą paskirtį, ar pagal kitą paskirtį, šiuo atveju atsakymų kol kas nėra“, – pabrėžė parlamentaras.

Iš JAV – tyla

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė teigia, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Strasbūro teismo posėdyje dalyvavęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis informavo, kad po cenzūruotos Senato versijos paskelbimo prokuratūra paprašė JAV pateikti papildomos informacijos dėl galimo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet Teisingumo departamentas atsakė, kad „JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“.

Generalinis prokuroras taip pat pranešė, kad Lietuva tirdama šią bylą gavo atsakymus iš Lenkijos. Marokas atsisakė suteikti prašomą informaciją, o atsakymų iš Afganistano ir Rumunijos dar laukiama. Visos šios šalys minimos kaip CŽV kalėjimų programos dalyvės.

Abu Zubaydah yra antrasis asmuo, kurio advokatai skelbia surinkę duomenų apie kalinimą Lietuvoje. Prokurorai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame vertinamos prielaidos, jog Lietuvoje slapta galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al- Hawsawis (Mustafa al Hausavis).

Šie du asmenys kaltinami prisidėję prie 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Lietuvos teisėsauga atsisako jiems suteikti nukentėjusiojo statusą, kurį gynyba gali naudoti kaip argumentą, siekiant išvengti mirties bausmės JAV.

Advokatė: kažkas žinojo

Abu Zybaydah atstovaujanti advokatė Helen Duffy (Helen Dafi) Strasbūro teisme sakė, kad „neginčijami faktai“ įrodo, jog Abu Zubaydah buvo kalinamas CŽV kalėjime, kuris Lietuvoje veikė 2005-2006 metais.

„Senato ataskaitos kategoriškos išvados atitinka ir patvirtina daugybę kitų įrodymų, įskaitant skrydžių duomenis ir sutartis, Lietuvos parlamentinio komiteto surinktą informaciją, prokuratūros bylą, papildomus tyrimus regioninu ir tarptautiniu lygiu, taip pat nevyriausybinių organizacijų, tyrėjų ir žurnalistų darbus“, – kalbėjo H.Duffy.

Ji priminė tuometinio prezidento Rolando Pakso pripažinimą, kad 2003 metais VSD vadovas Mečys Laurinkus teiravosi, ar Lietuva sutiktų ateityje priimti terorizmu įtariamus asmenis.

JAV Senato ataskaitoje apie „violetinį“ centrą teigiama, kad CŽV užsitikrino politinės vadovybės palaikymą įkurti sulaikymo įstaigą. Dokumente nurodoma, kad CŽV siūlė pinigų, kad „parodytų dėkingumą“ už palaikymą šiai programai. Konkrečių Lietuvos pareigūnų pavardės cenzūruotoje versijoje neminimos.

„Nors visi negalėjo žinoti, kažkas tikrai žinojo ir pritarė. Neabejotina, kad iki 2005 metų Lietuva žinojo apie pažeidimų riziką savo teritorijoje, bet nesiėmė priemonių užkirsti jiems kelio“, – sakė advokatė.

Dvi kadencijas – 1998-2003 ir 2004-2009 metais – Lietuvos prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.

Strasbūro teismas trečiadienį taip pat išnagrinėjo kito Saudo Arabijos piliečio skundą prieš Rumuniją, kuri taip pat kaltinama leidusi įrengti slaptą kalėjimą.

Sprendimai šiose bylose bus skelbiami vėliau, tai gali užtrukti bent keletą mėnesių.

Abu Zubaydah prieš dvejus metus laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002-2003 metais.

EŽTT įpareigojo Lenkiją Abu Zubaydah sumokėti 130 tūkst. eurų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį atsisakė peržiūrėti savo nutartį, skelbiančią, kad Lenkijoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, o šis sprendimas įpareigoja Varšuvą greitai patraukti atsakomybėn Lenkijos pareigūnus, leidusius veikti tai įstaigai.

Šis teismo sprendimas padidins spaudimą kitoms Europos šalims nutraukti daug metų tvyrojusią tylą apie savo indėlį CŽV slapta vykdytoje įtariamų teroristų sulaikymo ir tardymo programoje po 2001 rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija, kuri vilkino EŽTT sprendimo vykdymą, pateikdama apeliacinį skundą, antradienį paskelbtame pareiškime nurodė dabar vykdysianti teismo nutartį.

Pernai liepą EŽTT paskelbtoje nutartyje buvo įtrauktas reikalavimas, kad Lenkija greitai baigtų baudžiamąjį tyrimą dėl to kalėjimo ir sumokėtų iš viso 230 tūkst. eurų kompensacijas ten laikytiems dviem vyrams.

„Iš Lenkijos reikalaujama pagaliau atlikti išsamų ir tinkamą tyrimą, paviešinti informaciją, susijusią su jos vaidmeniu, ir patraukti atsakomybėn kaltininkus“, – sakė vieno iš tų kalinių – Abu Zubaydah (Abu Zubaidos) – advokatė Helen Duffy (Helen Dafi), komentuodama antradienį priimtą sprendimą.

„Stulbinama, kad dabar, turint masę mums prieinamos informacijos, iki šiol niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl kankinimų – ir tai yra akibrokštas įstatymų viršenybei“, – pabrėžė ji.

Slaptumo siena, dengusi CŽV „nepaprastojo perdavimo“ programą, pradėjo byrėti pernai gruodį, kai JAV Senato žvalgybos komitetas paskelbė ataskaitą, kurioje buvo aptarta ta schema, neįvardijant konkrečių šalių.

Tame dokumente pateikiama detalių, kaip dešimtys sulaikytųjų buvo kankinami CŽV vadovaujamuose objektuose visame pasaulyje. Komitetas pažymėjo, kad tie tardymo metodai, įskaitant imituojamą skandinimą ir imituojamas egzekucijas, nepadėjo išgauti daug naudingos informacijos.

Kai JAV Senatas paskelbė tą ataskaitą, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) ir ekspremjeras Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) pirmąkart pripažino žinoję, kad CŽV kalino žmones jų šalies teritorijoje.

Vis dėlto jie teigė nieko nežinoję apie tai, kas vyksta sulaikymo centre kodiniu pavadinimu „Quartz“, įkurtu vienos žvalgybos mokyklos komplekse šiaurės rytų Lenkijoje.

Buvusių kalinių advokatai sakė, kad tyrimas sąmoningai vilkinamas, siekiant išvengti politiškai nepatogaus teismo proceso, kuriame kaltinimai gali būti pateikti aukštiems Lenkijos pareigūnams. Tačiau prokurorai tai neigia, sakydami, kad ši byla yra sudėtinga ir kad jai užbaigti reikia laiko.

Jungtinės Valstijos ir Lenkija antradienį išreiškė viltį, kad jų ryšiams nepakenks JAV Senato ataskaita apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus šiurkščius įtariamų „al Qaeda“ teroristų tardymus slaptuose kalėjimuose, iš kurių vienas galbūt veikė Lenkijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) kalbėjosi telefonu prieš nekantriai laukiamo dokumento paskelbimą, kuris numatytas vėliau antradienį, ir pažymėjo, kad tas žingsnis „nepadarys neigiamo poveikio (dvišaliams) santykiams“, sakoma Lenkijos vyriausybės paskelbtame pranešime.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ( EŽTT) liepą pasmerkė JAV sąjungininkę ir NATO narę Lenkiją dėl leidimo veikti jos teritorijoje slaptiems CŽV kalėjimams, dar žinomiems kaip „juodieji objektai“. Teismas pareiškė, kad Varšuva žinojo ir neužkirto kelio neteisėtam dviejų įtariamųjų įkalinimui ir kankinimui prieš tai, kai jie buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.

Lenkija griežtai neigė tuos kaltinimus, susijusius su įvykiais 2002–2003 metais, po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose.

EŽTT, išnagrinėjęs 43 metų palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaidos) ir 49 metų Saudo Arabijos piliečio Abd al Rahimo al Nashiri (Abd Rahimo Naširio) ieškinį, konstatavo, kad Lenkijos vyriausybė „sudarė sąlygas šalies teritorijoje JAV tarnyboms naudoti prieš ieškovus kankinimus“.

JAV gynybos sekretorius perspėjo kariškius

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) antradienį pranešė nurodęs JAV aukšto rango karo vadams visur pasaulyje būti itin pasirengus galimiems įvykiams, kai tik bus publikuota medžiaga apie CŽV taikytus suimtųjų kankinimus.

„Aš įsakiau viems mūsų kovos vadams būti aukštos parengties visur pasaulyje“, - sakė jis žurnalistams Bagadade ir pridūrė, kad kol kas apie jokią ypatingą grėsmę nepranešama.