Renginyje pristatyta organizacijos biudžeto apyskaita, pasiruošimas vasarą laukiantiems renginiams ir svarbių projektų vykdymas, praneša LTOK.

Pristatė biudžeto apyskaitą

LTOK iždininkas Darius Čerka pristatė organizacijos 2023 m. pirmojo ketvirčio biudžeto apyskaitą. LTOK pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 188 tūkst. eurų, šios lėšos gautos iš tikslinių Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijų.

Dėl pernai pasikeitusios olimpinio sporto finansavimo sistemos, šiais metais planuojama gauti 3,8 mln. eurų pajamų – beveik dukart mažiau nei 2022-aisiais. Pagrindinis finansavimo šaltinis – UAB „Olifėja“ dividendai, kurie šiemet turėtų siekti 3,4 mln. eurų.

Gerokai sumažėjus organizacijos biudžetui, LTOK nebeskiria finansavimo sportininkų rengimui, žaidimų komandų olimpinio pasirengimo programoms, nebemoka olimpinių stipendijų, nebeskiria lėšų trenerių darbo užmokesčiui, sportininkų inventoriui, specialiajam transportui, medicininiam ir moksliniam aptarnavimui.

Vis dėlto, Vykdomojo komiteto sprendimu šių metų pradžioje olimpinių sporto šakų, LTOK pripažintų partnerių ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms buvo išmokėtos vienkartinės dotacijos. Iš viso tam skirta 790 tūkst. eurų.

„Kalbant apie pirmąjį šių metų ketvirtį, daug komentarų nėra, laukiami „Olifėja“ dividendai bus išmokėti antrąjį ketvirtį. Gal tik galime pasidžiaugti, kad Vykdomojo komiteto priimtas sprendimas padėti federacijoms buvo įgyvendintas ir tam skirta tiek lėšų, kiek ir buvo numatyta“, – sakė LTOK iždininkas D. Čerka.

Lietuvos olimpinę komandą vienijantį „LTeam“ prekės ženklą valdančio Lietuvos olimpinio fondo (LOF) pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 137,396 tūkst. eurų.

„Dėl loterijų įstatymo pakeitimo LOF taip pat neteko didžiosios dalies paramos, todėl planuojame pokyčius. Mažinsime renginių skaičių ir didesnį dėmesį skirsime „LTeam“ prekės ženklo plėtrai bei rėmėjų pritraukimui“, – sakė LOF direktorė Lina Minderienė.

Trys olimpiniai renginiai

Šią vasarą LTOK net tris Lietuvos rinktines veš į olimpinius renginius: birželį Krokuvoje (Lenkija) vyks trečiosios Europos žaidynės, liepą Maribore (Slovėnija) organizuojamas Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis, o rugpjūtį Balyje (Indonezija) – Pasaulinės nacionalinių olimpinių komitetų (ANOC) rengiamos pasaulio paplūdimio žaidynės.

LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus praėjusią savaitę dalyvavo misijos vadovų pasitarime Krokuvoje, o šiuo metu dalyvauja pasitarime Maribore.

Europos žaidynėse iš viso Lietuvai atstovaus apie 117 sportininkai. Tai – rekordinė rinktinė. Palyginimui, 2019 m. Minske vykusiose žaidynėse dalyvavo 72 sportininkai iš Lietuvos.

Krokuvoje ir Mažosios Lenkijos bei Silezijos regionuose vyksiančiose žaidynėse dėl kelialapio į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes turės galimybę kovoti šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, 3×3 krepšinio, bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, šuolių į vandenį, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono atstovai.

Taip pat Europos žaidynėse vyks lengvosios atletikos (komandų), sinchroninio plaukimo, badmintono, kanojų slalomo, kanojų sprinto, BMX dviračių, kalnų dviračių, šuolių į vandenį, fechtavimosi, dziudo (komandų), šiuolaikinės penkiakovės ir tekbolo Europos čempionatai.

„Pasiruošimas vyksta sudėtingai. Nors pastatytos ir atnaujintos varžybų bazės atrodo moderniai, organizatoriai labai stengiasi, tačiau nerimą kelia dar neatsakyti klausimai. Pavyzdžiui, nežinome, kaip veiks transporto sistema, dar neaišku dėl kai kurių sportininkų apgyvendinimo. Kadangi rinktinė ir sporto šakų įvairovė labai didelė, rinktinė bus išskirstyta per šešis sportininkų kaimelius“, – sakė viena misijos vadovių, LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Į Europos jaunimo olimpinį festivalį Maribore vyks 54 sportininkai iš Lietuvos. Praėjusiais metais Banska Bistricoje (Slovakijoje) vykusiame festivalyje lietuviai parsivežė 10 medalių. Tikimąsi, kad ir iš Slovėnijos mūsų sportininkai grįš ne tuščiomis.

„Kiek jau teko kalbėti su šiuo metu Maribore esančiu kolega, sporto bazės yra puikios, rinktinė gyvens studentų bendrabučiuose, todėl apgyvendinimas taip pat klausimų nekelia. Tikimės medalių“, – sakė A. Vanagienė.

Intensyviai ruošiamasi kitais metais vyksiančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Kovo 14 d. iki žaidynių likus 500 dienų LTOK, Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) organizuotame renginyje žinomi sportininkai dalijosi patirtimi su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus moksleiviais. Vėliau mišrios abiejų mokyklų vaikų komandos sužaidė parodomąsias krepšinio rungtynes.

Keliamas svarbus klausimas

EOK viceprezidentė Daina Gudzinevičiūtė balandžio pradžioje dalyvavo Romoje (Italija) vykusioje Europos žaidynių Taikos ugnies uždegimo ceremonijoje.

„Galime pasidžiaugti, kad Europa vieningai išlaiko vertybinę poziciją ir į EOK organizuojamus renginius neįsileidžia šalių agresorių sportininkų. Tai reiškia, kad Rusijos ir Baltarusijos atletų nebus bei Europos žaidynėse, nei olimpiniame festivalyje. Tai akcentavo ir Taikos ugnies uždegimo ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda“, – pasakojo D.Gudzinevičiūtė.

Būdama Romoje LTOK prezidentė pasinaudojo proga susitikti su Tarptautinės šaudymo sporto federacijos prezidentu Luciano Rossi.

„Bičiuliaujamės jau daug metų, kai aš dar buvau sportininkė, o jis – nedidelio sportinio šaudymo klubo Umbrijoje vadovas. Kalbėjome ir apie tarptautines aktualijas. Džiaugiuosi, kad Luciano pozicija dėl šalių agresorių atstovų tarptautinėse varžybose sutampa su mūsiške – jiems durys turi likti užvertos. Tikiuosi, kad sprendimą priimsiantis Tarptautinės šaudymo sporto federacijos Vykdomasis komitetas taip pat išlaikys vertybinę poziciją“, – pasakojo ji.

D. Gudzinevičiūtė taip pat dalyvavo Madride (Ispanija) vykusiame ANOC Vykdomojo komiteto posėdyje. Renginio metu ataskaitas pateikė žemynų atstovai, kalbėta apie pasiruošimą pasaulio paplūdimio žaidynėms. Posėdžio metu LTOK prezidentės iškeltas klausimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nedalyvavimo tarptautinėse varžybose sukėlė daug diskusijų.

„Kartu su kolegomis iš kitų Baltijos šalių, skandinavais apie tai tarptautinėje arenoje kalbame kiekvienai progai pasitaikius. Taip pat kaip ir konsultacijų su TOK prezidentu Thomu Bachu metu, išsakiau mūsų bendrą poziciją, kad nei mes, nei sportininkai nenori minėtų šalių atstovų matyti tarptautinėse varžybose“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Priminsime, kad IOC naujausiose savo rekomendacijose siūlo leisti federacijoms sugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas, kaip neutralius atletus, jei šie nėra susiję su karą Ukrainoje tęsiančių šalių karinėmis struktūromis.

Vyksta mokymai

Balandžio pradžioje dvi dešimtys dalyvių baigė jau šeštus metus LTOK organizuotus sporto administravimo mokymus treneriams. Šiais metais buvo paruošta atnaujinta programa, kurios pagrindinės kryptys – emocinis intelektas ir konfliktų valdymas.

„Per metus mažiausiai dvi rinktines vežame į tarptautinius olimpinius renginius, todėl daug bendraujame su sporto treneriais. Pokalbių metu paaiškėjo, kad būtent šių – psichologinių įgūdžių labiausiai trūksta sporto specialistams. Dažniausiai mokymai, kuriuose dalyvauja treneriai, yra susiję su techninės kvalifikacijos kėlimu, o bendravimo, konfliktų valdymo seminarų trūksta. Mūsų tikslas – padėti sporto specialistams ugdyti kompetencijas, leisiančias kvalifikuotai atlikti savo darbą ir taip prisidėti prie sporto plėtros Lietuvoje“, – sakė mokymų organizatorė, LTOK Olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Mokymai finansuojami TOK Olimpinio solidarumo lėšomis, o dalyviai taip pat gaus tarptautinius TOK sertifikatus.

LTOK šiuo metu dalyvauja keturiuose Europos Sąjungos finansuojamuose „Erasmus +“ projektuose. Kaip partneriai vykdo tvarumo, sportininkų dvigubos karjeros, sportininkų ir trenerių finansinio raštingumo mokymų projektus. Tuo tarpu LTOK inicijuotas ir su dar keturiais nacionaliniais olimpiniais komitetais vykdomas moterų lyderystės stiprinimui skirtas projektas „New Miracle“ sulaukia vis didesnio dėmesio. Iniciatyva buvo pristatyta jau keturiose mokslinėse konferencijose.

Projektas vykdomas kartu su Italijos, Latvijos, Estijos ir Slovakijos nacionaliniais olimpiniais komitetais. Pasiruošimo metu buvo sukurta sporto vadybininkėms skirta nemokama mokymų programa ir išskirtinė mentorystės platforma, kurioje projekto dalyvės turi galimybę konsultuotis su patyrusiais kolegomis, stiprinti bendradarbiavimo įgūdžius. 100 dalyvių iš penkių valstybių dalyvauja nacionalinių ir tarptautinių mokymų sesijose.

„Moterų sporto vadybininkių, užimančių vadovaujančius postus trūksta visame pasaulyje. Mūsų tikslas – suteikti dalyvėms įrankius, kuriuos galėtų efektyviai išnaudoti profesinėje srityje. Jų atsakomybė – juos pasitelkti siekiant aukščiausių karjeros tikslų ir prisidėti prie sporto plėtros“, – pasakojo A. Vanagienė.

Artėja Olimpinė diena

Posėdyje taip pat pristatytas pasiruošimas artėjančios Olimpinės dienos šventei. Šiemet renginys sugrįžta į Panevėžį. Jau birželio 3-iąją atsinaujinusi Senvagė įsuks į daugiau nei 100 nemokamų veiklų ir kvies iš arčiau pažinti olimpinį sportą.

Įvairios rungtys, varžybos, turnyrai, žaidimai – tai tik dalis to, ką pirmąjį vasaros šeštadienį nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo siūlo išbandyti LTOK, LOF ir Panevėžio miesto savivaldybė. Viena gražiausių miesto vietų visai dienai virs didžiuliu sporto ir aktyvaus laisvalaikio traukos centru – čia laukiama daugiau nei 20 tūkst. dalyvių.

Iki Italijoje vyksiančio žiemos festivalio likus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams, misijos vadovai apžiūrėjo renginiui ruošiamas bazes bei aptarė pasirengimo procesą.

Friulio-Venecijos Džulijos regione vyksiančiame renginyje dalyvaus daugiau nei 2100 sportininkų iš 47 valstybių. 14-18 metų amžiaus atletai varžysis 13 sporto šakų.

Planuojama, kad Lietuvai atstovaus 16 sportininkų, kurie rungsis biatlono, lygumų slidinėjimo, akrobatinio slidinėjimo, dailiojo čiuožimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir kalnų slidinėjimo varžybose.

Šią savaitę Lietuvos misijos vadovai Agnė Vanagienė ir Einius Petkus kartu su kolegomis iš visos Europos dalyvavo misijos vadovų seminare Italijoje, kur ne tik apžiūrėjo festivaliui ruošiamas sporto bazes bei infrastruktūrą, bet ir aptarė būsimus iššūkius. Vienas didžiausių – atstumai tarp sporto bazių.

„Pavyzdžiui, iki miestų, kuriuose vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos, sportininkams teks beveik 2 val. vykti autobusu. Kiekvienos sporto šakos atstovai gyvens skirtingose vietose, o tarp jų – nemaži atstumai. Turėsime rasti sprendimą, kaip rinktinei užtikrinti efektyvų aptarnavimą.

Būtent todėl labai svarbūs tokie išankstiniai susitikimai. Kitu atveju planuoti dalyvavimą ir pasiruošti iššūkiams būtų labai sunku.

Kalbant apie bazes, nors dar liko nemažai darbų, kuriuos reikia atlikti jas atnaujinant, bet įspūdis apie organizavimą – tikrai geras“, – sakė misijos vadovė A. Vanagienė.

Ji taip pat pasidžiaugė, kad ištraukus dailiojo čiuožimo teisėjavimo burtus paaiškėjo, jog Lietuvos atstovas bus tarp septynių teisėjų, dirbsiančių berniukų varžybose.

Festivalio organizatoriai seka Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) parodytu pavyzdžiu, kuriuo siekiama mažinti organizacinius kaštus ir skirti kuo didesnį dėmesį tvarumui. Todėl, festivalio dalyvių maitinimui bus naudojami tik regione užauginti produktai. Taip siekiama ne tik sumažinti transportavimo kaštus, palaikyti vietinius ūkininkus bet ir išvengti papildomos taršos.

Siekdami didinti socialinę įtrauktį organizatoriai į festivalį įtraukė ir Dauno sindromą turinčius vaikus. Jiems patikėta atsakomybė sudėti pietų dėžutės turinį festivalio dalyviams.

Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis Friulio-Venecijos Džulijos regione vyks sausio 21-28 dienomis.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į praktiką, kuri jau taikoma olimpinėse žaidynėse.

„Atidarymo ir uždarymo ceremonijos jaunimo olimpiniuose festivaliuose primena olimpines žaidynes. Vyksta meniniai pasirodymai, pristatoma šalies šeimininkės kultūra ir žinoma, šalių parade žengia visos dalyvaujančios delegacijos. Organizatoriai stengiasi, kad ši patirtis jauniems sportininkas būtų kuo panašesnė į olimpinę“, – sakė Lietuvos misijos Vuokatyje vadovė Agnė Vanagienė.

Lietuvos vėliavą šalių parade neš olimpietė slidininkė Eglė Savickaitė ir snieglentininkas Luke‘as Putys-Gallagheris.

„Nesitikėjau. Man tai – ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. O tuo pačiu – ir nauja patirtis“, – sakė Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse vasarį dalyvavusi E. Savickaitė.

„Dar nesu dalyvavęs tokiose varžybose, o kai sužinojau, kad teks ir vėliavą nešti – vau! Tikrai jaudinuosi, nežinau, kad nesijaudintų“, – sakė snieglentininkas.

EJOF Vuokatyje vyks kovo 20-25  dienomis. Lietuvai atstovaus 15 sportininkų: biatlonininkai Domas Jankauskas, Lukrecija Daugirdaitė ir Viktorija Kapancova, dailiojo čiuožimo atstovė Jogailė Aglinskytė, kalnų slidininkai Oskaras Karlavičius, Nikolajus Navitskas bei G. Šinkūnaitė, greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovės Gabija Astrauskaitė ir Kotryna Sokolovskytė, slidininkai Kasparas Misiūnas, Ernestas Tretjakovas, Eglė Savickaitė, Rūta Žemaitytė, snieglentininkai L. Putys-Gallagheris ir Patricija Ivanovaitė.

Olimpiniuose festivaliuose varžosi 14-18 metų amžiaus geriausi žemyno jaunieji atletai. Į Suomiją susirinks per 2 tūkst. sportininkų iš 47 Europos nacionalinių olimpinių komitetų. Jie varžysis devyniose sportinėse disciplinose: kalnų slidinėjimo, biatlono, ledo ritulio, snieglenčių, lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis, greitojo čiuožimo trumpuoju taku, dailiojo čiuožimo ir šiaurės dvikovės. Per penkias dienas bus išdalinti 135 medalių komplektai.

Šiemet į varžybų programą pirmą kartą įtrauktos merginų ledo ritulio ir šiaurės dvikovės varžybos, kurių dėka bus praktiškai pasiektas lyčių balansas.

Vasario 11-12 dienomis Briuselyje (Belgija) vyksta Europos olimpinių komitetų projektas „Road towards Innovative governance of NOC‘s and Grassroots Sport organisations (RINGS)“. Projektas skirtas nacionalinių olimpinių komitetų veiklos tobulinimui. Jame dalyvauja dvi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovės.

Pirmajame RINGS projekto koordinatorių susitikime Lietuvai atstovauja LTOK finansų, ūkio ir komunikacijos skyriaus direktorė Edita Kuznecovienė bei LTOK projektų vadovė Agnė Vanagienė.

Projektas finansuojamas Europos Komisijos Erasmus+ programos projekto lėšomis.

Vilniaus Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) surengta mokslinė-praktinė konferencija „Sporto industrija – profesionalumo ir interesų dermė“, kurioje dalyvavo kviestinis svečias iš JAV, Trojos universiteto (Alabamos valstija) profesorius Packianathanas Chelladurai.

Konferencijoje dalyvavo 33 žmonės iš įvairių sporto šakų federacijų, akademinės bendruomenės, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, taip pat premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Vytautas Janušaitis.

P. Chelladurai skaitė pranešimą „Sporto valdymo iššūkiai: globali ir organizacinė perspektyva“, kuriame kalbėjo apie sporto industriją, jos apibrėžimą ir unikalumą. Svečias išskyrė lyderystės, kaip vieno iš gerojo valdymo principų, svarbą.

Be to, konferencijoje Vilma Čingienė kalbėjo apie tai, kokios šiuo metu yra Lietuvos sporto organizacijos ir kokios jos turėtų būti, o LSFS generalinė sekretorė Agnė Vanagienė pristatė gerojo valdymo koncepcijos ir principų prigimtį, jų raišką sporto organizacijose visame pasaulyje.

„Lietuvos sporto organizacijoms dar tikrai yra kur tobulėti, privalome perimti gerą patirtį ir tobulinti savo veiklą“, - tvirtino A. Vanagienė.

Po konferencijos vykusioje visų pagrindinių Lietuvos sporto organizacijų atstovų diskusijoje sutartinai pritarta nuomonei, kad gerojo valdymo principai yra būtini ir palaipsniui turi būti įgyvendinami visose mūsų šalies sporto organizacijose.

Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS), dalyvaudama tarptautiniame projekte, pradėjo Lietuvos sporto federacijų analizę, o tyrimo pabaigoje pateiks gerojo valdymo principų rekomendacijas.

Lietuvos sporto federacijoms buvo pateikta speciali savianalizės anketa, kurioje organizacijų vadovai turi pateikti duomenis apie federacijų struktūrą, valdymą ir kitus organizacinius dalykus.

Federacijų veiklos tyrimą vykdo LSFS generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, rengianti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) organizuojamų vienerių metų sporto vadybos studijų (MEMOS) baigiamąjį darbą tema „Gerasis valdymas sporte – Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų problemos ir perspektyvos“.

Sąžiningiausiai į anketos klausimus atsakiusios olimpinių sporto šakų federacijos nuo 2016 m. galės pretenduoti į Olimpinio solidarumo lėšas, skirtas gerojo valdymo principų, veiklos strategijos tobulinimui, tarptautinių ekspertų mokymams.

A. Vanagienė teigia, kad Lietuvos sporto federacijų veikla šiuo metu labai skiriasi – vienos yra sukūrusios gana dideles struktūras, o kitose vis dar darbuojasi tik generalinis sekretorius ir buhalterė.

– Agne, ko mokėtės MEMOS, ką naujo, naudingo pasisėmėte iš šių studijų?

– MEMOS yra vienerių metų vykdomosios sporto vadybos studijos, kurios finansuojamos TOK Olimpinio solidarumo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) lėšomis. Kiekvienas nacionalinis olimpinis komitetas kartą per metus gali pateikti vieną kandidatūrą studijoms, o tarptautinių ekspertų atrankos komisija, atsižvelgdama į pageidaujamą baigiamojo darbo temą, motyvacinį laišką ir darbo patirtį, sprendžia, ar kandidatas yra tinkamas.

Kartu su manimi studijuoja atstovai iš dar 37 valstybių, paskaitas skaito geriausi pasaulio ekspertai. Jau įvyko 2 mokslų sesijos, kiekvienoje iš jų laikomi egzaminai, atliekamos įvairios praktinės užduotys. Netrukus laukia 3-oji sesija, o rugsėjo mėnesį – baigiamojo darbo gynimas Olimpiniame muziejuje Lozanoje.

Tokie dėstomi dalykai, kaip sporto organizacijų vadyba, rinkodara, komunikacija, finansų valdymas, ir daugybė praktinių pavyzdžių iš kartu studijuojančių kolegų duoda labai daug naudos ir naujų idėjų, žinių, praplečia akiratį ir suvokimą, kad turime dar labai daug nepnaudotų galimybių veiklos tobulinimui.

– Kokia yra tarptautinė praktika, kaip turėtų atrodyti tobulas sporto organizacijos valdymo modelis ir kiti organizaciniai dalykai?

–  Diskusijos dėl sporto organizacijų valdymo prasidėjo daugiau kaip prieš 10 metų, perėmus praktiką iš privataus sektoriaus, kuriame pirmosios rekomendacijos įmonių valdyboms pasirodė dar 1980-aisiais. Pavyzdžiui, Nyderlandų olimpinis komitetas – sporto federacijų sąjunga dar 2005 m. savo nariams rekomendavo įsivesti Gerojo valdymo kodeksą.

2008-aisiais TOK paskelbė fundamentalius gerojo valdymo elementus, kurie nuo 2016 m. bus privalomi visiems nacionaliniams olimpiniams komitetams. To pasekoje – ir nacionalinėms olimpinių sporto šakų federacijoms.

Apibrėžti, kaip turi atrodyti tobulas sporto organizacijos valdymo modelis, veikiausiai neįmanoma. Pažanga ir organizacijos vystymasis yra nesibaigiantis procesas. Tačiau kiekviena sporto organizacija, siekdama produktyvios, efektyvios, etiškos veiklos, privalo laikytis minimalių reikalavimų. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti keletą reikalavimų, kurie turėtų būti privalomi: etikos kodeksas, padedantis išvengti interesų konfliktų, privaloma vadovų rotacija, ilgalaikė strategija, kasmetinės finansinės ataskaitos ir auditas, viešųjų pirkimų taisyklės ir pan.

– Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos sporto organizacijos?

– Šią savaitę pradėjau Lietuvos sporto šakų federacijų analizę, specialus klausimynas yra išsiųstas visoms federacijoms.

Labai svarbu, kad jos save vertintų kritiškai ir atsakytų į klausimus sąžiningai. Taip sužinosime silpnąsias vietas, atitinkamai rengsime mokymus, nukreipsime papildomą paramą tobulinimams federacijų viduje. Atsižvelgiant į gautus rezultatus bus parengtos ir rekomendacijos.

Mano manymu, didžiausios Lietuvos sporto organizacijų problemos yra susijusios su struktūrinėmis klaidomis, o egzistuojančios taisyklės skiriasi nuo realios elgsenos. Tačiau tikroji situacija išaiškės kovo pabaigoje, kai dauguma federacijų pateiks savo anketas.

– Kada planuojate užbaigti darbą ir pateikti rekomendacijas federacijoms?

– Lietuvos sporto šakų federacijų analizė bus užbaigta kovo pabaigoje, tuomet vykdysiu didžiųjų skėtinių sporto organizacijų vadovų interviu.

Vėliau, remiantis anketos duomenimis ir interviu atsakymais, kartu su savo darbo vadovu Thierry Zintzu pradėsiu rengti rekomendacijas, pritaikytas specialiai Lietuvai. Jos bus baigtos iki liepos vidurio.

Rugsėjo mėnesį laukia baigiamojo darbo gynimas, o sukurtos rekomendacijos, išvertus jas į lietuvių kalbą, taps galimu naudoti įrankiu.

– Ar nenutiks taip, kad jūs pateiksite rekomendacijas, bet jos nuguls į stalčius? Nauji darbuotojai, nauji projektai reikalauja investicijų, o mūsų sporto organizacijoms beveik visada pinigų trūksta.

–  Rinkdamasi baigiamojo darbo temą, diskutavau apie tai su LTOK vadovais. Sutarėme, kad parengtos rekomendacijos nebus tik deklaratyvios, jos netrukus taps privalomos olimpinių sporto šakų federacijoms, kurios gauna paramą iš LTOK.

Esame apie tai diskutavę ir su Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu, todėl gali būti, kad rekomendacijos taps privalomos visoms federacijoms, gaunančios biudžeto lėšų.

Per vieną tarptautinį projektą jau esamę suplanavę sporto šakų federacijoms rengti mokymus, kurių metu aiškinsime būsimųjų rekomendacijų tikslą, naudą, reikalingus atlikti žingsnius ir pan.

Jau nuo 2016-ųjų olimpinių sporto šakų federacijos galės pretenduoti į Olimpinio solidarumo lėšas, skirtas gerojo valdymo principų, veiklos strategijos tobulinimui, tarptautinių ekspertų mokymams, kad parengtos rekomendacijos būtų įgyvendinamos. Tikiu, kad atsiradęs poreikis keistis skatins sporto organizacijas siekti reikšmingų rezultatų.