Drabužiai dėvi šeimininką
Stilistė Otilija Tamulytė ragina į savo aprangą žvelgti atsakingai. Netvarkingumas, detalių nepaisymas, skonio neturėjimas – visa tai gali siųsti neigiamą žinutę aplinkiniams, netgi pakišti koją ieškant darbo ar siekiant gauti paaukštinimą.
"Nekreipdami dėmesio į savo aprangą parodome ne tik savo atsainumą, bet ir tarsi pasiunčiame žinutę, kad mums išvaizda nerūpi. Kita vertus, nudėvėti, nesuderinti ar provokuojantys drabužiai gali atskleisti žmogaus charakterį. Apranga yra mūsų vidaus atspindys, todėl išvaizdoje turėtų atsispindėti geriausios mūsų savybės. Žinoma, šiandienė visuomenė yra gana tolerantiška, nesmerkianti. Vis dėlto esame būtybės, turinčios akis, tad iškart pastebime vienas kito išvaizdą, estetiką ir susidarome nuomonę", – sako stilistė, mūsų kūną prilyginanti namams, kurių vidumi ir išore reikia pasirūpinti.
Pasak pašnekovės, stiliaus klaidų daro ne tik tendencijomis nesidomintys, bet ir jomis aklai sekantys žmonės. "Madą vertinantys asmenys stengiasi apsirengti naujausias tendencijas atspindinčiais drabužiais. Tačiau šie kartais labiau dėvi savo šeimininkus, nei jie – drabužius. Žmogui gali paprasčiausiai netikti madingo apdaro linijos, formos ar spalvos. Tad būti madingam toli gražu nereiškia būti stilingam, – atkreipia dėmesį O.Tamulytė. – Idealiausia, kai žinome, kas mums labiausiai tinka, ir deriname šią aprangą, atsižvelgdami į dabartines madas. Kartais žmogus tiesiog neturi skonio. Tai ne bėda. Skonis kuo puikiausiai gali būti lavinamas, padedant profesionalams ir pačiam plečiant savo akiratį. Svarbiausia pažinti save ir savo asmenybę sąmoningai išreikšti per išorę, nepamirštant pusiausvyros ir tikrųjų vertybių."
Greta Ūbaitė: patarčiau į mados tendencijas žiūrėti apdairiai, atsirenkant tik tuos drabužius, kurie pabrėžia figūros pranašumus ir padeda gerai jaustis.
O.Tamulytei pritaria ir stilistė Greta Ūbaitė, kalbanti apie mūsų prioritetus. Ji pastebi, kad vienam apranga gali būti labai svarbi, o kitam – nė motais. Vis dėlto, ruošiantis darbo pokalbiui, draugų vestuvėms ar svarbioms iškilmėms, visiems derėtų pagalvoti, ką apsirengti, kaip neprašauti pro šalį.
"Šie klausimai mums kyla, nes nenorime atrodyti nerimtai, atmestinai, siekiame būti pripažinti. Iš tiesų, pasipuošę stilinga ar tiesiog gražia apranga, jaučiamės kur kas geriau. Tokia išvaizda mums suteikia pasitikėjimo savimi, be to, palieka teigiamą, patikimą įspūdį kitiems", – tikina stiliaus žinovė.
Auksinės taisyklės
Anot G.Ūbaitės, norėdami atrodyti solidžiau, dėvime griežtesnių formų, standesnių audinių, tamsesnių spalvų drabužius. Norėdami sukurti švelnesnį įspūdį, renkamės aptakių, plaukiančių formų drabužius, pastelines spalvas.
"Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad kuriamas įspūdis neturėtų nutolti nuo mūsų asmeninių savybių, o tik pabrėžti tas, kurias tuo metu labiausiai siekiame atskleisti, – sako stilistė. – Pastebiu, kad aklas sekimas madomis būdingesnis jaunimui. Jie labiau linkę eksperimentuoti, ieškoti savęs rinkdamiesi įvairaus stiliaus drabužius. Vyresni dažniau suvokia, kad svarbiausia rengtis ne madingai, bet stilingai. Konsultuojamų žmonių drabužinėse atrandu madingų drabužių. Tačiau neretai juos arba sunku priderinti prie turimo garderobo arba jie netinka prie kūno sudėjimo, neatspindi asmenybės ir gyvenimo būdo. Todėl patarčiau į mados tendencijas žiūrėti apdairiai, atsirenkant tik tuos drabužius, kurie pabrėžia figūros pranašumus ir padeda gerai jaustis."
G.Ūbaitės teigimu, ieškant savojo stiliaus, svarbiausia atsižvelgti į savo asmenybę ir figūros tipą, o ne vaikytis tendencijų.
Daugelis namuose turime įvairaus stiliaus drabužių pilną spintą. Dalis jų – seniai užmiršti ar nedėvimi. Kaip stilistės patartų tinkamai susitvarkyti savo garderobą? Pasak G.Ūbaitės, pirmoji taisyklė – atsisakyti ilgiau nei metus nedėvimų drabužių. Juos galite padovanoti, mainyti ar parduoti.
"Taip pat siūlau suskirstyti drabužius pagal tam tikrus segmentus. Pirmiausia, atsižvelgti į sezoniškumą. Artėjant pavasariui, žieminius drabužius geriausia supakuoti ir atidėti kitiems metams. Siekiant taupyti vietą, galima juos vakuumuoti. Tada atskirkite darbo, naminius, sportinius, išeiginius drabužius. Pagalvokite, kurių drabužių iš šių segmentų jums labiausiai reikia? Jie ir turėtų užimti didžiąją drabužinės dalį, – dalijasi patarimais stilistė. – Paprastai daugiausia dėmesio skiriame aprangai, su kuria lankomės viešumoje. Tad darbiniai ir išeiginiai drabužiai – vieni svarbiausių."
Prieš perkant naujus drabužius, G.Ūbaitė pirmiausia siūlo peržiūrėti jau turimus ir pagalvoti, ko labiausiai trūksta garderobe. Tada naudinga susidaryti reikiamų įsigyti drabužių sąrašą ir tik tuomet eiti apsipirkti. Taip sutaupysite laiko ir neprisipirksite nereikalingų, tarpusavyje nederančių drabužių.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į kokybę. Tarkime, jei renkatės aprangą darbui, ji tikrai neturėtų būti labai greitai susidėvinti. "Visada patariu geriau investuoti į kokybišką ilgaamžį gaminį nei rinktis greitosios mados produkciją, kurią greitai teks išmesti", – sako G.Ūbaitė.
Stiliaus kapsulė
O.Tamulytė siūlo drabužinėje nelaikyti nieko, ko nedėvime, kas kelia nemalonių asociacijų, nudėvėta ar sunkiai derinama. Verta atsisakyti visų drabužių, kurie įsigyti gerai neapgalvojus, nes pirkėją suviliojo išpardavimas arba jie tuo metu buvo madingi.
"Pirmenybę teikime drabužiams, kurie kelia mums malonių jausmų, yra praktiški, mus puošia. Jei žinote, kokio stiliaus ar kirpimo kelnės jums labiausiai tinka, tokių turėkite bent kelerias. Įsigykite jų įvairių spalvų, tinkamų ir laisvalaikiui, ir darbui, ir oficialioms progoms, – pataria ji. – Reikia rinktis tinkamus, o ne madingus drabužius. Mada greitai praeina, todėl neverta daug investuoti į tai, kas laikina. Mūsų kūno linijas ir asmeninį stilių atitinkantys drabužiai turėtų tapti spintos pagrindine dalimi ir užimti bent 75 proc. jos."
Pasak stilistės, šie stiliaus kapsulę sudarantys drabužiai turėtų būti lengvai derinami tarpusavyje. O šiuo metu madingi drabužiai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 proc. garderobo ir būti skirti tik šio sezono aprangai paįvairinti. Taip neišvaistysite lėšų nereikalingiems daiktams, o iš madingų drabužių atsirinkite tik tai, kas tikrai pravers.
O.Tamulytė pasakoja konsultacijų metu atliekanti gilią analizę. Ją domina viskas: žmogaus asmenybė, pomėgiai ir poreikiai. Ji išstudijuoja ir žmogaus sudėjimą, veido bruožus, tinkamų spalvų paletę.
"Netgi judesiai gali labai daug apie mus pasakyti. Aktyvios, sportiškos, grubesnių judesių merginos juk nesprausime į griežtą kostiumėlį ar saldžią suknytę ir neapausime balerinos bateliais, – mąsto ji. – Galbūt derinsime laisvesnius džinsus su elegantišku švarku ir grubesniais batais ar ieškosime laisvesnės suknelės, stambesnių aukštakulnių. Visada būtina atsižvelgti į visą paveikslą, o ne tik į smulkias detales. Esame daugiasluoksniai, įvairialypiai ir unikalūs, tad juokais sakau, kad stiliaus formavimas galėtų būti atskira mokslo atšaka."
Otilija Tamulytė: reikia rinktis tinkamus, o ne madingus drabužius. Mada greitai praeina, todėl neverta daug investuoti į tai, kas laikina.
Apranga, suteikianti ryžto
Sakoma, kad norint būti priimtam kaip bosui, reikia rengtis kaip bosui. O ką pastebi stilistės – ar tinkama apranga gali pakeisti žmogaus savivertę, suteikti jam ryžto, drąsos? O.Tamulytės nuomone, protingiau rinktis sau tinkančią ir patinkančią aprangą, užuot bandžius apsimesti tuo, kas nesi.
"Sena kinų patarlė byloja, kad kaip save pristatome, tuo ir tampame. Aš ją pritaikyčiau šiems laikams: turime rengtis taip, kaip jaučiamės. Jeigu širdyje esame ryškūs ar mėgstame prabangą, kodėl gi to neatskleidus drabužiais? – klausia ji. – Patarčiau apranga neslėpti savo kompleksų ir nesistengti kažko kažkam įrodyti. Taip tik apgaudinėsime patys save. Lietuvės moterys kartais kritikuojamos už persipuošimą, kuris atrodo nenatūralus. Neretai bendraudami su ekstravagantiška apranga pasidabinusiais žmonėmis vis tiek pastebime jų vidinį susivaržymą, susikaustymą, plastiškumo ir laisvumo stokojančią eiseną. O kartais atvirkščiai – atsiranda dirbtinio teatrališkumo, pompastiškumo bendraujant."
G.Ūbaitė taip pat įsitikinusi: jei asmuo neturi bosui reikalingų savybių, tai greitai atsiskleis. Jai labiau patinka posakis, kad esame sutinkami pagal drabužį, o palydimi pagal protą. Todėl stilistė siūlo apranga pabrėžti stipriausias savo vidines ir išorines savybes.
"Stebėkite save, kaip apsirengę jaučiatės geriausiai, kodėl. Būdami puikios savijautos, galite ir pasvajoti – kaip norėtumėte šiuo metu atrodyti? Vėliau šias aprangos detales galėsite pritaikyti, kai norėsis pakelti sau ūpą, suteikti drąsos", – pataria ji.
G.Ūbaitė pasidalija savo pačios pavyzdžiu. Ramaus charakterio ir švelnių bruožų merginai neretai tenka kalbėti prieš auditoriją, bendrauti su įtakingais asmenimis, siūlyti idėjas, apginti savo nuomonę.
"Puikiai žinau, kokios aprangos detalės suteikia man pasitikėjimo savimi ir padeda save perteikti kaip autoritetingą asmenybę. Tokiais atvejais renkuosi drabužius ir avalynę, kurie vizualiai pailgina mano siluetą. Turbūt jau esate pastebėję – kuo žmogus mums atrodo aukštesnis, tuo labiau jo klausomės ir kreipiame dėmesį, – nurodo svarbią detalę. – Įvaizdžiui sustiprinti naudoju ir griežtesnių formų, standesnių audinių drabužius. O kalbant prieš auditoriją susikaupti man padeda žiedai ant rankų. Žinau, kad kiti žmonės mėgsta laikyti rašiklį ar kitą daiktą. Aš nusiraminu ir susikoncentruoju liesdama masyvius žiedus. Iš studijų laikų prisimenu merginą, kuri per atsiskaitymus visada rengdavosi labai dideliais minkštais drabužiais. Tokia apranga įtemptose situacijose jai padėdavo nusiraminti, suteikdavo jaukumo. Todėl drabužiai nėra tik objektai, skirti kūnui pridengti, jie mums padeda ir psichologiškai."
Ką kalba drabužiai?
Psichologė-psichoterapeutė Agnė Kančauskaitė atkreipia dėmesį, kad mūsų apranga yra svarbi socializacijos priemonė.
"Drabužiai – vienas pagrindinių žmogaus poreikių kartu su maistu, vandeniu ir pastoge. Be įprastos funkcijos apsaugoti mus nuo gamtos stichijų, dėvimi drabužiai turi ir kitokią. Jie mums padeda suprojektuoti vaizdą, kurį norime parodyti aplinkiniams, – aiškina pašnekovė. – Drabužiai padeda mums atskleisti savo identitetą, pažiūras, ekonominį ir socialinį statusą, lytį, religiją, profesiją. Taip drabužinė dažnai tampa žmogaus įsitikinimų ir vertybių tęsiniu. Mada yra tam tikra komunikacijos forma, padedanti nusiųsti žinutę apie save ir sulaukti teigiamo įvertinimo, pripažinimo."
Pasak A.Kančauskaitės, apranga dažnai norime atskleisti savo unikalumą ir kūrybingumą, parodyti priklausymą tam tikrai grupei.
Agnė Kančauskaitė: mada yra tam tikra komunikacijos forma, padedanti nusiųsti žinutę apie save ir sulaukti teigiamo įvertinimo, pripažinimo.
"Lyginimasis su kitais yra iš pirmykščių laikų kilęs poreikis pritapti, kad nebūtum atstumtas bendruomenės. Todėl šiais laikais neretai stengiamės padaryti įspūdį savo apranga: "aš pranašesnis", "aš seku tendencijas", "aš šiuolaikiškas, pasaulietiškas", – pastebi psichologė. – Kita vertus, ne visiems svarbu sukurti tokį savo įvaizdį. Kiti nori atskleisti savo profesionalumą, nepavaldumą laikui, pastovumą, socialines normas. Įsivaizduokime kario ar policijos pareigūno uniformas. Jos aplinkiniams siunčia saugumo, patikimumo žinutę. Tad mes dažnai renkamės aprangą pagal tai, ką norime apie save pasakyti kitiems. Natūralu sau užduoti klausimą: ką apie mane galvoja aplinkiniai? Tačiau jei nuomonė apie save priklauso nuo to, kaip žmogų vertina kiti, susiduriame su savivertės problemomis."
A.Kančauskaitės manymu, drabužių spalva taip pat gali padėti išreikšti socialinį identitetą, estetinį skonį, emocijas. Vis dėlto spalvų kalbą kiekvienas supranta savaip.
"Keletas tyrimų rodo, kad mėlyna ir violetinė yra mėgstamesnės nei geltona ir oranžinė. Raudoni atspalviai mums siejasi su patrauklumu, seksualumu. Ryškios spalvos dažniau primena laimę, nerūpestingumą, o tamsios – nuobodumą ir niūrumą. Tokioms asociacijoms susidaryti įtakos gali prisidėti ir tamsių spalvų uniformos mokyklose, – apžvelgia paletę pašnekovė. – Moterys linkusios labiau pastebėti spalvinius niuansus nei vyrai. Tačiau turbūt kiekvienas individualiai galime geriausiai suprasti, kaip mūsų emocijos lemia aprangos spalvų pasirinkimą."
Psichologės manymu, drabužiai ne tik atspindi mūsų vidinę būseną, bet ir gali ją paveikti. Juk nemažai profesijų turi tam tikrą savo išskirtinį simbolį – drabužį. Pavyzdžiui, teisėjo mantija, kunigo sutana, gydytojo chalatas, policininko ar kariškio uniforma.
"Šie simboliai ne tik profesijų atstovams padeda siųsti žinią apie save, bet ir koreguoja aplinkinių požiūrį į juos, elgesį. Formali apranga darbe taip pat yra tam tikra uniforma, kuri padeda parodyti savo socialinį statusą, – pastebi A.Kančauskaitė. – Įdomu tai, kad žmonės pasąmoningai stengiasi elgtis taip, kaip rodo jų išvaizda ir apranga. Pavyzdžiui, formali išvaizda kuria oficialumą, kasdieniai drabužiai – intymumo ir artumo aurą. Tad, dėvėdami vieną ar kitą drabužį, prisiimame ir jo mums priskiriamą vaidmenį."
