Jaukią renginio erdvę kolegiškam bendravimui papuošė asociacijos simbolis – įspūdingas balionas su užrašu „Pasitikrinau, nes myliu Tave!“ ir nuotaikinga konferencijos fotosienelė. Renginio dalyviai buvo kviečiami prie jos nusifotografuoti ir dar plačiau skleisti žinią apie profilaktinės krūtų patikros svarbą.

Daugiau apie šį, per šimtą įvairių specialybių gydytojų, sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir jų artimųjų sukvietusį renginį, pasakoja Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė, Klaipėdos universiteto ligoninės ir medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja krūtų onkochirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.

Įvairių sričių specialistai ir itin platus temų spektras

Konferencijoje dalyvavo net penkiolika pranešėjų – pripažintų savo sričių specialistų. Nemaža dalis jų – Klaipėdos universiteto ligoninės ir medicinos centrų „Northway“ gydytojai bei sveikatos priežiūros specialistai. Visą dieną vykusio renginio metu buvo aptartas itin platus temų spektras – krūtų vėžio diagnostikos, gydymo naujovės, šios ligos rizikos veiksniai, pagalbos sergančioms moterims organizavimo, gydytojo ir paciento bendradarbiavimo, nepageidaujamų reiškinių valdymo, gyvenimo po ligos klausimai.

Pasak dr. A. Čižauskaitės, tarp kitų krūtų vėžio rizikos veiksnių dažnai minimas dirbtinių hormoninių preparatų vartojimas įvairiais moters gyvenimo periodais. Šia tema kalbėjęs pripažintas vaisingumo ekspertas gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas atkreipė dėmesį, kad sveikata pirmiausiai priklauso nuo bazinių sveikos gyvensenos dalykų – mitybos, fizinės ir emocinės sveikatos. Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais jis paneigė, jog hormoninei kontracepcijai ar nevaisingumui gydyti skiriami preparatai didina riziką susirgti krūtų vėžiu ir patvirtino, jog menopauzėje ilgą laiką pakaitinei hormonoterapijai vartojami vaistai šią riziką didina.

Seksualinės medicinos ekspertas, Lietuvos seksualinės medicinos draugijos prezidentas, gydytojas urologas Robertas Adomaitis palietė krūtų onkologinės ligos ir lytiškumo temą. Pasak jo, nuo šios ligos besigydančios moterys tiek dėl paties gydymo (tam tikrų libido veikiančių, nuovargį sukeliančių vaistų), tiek dėl įvairių kūno pokyčių (randų, tūrio deformacijų, krūties netekimo ir kt.) patiria daugybę išgyvenimų ir psichologinių problemų, dėl kurių nukenčia jų seksualinė sveikata ir šeimos gerovė. Patyrusio specialisto teigimu, šias problemas bent iš dalies galėtų padėti išspręsti pokalbis apie seksualinį gyvenimą gydytojo kabinete dalyvaujant paciento partneriui.

Gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė aptarė krūtų vaizdinimo metodus, aiškino, kaip šie tyrimai atliekami, ir kaip jiems pasiruošti. Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja gydytoja genetikė doc. dr. Jūratė Gruodė paaiškino, kokios yra krūtų vėžio riziką didinančios mutacijos, ir kam tikslingas genetinis ištyrimas. Atvejo vadybininkė Samanta Šamrejienė pristatė temą „Žalieji koridoriai – mitas ar realybė?“ ir padėjo suprasti, kurie ligoniai gali pasinaudoti šia, onkologiam pacientui paslaugų pasiekiamumą gerinančia paslauga. Klinikinė psichologė Asta Libikienė dalijosi psichologiniais bendravimo su pacientais aspektais krūtų vėžio diagnostikos laikotarpiu. Gydytoja onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė paneigė daugybę su įvairiais stebuklingais papildais, neva gelbstinčiais nuo onkologinių ligų atkryčio ar progresavimo, susijusių mitų ir patvirtino vitamino D bei omega polinesočiųjų rūgščių svarbą mityboje. Bendrosios praktikos slaugytoja Jurgita Bičkaitienė pasidalino įžvalgomis apie gijimą po operacijos: pacienčių lūkesčius ir realybę. Brolis Benediktas OFM kalbėjo apie anhedoniją, liudijo savo ligos istoriją ir kvietė tapti viltimi ir susitelkimu garsėjančios Šv. Magdalenos nakties dalyviais. Istorikas Eligijus Šmidtas nuotaikingai pasakojo Žalgirio mūšio eigą, jį apipynusius mitus akcentuodamas, ką kiekvienas turime apie žinoti apie šį, vieną didžiausių savo laikmečio mūšių Europoje. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Domantas Rainys auditorijai aiškino, kokias krūties atkūrimo galimybes gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina, kuo jos skiriasi, ir dalijosi savo patirtimi. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Marija Sakalauskaitė sklaidė su silikoniniais krūtų implantais siejamus mitus. Skausmo gydytoja ir gydytoja onkologė radioterapeutė Jurga Kanisauskaitė pristatė onkologinio skausmo valdymą ir empatiją konsultuojant jį kenčiantį žmogų. Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė kvietė visus aplankyti centrą, pasidžiaugė jame teikiamomis paslaugomis.

Gydytoja dr. A. Čižauskaitė pristatė krūtų chirurgijos evoliuciją, kurios metu stebima aiški tendencija nuo maksimaliai toleruotino iki minimaliai efektyvaus gydymo tiek krūties, tiek ir pažasties chirurgijoje.

Pasak Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkės, didžiąją dalį auditorijos sudarė įvairių specializacijų slaugytojai, gydytojai akušeriai ginekologai ir radiologai, tačiau tarp susirinkusiųjų buvo ir krūtų vėžiu sergančių moterų bei jų artimųjų, taip pat moterų, kurioms yra nustatytos šios ligos riziką didinančios patogeninės mutacijos. Renginio dalyviai galėjo ne tik klausytis pranešimų ir išgirsti daug naudingos informacijos – jie taip pat buvo skatinami klausti, dalyvauti diskusijose, kalbinti specialistus.

„Kuo daugiau apie savo ligą žinos su ja susidūrusios moterys, tuo mažiau bus įvairių baimių, mitų ir daugiau noro gydytis ir bendradarbiauti su krūtų specialistais“, – įsitikinusi dr. A. Čižauskaitė.

Organizatorių nuotr.

Pagrindinė žinutė moterims – anksti diagnozuoti krūties vėžį galima tik instrumentinio tyrimo metu

Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkės teigimu, pagrindinis šio renginio tikslas – skatinti moteris atsakingai rūpintis savo sveikata ir reguliariai tikrintis krūtis, taip pat populiarinti atrankinę mamograminę patikrą. Ji dar kartą atkreipė dėmesį, kad krūtų vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Europos Sąjungos šalyse šia liga suserga kas vienuolikta moteris. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūtų vėžio atvejų. Krūtų vėžys taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis.

„Nors sergamumas krūtų vėžiu mūsų šalyje atitinka Europos Sąjungos šalių vidurkį, tačiau penkerių metų išgyvenamumas ir ankstyvų ligos stadijų nustatymas nuo jų atsilieka net 9 proc. Pasak pašnekovės, viena iš svarbiausių to priežasčių – mažas atrankinės krūtų vėžio programos lankomumas – Lietuva 2014 m. buvo tarp prasčiausiai atrankinę mamografinės patikros programą lankiusių šalių. Nors pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja – 2019 m. profilaktinę mamografiją teigia atlikusios beveik 53 proc. 50–69 metų amžiaus mūsų šalies moterų, tačiau vis dar ženkliai atsiliekame nuo ES atliekamų šių tyrimų vidurkio (65,9 proc). Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse šios programos ir visuomenės informavimas apie galimą šio vėžio ankstyvą diagnostiką gerokai sumažino mirštamumą nuo šios ligos“, – sakė dr. A. Čižauskaitė.

Pašnekovė pabrėžė, jog labai svarbu krūties vėžį diagnozuoti anksti, nes tuomet tikimybė pasveikti labai didelė – diagnozuota ankstyvoje stadijoje ši liga net 95 proc. atvejų gali būti pagydoma. Tačiau krūtų vėžys – tai nebyli liga, iš pradžių dažniausiai nepasireiškianti jokiais simptomais, todėl pirmoji jos stadija ar dar ikivėžinė būklė, daugeliu atvejų galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu. Todėl labai svarbu nuolat periodiškai atlikti gydytojo paskirtą tyrimą instrumentiniu metodu. Vyresnėms nei 45 metų amžiaus moterims įprastai dažniausiai skiriama mamografija, jaunesnėms – ultragarsinis tyrimas.

„Nors atrankinėje patikros programoje gali dalyvauti moterys nuo 50 metų, remiantis Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijomis dėl krūtų patikros pradžios, sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra sveikatos būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos ar kiti rizikos veiksniai, turėtų tikrintis kas šešis mėnesius“, – sakė dr. A. Čižauskaitė.

Renginiui pasibaigus, pašnekovė sakė, kad labai džiaugiasi sėkminga konferencija ir tikisi, jog ji taps kasmetiniu rudens renginiu Klaipėdoje ir prisidės prie šios dažniausios onkologinės moterų ligos žinomumo didinimo.

Išgyvena mažiau nei ES

Lietuvos krūties vėžio asociacijos (LKVA) pirmininkė gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė primena, kad profilaktinė mamografinė patikra gali gerokai sumažinti mirčių nuo krūties vėžio skaičių.

Gydytoja pabrėžia: nors sergamumas krūties vėžiu mūsų šalyje atitinka ES šalių vidurkį, tačiau penkerių metų išgyvenamumas ir ankstyvų ligos stadijų nustatymas nuo jų atsilieka 9 proc. Viena iš svarbiausių to priežasčių – mažas dalyvavimas atrankinėje krūties vėžio programoje. Išsivysčiusiose šalyse šios programos ir visuomenės informavimas apie galimą krūties vėžio ankstyvą diagnostiką gerokai sumažino mirštamumą nuo šios ligos. Lietuva 2014 m. buvo tarp prasčiausiai atrankinę mamografinės patikros programą taikiusių šalių. Nors pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja (2019 m. programinę mamografiją teigia atlikusios beveik 53 proc. 50–69 metų amžiaus mūsų šalies moterų), tačiau, pasak pašnekovės, vis dar gerokai atsiliekame nuo ES atliekamų šių tyrimų vidurkio (65,9 proc). Lietuvos medikai siekia atkreipti dėmesį į aktualiausius krūties vėžio aspektus, užleistų ligos stadijų gausą lemiantį nepakankamai atsakingą požiūrį į mamografinę patikrą ir paskatinti moteris ugdyti įprotį reguliariai tikrintis krūtis.

Laikas: A. Čižauskaitė primena, kad net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuotas krūties vėžys gali būti pagydomas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Daug nepatikimos informacijos

Pasak A. Čižauskaitės, krūties vėžio riziką didinantys veiksniai skirstomi į nuolatinius (amžius, moteriška lytis, specifinės genų mutacijos, ilgalaikis estrogenų poveikis dėl anksti prasidėjusių menstruacijų ar vėlyvos menopauzės), kintamus (vėlyvas pirmas gimdymas, pakaitinės hormoninės terapijos vartojimas, nutukimas) ir aplinkos veiksnius (pvz., darbas trąšų pramonėje ir kt.).

„Įvairiuose nepatikimuose interneto šaltiniuose galima rasti daugybę papildomų, moksliškai neįrodytų rizikos veiksnių, susijusių su sveikata, higiena ir gyvenimo būdu. Sveikatos veiksnių grupėje anamnezėje dažniausiai minimas pagalbinis apvaisinimas, daugkartiniai nėštumo nutraukimai, krūties implantai ir krūties sužalojimai. Higienos grupėje galima rasti tokių veiksnių kaip antiperspirantuose esančių aliuminio druskų poveikis krūties ar limfoidiniam pažasties srities audiniams, liemenėlių (ypač su metaliniais lankeliais) dėvėjimas, auskarai krūties spenelyje ar net areolės plaukelių epiliacija. Gyvenimo būdo grupėje paminėtini mokslinių įrodymų stokojantys veiksniai yra mobiliojo ryšio telefonų laikymas liemenėlėje sportuojant, naktinis pamaininis darbas, cukraus vartojimas (nesant nutukimo) ar aplinkos teršalai“, – sako pašnekovė.

Nors sergamumas krūties vėžiu mūsų šalyje atitinka ES šalių vidurkį, tačiau penkerių metų išgyvenamumas ir ankstyvų ligos stadijų nustatymas nuo jų atsilieka 9 proc.

Gydytojos chirurgės teigimu, dažnai klaidingai manoma, kad jei šeimoje ar giminėje yra sergančių krūties vėžiu moterų, tikimybė susirgti yra 100 proc. Tačiau tai netiesa. Dauguma krūties vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), o paveldėjimo riziką sirgti šia liga turinčios moterys sudaro mažiau nei 10 proc. ligonių. Šiandien, esant nustatytų indikacijų, galima atlikti genetinį tyrimą dėl galimo paveldėjimo sirgti onkologinėmis ligomis. Siekiant nustatyti patogenines mutacijas, tiriama daugiau kaip 50 genų. Didžiausią tikimybę susirgti krūties vėžiu turi tokios patogeninės mutacijos kaip BRCA1, BRCA2, CHEK2, ATM, PALB2 ir kt. Nustačius šias mutacijas, moteriai rekomenduojama dažnai, periodiškai išsitirti krūtis ir riziką mažinančios operacijos. Atvykti į gydytojo genetiko konsultaciją rekomenduojama, jei: turite dvi ar daugiau pirmos, antros eilės giminaites, sergančias krūties ir / ar kiaušidžių vėžiu; turite du ar daugiau pirmos, antros eilės giminės narius, sergančius krūties ir / ar žarnyno, gimdos vėžiu; pirmos, antros eilės giminės nariui nustatytos genų mutacijos, didinančios riziką sirgti vėžiu.

Kada pradėti tikrintis?

Pasak A. Čižauskaitės, tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tuomet moterį tirtis siunčia šeimos gydytojas.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė atrankinių vėžio patikrų programų rekomendacijas, kur mamografinę krūtų patikrą dėl jaunėjančio ligonių amžiaus ir ilgėjančios gyvenimo trukmės rekomenduojama ankstinti – pradėti nuo 45-erių ir ilginti iki 74-erių.

„Tai nuolatinis kiekvienais metais spalį (Krūties vėžio žinomumo mėnesį) Lietuvoje vykstančios socialinės akcijos „Minios balsas“ klausimas, kurį, tikiu, išgirs sveikatos apsaugos valdininkai. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos dėl krūtų patikros skiriasi, tačiau  sutariama, kad sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinių pokyčių, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra sveikatos būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti“, – sako LKVA pirmininkė.

Pasak jos, moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę –  manoma, kad, tikrinantis periodiškai, pavyks išvengti ligos. Nuolatinės kartotinės patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji dar gali būti visiškai pagydyta.

„Mūsų tikslas – pirmoji stadija ar, dar geriau, ikivėžinė būklė, kurias dažniausiai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu“, – pabrėžia gydytoja.

Kas dvejus metus

Pašnekovė primena, kad svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas yra mamografija. Jo metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūties audinio vaizdas – mamograma. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Šio tyrimo tikslumas siekia 95 proc. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūties vėžio diagnostikos, nei liga pasireiškia kliniškai. Diagnostinės mamogramos tikslas – diagnozuoti ligą moterims, kurios jaučia klinikinių simptomų.

Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma atrankinė programa, kurios metu 50–69 metų moterys kartą per dvejus metus kviečiamos atlikti profilaktinę mamogramą. Šio tyrimo tikslas – patikrinti, ar krūtyje nėra pakitimų. Jeigu pakitimų nerandama, moteris gali vėl atlikti tyrimą po dvejų metų. Nustačius pakitimų, atliekami nuodugnesni tyrimai. Deja, pasak gydytojos chirurgės, šia galimybe pasinaudoja vos pusė kviečiamų pasitikrinti moterų. Dažnai moteris sustabdo nepagrįstos skausmo ar apšvitos baimės.

Nuolatinės kartotinės patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji dar gali būti visiškai pagydyta.

„Mamografinis tyrimas trunka vos kelias minutes, jis neskausmingas, o suspaudimo metu sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus laiką (7–12 mėnesinių ciklo dienos), tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis ir nusiteikus pozityviai. Svarbu žinoti, kad didesnis suspaudimas užtikrina mažesnę spindulių dozę ir geresnės kokybės vaizdus. Apšvitos baimintis taip pat nereikėtų, nes šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai ir aukštos vaizdų apdorojimo technologijos tyrimo metu gaunamos spinduliuotės kiekį sumažina iki minimalios. Tyrimais įrodyta, kad per 34 metus (atliekant mamogramas kasmet 40–55 metų moterims, kartą per dvejus metus 56–74 metų moterims) radiacijos nulemto vėžio rizika yra 1 iš 1 000 moterų (0,1 proc.), o išsivysčiusių šalių moterų populiacijoje rizika susirgti krūties vėžiu yra 100 kartų didesnė (1 iš 10 moterų)“, – palygina A. Čižauskaitė.

Pasak jos, neretai moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą ir bijodamos sužinoti piktybinės ligos diagnozę. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, krūties vėžys patvirtinamas mažiau nei 10 proc. profilaktinės mamogramos metu detaliau ištirti pakviestų moterų. Dėl profilaktinės mamografinės patikros mirštamumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 proc., nes net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga gali būti pagydoma“, – primena gydytoja chirurgė.

„Mokslinėje literatūroje buvo nagrinėjamos prielaidos, kad kasmetis mamografinis tyrimas, kuris taikomas kai kuriose pasaulio šalyse, gali padidinti ikivėžinių būklių atsiradimo krūtyse riziką. Atliekant ilgalaikius stebėjimus buvo pripažinta, kad nauda sveikatai – ankstyvų ligos stadijų nustatymas – viršija galimą žalą“, – pabrėžia pašnekovė ir ragina neatidėlioti gyvybę galinčios išgelbėti patikros.