A. Gedvilas – mišrios Seimo Narių grupės narys, į parlamentą išrinktas Darbo partijos sąraše, tačiau vėliau iš partijos frakcijos Seime pasitraukęs.

Už kanceliarines lėšas parlamentaras taip pat įsigijo 2634 eurus kainuojantį kompiuterį bei 2070 eurus kainuojantį monitorių. Remiantis portalo Delfi.lt duomenimis, kadencijos metu A. Gedvilas „Apple“ įrenginiams išleido apie 13,5 tūkst. eurų.

2021 m. politikas pagal nuomos sutartį naudojosi telefonu „iPhone 12“, tų pačių metų lapkritį įsigijo „iPhone 13“ 13 už 1,4 tūkst. eurų, o 2022 m. gruodį – „iPhone 14“ už 1652 eurus. 2023 m. spalį A. Gedvilas nusipirko telefoną „iPhone 15 Pro Max“ už 1783 eurus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paklaustas, kodėl kiekvienų metų pabaigoje perka vis naujesnį „iPhone“ modelį, parlamentaras atsakė, kad įrangą keičia dėl suprantamų priežasčių.

„Žinote, paprastai tos priemonės arba tampa nebenaudojamos, arba sugenda ir sudūžta – visko būna“, – kalbėjo A. Gedvilas.

Seimo narys teigė, kad turi daugiau telefonų nei vidutinis lietuvis.

„Reikėtų suskaičiuoti, gal net visi penki būtų“, – sakė parlamentaras.

Tuo, kur parlamentines lėšas išleidžia Lietuvos Seimo nariai, domėjosi „KK2“ komanda.

„Nagrinėjamu atveju, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas (...) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolo kopiją, nenuasmeninant asmens duomenų, t. y. atskleidžiant pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą bei gimimo datą, piktnaudžiavo saviraiškos laisve ir negerbė pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą“, – nurodoma dokumente, kurį matė BNS.

Vis dėlto komiko skundas pripažintas tik iš dalies pagrįstu – dokumente konstatuota, kad Seimo nariui paviešinus O. Šurajevo vardą ir pavardę, toks duomenų atskleidimas yra proporcingas visuomenės teisės žinoti požiūriu.

Į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą visuomenininkas kreipėsi pernai rugpjūtį, prašydamas įvertinti A. Gedvilo įrašą „Facebook“ paskyroje apie jo apsilankymą Seime 2023-ųjų kovą. Dėl parlamento narių įžeidinėjimo O. Šurajevas vėliau buvo nubaustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Komikas skunde teigė, kad A. Gedvilo įraše jo atžvilgiu kurstoma neapykanta ir pridūrė, kad nėra davęs sutikimo viešinti jo asmens duomenis.

O. Šurajevas tvirtino nesijaučiantis saugus, nes jo asmens duomenys, pavyzdžiui, kontaktinis adresas, paviešintas negatyvaus turinio kontekste, „tuo galimai siekiant išprovokuoti neigiamai jo atžvilgiu nusiteikusių asmenų fizinį susidorojimą su juo“.

Tuo metu Seimo narys informacijos paskelbimą argumentavo visuomenės suinteresuotumu daugiau sužinoti apie rezonansinį įvykį. Jis taip pat teigė, kad dalis duomenų buvo paviešinti per klaidą ir vėliau buvo pašalinti.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme (LVAT) ketvirtadienį paskelbė, kad šių biodegalų kiekį ir jo apskaičiavimo metodiką numatantis energetikos ministro įsakymas neprieštarauja įstatymams.

„Energetikos ministras nepažeidė jokių jį imperatyviai saistančių aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, ministras įgyvendino jam įstatymais suteiktus įgaliojimus“, – teigiama LVAT nutartyje.

Šalyje suvartojamų biodegalų, pagamintų iš palmių riebalų rūgščių distiliato, kiekis nustatytas 2021-ųjų gruodžio 15 dienos ministro įsakymu, jame taip pat nurodoma, kad nuo 2022-ųjų liepos šis kuras laikomas biodegalais, pagamintais iš maistinių ir pašarinių augalų.

Teismui įsakymą apskundę Seimo nariai Aidas Gedvilas ir Gintautas Paluckas abejojo, ar ministras apskritai turi teisę apibrėžti transporto sektoriuje suvartojimų tokių biodegalų kiekį, nustatyti jo skaičiavimo metodiką, priskirti šį biokurą konkrečiai degalų rūšiai.

Palmių riebalų rūgščių distiliatas – aliejaus gamybos šalutinis produktas. Žaliosios politikos institutas skelbia, kad daugelis  Europos Sąjungos valstybių jau atsisakė arba palaipsniui atsisako palmių aliejaus ar jo distiliato naudojimo biodegaluose siekiant mažinti neigiamą poveikį miškams.

2021-ųjų kovą Seimo priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad palmių aliejų biodegalų gamybai galima naudoti tik iki 2024 metų, o vėliau priklausytų nuo to, kokioje žemėje auginamos palmės.

Jis teigia rinkimuose dalyvausiantis kaip nepriklausomas kandidatas.

„Esu kilęs iš Šiaulių, tačiau Vilniuje gyvenu jau beveik 20 metų. Mano patirtis versle leidžia teigti, kad tiek ūkiniai, tiek vadybiniai, administraciniai ir kiti praktiniai gebėjimai, reikalingi einant miesto vadovo pareigas yra išbandyti praktikoje“, – pranešime teigia A. Gedvilas.

Jis tvirtino įgijęs patirties savivaldoje būdamas tiek Šiaulių, tiek Vilniaus savivaldybės tarybos nariu.

Neturiu jokios politinės jėgos užnugario, tačiau turiu svarbiausią – sostinės gyventojų paramą, todėl ketinu atstovauti ne partijų ar lobistų, o tik sostinės gyventojus interesams.

Politikas sako stebintis sostinėje prastai sprendžiamas „paprastas ūkiškas problemas“, atotrūkį tarp centrinių ir pakraščiuose esančių rajonų, stringančias sporto objektų statybas, taip pat sudaromas kliūtis gyventojams dėl siaurinamų gatvių, eismo sprendimų, aplinkos tvarkymo. Jis atkreipia dėmesį ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) susidomėjimą Kalėdinių renginių organizavimų Vilniuje.

„Neturiu jokios politinės jėgos užnugario, tačiau turiu svarbiausią – sostinės gyventojų paramą, todėl ketinu atstovauti ne partijų ar lobistų, o tik sostinės gyventojus interesams“, – sako A. Gedvilas.

A. Gedvilas Seime dirba antrą kadenciją, prieš tai jis į parlamentą buvo rinktas 2004-aisiais. 2019-2020 jis dirbo Vilniaus miesto taryboje, anksčiau dvi kadencijas buvo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, prieš beveik du dešimtmečius buvo susisiekimo viceministru.

A. Gedvilas ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš Darbo partijos, kurioje po Andriui Mazuroniui pralaimėtų partijos pirmininko rinkimų ėjo pavaduotojo pareigas.

Kaip tuomet skelbė naujienų portalas „lrytas“, politikas nusprendė trauktis, išgirdęs, ką apie jį su kitais politikais kalba A. Mazuronis.

Apie tai ketvirtadienį per posėdį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Gerbiamas Aidas Gedvilas pasitraukė“, – sakė parlamento vadovė.

Praėjusį mėnesį Seimo narys pasitraukė iš Darbo partijos, kurioje po Andriui Mazuroniui pralaimėtų partijos pirmininko rinkimų ėjo pavaduotojo pareigas.

Kaip tuomet skelbė naujienų portalas „lrytas“, politikas nusprendė trauktis, išgirdęs, ką apie jį su kitais politikais kalba A. Mazuronis.

Iš Darbo partijos frakcijos Seime pasitraukus A. Gedvilui, joje liko devyni parlamentarai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pripažino, kad parlamentaro pasisakymai šių metų birželio 23 dienos Seimo rytiniame posėdyje „yra nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintu pagarbos žmogui ir valstybei principu“.

Etikos sargai rekomendavo A. Gedvilui viešai atsiprašyti ministrės pirmininkės ir ateityje vengti tokių pasisakymų.

Už tokią išvadą balsavo septyni komisijos nariai, trys susilaikė, „darbietis“ Viktoras Fiodorovas nebalsavo.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas A. Gedvilas birželio 23-iąją per Vyriausybės valandą užduodamas klausimą Vyriausybės vadovei dėl Kaliningrado tranzito ribojimų apkaltino ją karo kėlimu.

O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi.

„Priminsiu, kad jūsų kaip ir šalies vadovo pareiga užtikrinti taiką Lietuvoje, o ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad Lietuvos piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi“, – tuomet sakė A. Gedvilas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paprašė Etikos komisijos įvertinti šiuos parlamentaro žodžius.

Prieš priimdama sprendimą Etikos komisija paprašė ekspertų išvadų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigė, kad panašaus turinio pasisakymai, išsakyti darbo vietoje, gali būti vertinami kaip turintys priekabiavimo dėl lyties ir dėl socialinės padėties (šeiminės padėties) požymių, kaip galimai sukuriantys priešišką, įžeidžiančią aplinką.

Lietuvos žmogaus teisių centras taip pat tvirtino, kad Seimo nario pasisakymą galima įvardyti kaip diskriminaciją bei priekabiavimą dėl lyties ir šeiminės padėties.

Anot jo, „A. Gedvilas teigia, kad ministrė pirmininkė nekvalifikuotai ar neracionaliai priima tam tikrus sprendimus dėl savo šeiminės padėties (...)“.

Pabaigai norėčiau jums dar pacituoti Jėzaus Kristaus žodžius: „neteiskite ir nebūsite teisiami“, „nesmerkite ir nebūsite pasmerkti“, „atleiskite ir jums bus atleista“.

Tuo metu A. Gedvilas per komisijos posėdį teigė tik paminėjęs premjerės biografijos faktus, kurie yra neutralūs lyčiai.

„Beje, būtina pažymėti, kad premjerė niekur viešai neišsireiškė, kad jautėsi įsižeidusi ar pažeminta. Norėčiau pabrėžti, kad mano pasakyta frazė neturėjo nieko bendro su premjerės lytimi. Šį teiginį būtų galima pritaikyti tiek vyrui, tiek moteriai. (...) Todėl seksizmo sąvoka net nediskutuotina“, – sakė jis.

Parlamentaras citavo religinius tekstus ir ragino etikos sargus būti atlaidžius. Jis taip pat sakė, kad jeigu jau Etikos komisija ėmėsi svarstyti jo žodžius, tai šalia turėtų sėdėti tuzinas kitų Seimo narių, tarp jų – premjerė I. Šimonytė, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nes jos kolegas esą yra vadinusios „lochais“, „chamais“ ir kitaip.

„Pabaigai norėčiau jums dar pacituoti Jėzaus Kristaus žodžius: „neteiskite ir nebūsite teisiami“, „nesmerkite ir nebūsite pasmerkti“, „atleiskite ir jums bus atleista“. Mat siekdami pasmerkti mane ir užsimerkti prieš kitus jūs savotiškai atidarote Pandoros skrynią, iš kurios ištrūkęs drakonas davatkos apsiaustu labai greitai gali sudeginti jus pačius“, – kalbėjo „darbietis“.

Etikos komisijos narė konservatorė Irena Haase siūlė nurodyti, kad atsiprašyti Vyriausybės vadovės reikėtų Seimo salėje, tačiau komisijos nariai nutarė atsiprašymo vietos ir būdo nenurodyti.

„Kandidatuoti paskatino ir egzistencinė, beveik hamletiška „būti ar nebūti“ partijos krizės būsena“, - sako jis.

Politiko teigimu, pagrindinis partijos iššūkis – susigrąžinti nuviltų 340 tūkst. rinkėjų pasitikėjimą.

„Pačiame partijos pavadinime jau yra užkoduota stipri žinutė, siunčiama rinkėjams – mes esame partija, ginanti dirbančių žmonių interesus, turinti daryti konkrečius darbus. Nuo pirmųjų dienų skelbėme, kad darbuotojai ir verslas yra pagrindinė šalies varomoji jėga – valstybės kraujas, suteikiantis jai galimybę veikti ir egzistuoti. Tuo žmonės tikėjo ir už tai balsavo rinkimuose. Geriausias partijos rezultatas - 340 tūkstančių rinkėjų balsų ir yra mūsų aiškus tikslas.

Šiandien važiuodamas per miestus ir kaimiškąsias vietoves matau, kiek daug nusivylimo ir nepasitenkinimo esama situacija yra tarp žmonių, kokia yra įtempta ir kai kur net kritinė situacija yra partijos skyriuose, todėl, kaip niekada svarbu pripažinti, kad vienas strateginių tikslų - organizacinis partijos sujungimas, suaktyvinimas, įgalinimas veikti. Tuo labiau, kad matau kokį milžinišką energijos užtaisą, potencialą ir norą veikti kartu turi partijos nariai, kokią nostalgiją jaučia buvusiems sėkmingiems ir aktyviems metams, todėl šiai energijai būtina suteikti tinkamą kryptį ir aš žinau kaip tai padaryti. Kaip vadovas versle ne kartą buvau susidūręs su kritinėmis situacijomis, o tai užgrūdino bet kokiems iššūkiams. Todėl galiu ramiai ir drąsiai identifikuoti problemas ir jas spręsti“, - sako sieksiantis vadovauti Darbo partijai A. Gedvilas.

Jo nuomone, „darbiečiai“ turi atstovauti tuos, kurie žiūri kaip galą su galu sudurti, kaip dirbant uždirbti, kaip jaustis laisvu, gerbiamu, kaip patekti pas medikus, o ne rūpintis narkotikų dekriminalizavimu, Civilinės sąjungos įstatymo patvirtinimu, Stambulo konvencijos ratifikavimu, naujų mokesčių naštos užkrovimu ir pan.

„Turime vystyti regionų politiką, telkti piliečius bendrų tikslų siekimui. Ir ne kalbomis, ir tuščiais pažadais turime padėti vieni kitiems spręsti problemas, o konkrečiais darbais. Kitaip sakant, esame brandi politinė jėga ir turime kaip niekada susitelkti. Išsivalykime savo kiemą, atsiraitokime rankoves ir kibkime į darbus, kurie tikrai padės ir vėl suvienyti 340 000 rinkėjų, išreiškusių mums savo pasitikėjimą“, - sako A. Gedvilas.

Politikas sakė matęs Darbo partijos triumfus ir nuopuolius, tačiau net ir sunkiausiais partijai laikais nė minutei nebuvo pagalvojęs apie atsitraukimą iš jos. A. Gedvilas sako, kad niekada nepriklausė  jokiai kitai politinei partijai.

ELTA jau skelbė, kad į Darbo partijos pirmininko pareigas apsisprendė kandidatuoti Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.

Užimti Viktoro Uspaskicho atlaisvintą Darbo partijos pirmininko postą, siekti šių pareigų apsisprendė ir ilgametis partijos narys, partijos pirmininko pavaduotojas, l.e.p. rinkimų štabo vadovas advokatas Marijus Velička.

Birželio viduryje, V. Uspaskichui atsistatydinus iš Darbo partijos pirmininko pareigų, laikinuoju partijos lyderiu tapo Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Seimo narės, jų kolegų vertinimu, – ne tik „mergaitės“ ar „panelės“, bet ir „kalės“, oponentai – „asilai“ ir t.t. Mikrofonas neraudonuoja, todėl ir liejasi užgauliojimai, pasišaipymai, suniekinimai iš tų asmenų, kurie aiškina, kaip reikia kovoti su patyčiomis.

Darbo partijai atstovaujančio Aido Gedvilo repliką Ingridai Šimonytei, kai savo klausimą dėl Kaliningrado tranzito ribojimų jis sugebėjo pabaigti užuomina apie premjerės asmeninį gyvenimą (esą suvokti situaciją jai trukdo tai, kad neturi vyro ir vaikų), vertins Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Siekiama įrodyti, kad chamiškumas nedera Seime, tarsi tai neturėtų būti savaime suprantama.

Žemiausias lygis, kai užgauliojama dėl garbaus amžiaus. Tačiau Seimo narei Agnei Širinskienei tai neįkandama etika. Artėjant svarstymui dėl Valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui, feisbuke Regionų frakcijos atstovė ne tik ironizavo apie imperatoriaus statusą, bet ir paleido stipriausią argumentą – pavadino seneliu. A.Gedvilui čia tiktų replikuoti savo stiliumi: kadangi pati neturi vaikų, tai nežino apie pagarbą vyresniesiems...

Šią savaitę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva surengtame virtualiame forume „Keiksmažodžiai, pertarai, makaronizmai – kas tai? Kalbos šiukšlės, prieskonis ar emocinė iškrova?“ Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas dr. Robertas Kudirka perskaitė pranešimą apie tvajumat visuomenę. Įdomiose įžvalgose apie kalbinę savastį filologas pabrėžė: įžeisti yra vertybinis tipinio tvajumat visuomenės nario standartas. Atrodo, labai priimtinas ir nemažai daliai mūsų išrinktųjų.

„A. Gedvilas savo replika premjerei I. Šimonytei peržengė visas padorumo ribas, sugebėjęs savo klausimą užbaigti užuomina apie premjerės asmeninį gyvenimą. Dalis Seimo narių pastarosiomis dienomis, atrodo, pradėjo varžytis, kas pasakys ką nors aštriau ir labiau žeidžiančio, labiau seksistiško“, – feisbuke paskelbė parlamento vadovė.

Ji taip pat sako, kad paprastai ad hominem argumentai ir seksistinės užuominos bei juokeliai naudojami, kai žmogus nepasitiki savo kompetencija, tada jis renkasi įžeidžiančią taktiką.

„Aidai Gedvilai, šiandien jūs savo pareiškimu įsirašėte į politikų gretas, Seimo salėje sugebėjusius politikos kultūrą pažeminti iki ribos, žemiau kurios yra tik atviri keiksmažodžiai ir muštynės. Prisiminkite tai kitą kartą ruošdamas replikas dėl smunkančios Seimo reputacijos. Kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Seimas ne vieta chamams ir jų norimai įdiegti tarpuvartės kultūrai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas A. Gedvilas per Vyriausybės valandą užduodamas klausimą premjerei dėl Kaliningrado tranzito ribojimų kaltino ją karo kėlimu.

O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi.

„Priminsiu, kad jūsų kaip ir šalies vadovo pareiga užtikrinti taiką Lietuvoje, o ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad Lietuvos piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi“, – sakė A. Gedvilas.

Premjerė reaguodama pasakė, kad į klausimus A. Gedvilui atsakys raštu, o kaltinimus karo kurstymu pavadino kliedesiais.

„Štai ką aš jums pasakysiu. Į tuos klausimus, kuriuos galima suformatuot kaip klausimus, aš atsakysiu raštu, o visa kita aš laikau tiesiog kliedesiu, nes tai, kuo jūs mane kaltinat, yra tobuliausia Rusijos propaganda“, – atsakė ministrė pirmininkė.

G. Landsbergis, reaguodamas į A. Gedvilo klausimą, pareiškė, jog tai neturėtų praeiti be įvertinimo.

„Man atrodo, tiesiog peržengtos politikos ribos“, – vėliau žurnalistams sakė jis.

Sulaukęs ne vieno parlamentaro raginimo atsiprašyti premjerės A. Gedvilas ketvirtadienio pavakare išplatino pranešimą, kad tai padarys, jei Vyriausybės vadovė pripažins savo klaidas.

„Galime apsimetinėti ir nepastebėti kai kurių akivaizdžių dalykų, kuriuos mato visi aplinkui, tačiau aš ne toks. Žmonėms, rinkusiems mane į Seimą aš tikau toks, koks esu, ir neketinu apsimetinėti bei apsimesti kažkuo kitu“, – tvirtino „darbietis“.

„Tačiau aš nesu išdidus, jeigu jie nori mano atsiprašymo, galiu tai padaryti, jeigu premjerė pripažins visas savo klaidas ir atsiprašys visų Lietuvos žmonių už tai, kad jos Vyriausybė nuo kadencijos pradžios nepaisė konstitucinių žmogaus teisių, skaldė visuomenę, skirstydama piliečius į tinkamus ir netinkamus, vienus žmones laikydama vertesniais už kitus, o dabar, prasidėjus karui, priima vienašališkus, logiškai sunkiai paaiškinamus sprendimus, įnešančius dar daugiau sumaišties, baimės ir nežinomybės, negu buvo iki šiol“, – pareiškė jis.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno ir juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, jog Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą. Tuo metu Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir teigia, kad draudimą numato ES sankcijos.