A. Pivoriūno skunde teigiama, kad A. Anušauskas, R. Šimašius ir P. Kuzmickienė viešai skleidžia neatitinkančius tikrovės teiginius, kurie niekina mirusiojo P. Cvirkos atminimą.

„Tokie pasakymai kaip „išdavė valstybę“ arba „vykdė trėmimus“ yra ne kas kita kaip neapykantos kurstymas, aš jau nekalbu apie tai, kad R. Šimašius leido sau pasakyti, kad paminklas P. Cvirkai bus nuimtas už antivalstybinę veiklą. Aš galvoju, kad save gerbiantis politikas turi pagrįsti teiginius“, – 15min.lt teigė A. Pivoriūnas.

Tokie pasakymai kaip „išdavė valstybę“ arba „vykdė trėmimus“ yra ne kas kita kaip neapykantos kurstymas.

A. Anušauskas ir P. Kuzmickienė portalui tvirtino savo teiginių neketinantys atsisakyti. Tą patį sakė ir R. Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

BNS primena, kad sostinės meras anksčiau yra sakęs, kad sieks nukelti paminklą, skirtą rašytojui P. Cvirkai, tačiau tam priešinasi Lietuvos rašytojų, dailininkų sąjunga, kitos menininkus vienijančios organizacijos. Jie ragina įvertinti P. Cvirką ne tik kaip sovietinį veikėją, bet kaip talentingą rašytoją, taip pat aklai nenaikinti sovietinės epochos ženklų paliekant tokias erdves edukacijai.

Neskubėti su sprendimais ragina ir rašytojo, literatūrologo Mindaugo Kvietkausko vadovaujama Kultūros ministerija.

Švedijos investuotojai rodo interesą supirkti daugiau medienos ir įsigyti miško valdų Lietuvoje. Iš to laimėtų ir smulkieji miško savininkai, atsirastų daugiau darbo vietų regionuose, tačiau, kaip rašo "Verslo žinios", tokiam proveržiui sąlygos šiandien Lietuvoje dar vis mažiau patrauklios nei Latvijoje ir Estijoje.

Vilniuje praėjusią savaitė lankęsis "Ikea" pasaulinių įsigijimų vadovas Henrikas Elmas nurodė, kad bendrovė norėtų Lietuvoje įsigyti daugiau sertifikuotos medienos ir kad yra linkusi dirbti su smulkesniais miškų savininkais, kurie ryžtųsi sertifikuoti savo mišką. "Ikea" duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 39 proc. naudojamos medienos yra sertifikuota, kokią perka Švedijos koncernas.

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas sveikina tokio didelio rinkos dalyvio palankią poziciją dėl privačių miškų sertifikavimo. Manoma, kad nacionalinio standarto privatiems miškams parengimas pagal FSC ("Forest Stewardship Council") reikalavimus atsieitų 100 tūkst eurų.

Prie miškų tvarkymo prisidės ir jų savininkai. Nuo šių metų iš privatininkų pradėtas rinkti 5 procentų mokestis nuo parduotos medienos. Pagal naują tvarką, nuo rytojaus pinigai galės būti naudojami ne tik miško priežiūrai, bet ir miško keliams tvarkyti.

Šiemet, pakeitus įstatymą, miško savininkai už parduotą žaliavinę medieną ar nenukirstą mišką privalo sumokėti 5 procentų mokestį. Šie pinigai naudojami miškų inventorizacijai, priešgaisrinei ir sanitarinei apsaugai, miško savininkų konsultavimui ir kitoms reikmėms.

Nuo ketvirtadienio šios lėšos galės būti naudojamos ir miško kelių tvarkymui. Iki praėjusių metų 15 procentų tokio mokesčio mokėdavo tik urėdijos. Per pusmetį iš privačių miškų savininkų jau surinkta daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. eurų. Šiuos pinigus dar šiemet žadama panaudoti privačių miškų kelių tvarkymui.  

„Miško kelių būklė kai kuriuose regionuose yra bloga, ypač – drėgnu rudens laikotarpiu ir pavasarinio polaidžio metu. Keliai yra sudarkomi ir iki šiol jų tvarkymui, priežiūrai, deja, finansinių galimybių nebuvo daug. Aišku, tam lėšas skyrė miškų urėdijos, Tam privalėjo skirti lėšas ir privačių miškų savininkai, nes miškų įstatyme yra ta prievolė, kad tas, kas sugadina kelią, jį turi ir taisyti. Taip pat skiriamos kelių programos lėšos, šiek tiek galimybių buvo iš ES kaimo plėtros programos, o dabar atsiranda dar vienas finansinis instrumentas, kuris, tikimės, padės nuosekliai gerinti miško kelių būklę visų nuosavybės formų miškuose“, – pasakojo Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas.

Privačių miškų savininkų asociacija tvirtina, kad jiems teks už miškų kelių tvarkymą mokėti dukart – tvarkant sugadintus kelius ir mokant mokestį.

„Dalis sąžiningų ir tvarkingai ūkininkaujančių privačių miškų savininkų įmonių, sudarkiusios kelią, jį sutvarko. Tikėtis, kad dabar jiems bus kompensuota pagal galiojančią arba įsigaliosiančią tvarką, būtų visiškai naivu. Kitaip tariant, jie moka penkis procentus ir dar neturės sutvarkytų kelių“, – sakė Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto vadovas teigia, kad iki šiol surenkami pinigai buvo skirti įvairioms miško priežiūros reikmėms, o padaręs žalą gamtai arba keliams, privalai ją kompensuoti.

„Mišką turi palikti po kirtimo tokį, kokį rado. Be miškų kelių tie penki procentai naudojami ir miško apsaugai, ir priežiūra nuo kenkėjų, ir melioracijai, ir t.t. Keliai – tik vienas dalykas, bet jie skaudžiausiai ir baisiausiai atrodo“, – sakė Algimantas Salamakinas.

Kelius, kurie bus tvarkomi, atrinks speciali komisija. Iš viso yra 30 tūkst. kilometrų miško kelių.

Nuo šių metų Seimas įteisino galimybę medieną ir kitus krovinius vežti iki 48 tonų sveriančiais miškavežiais. Tačiau dėl Susisiekimo ministerijos nustatytos tvarkos realiai tai padaryti sunku. Miško savininkai, urėdijos, įmonės skaičiuoja dėl papildomų reisų kasmet netenkantys 15 mln. eurų.

Leidimas tokiam miškavežiui mėnesiui kainuoja 144 eurus, tačiau kiekvienam reisui dar privalu gauti ir vienkartinį leidimą už 14 eurų.

„Vienkartinis leidimas suteikia teisę važiuoti leidime nurodytu maršrutu į vieną pusę. Išduodamas septynių dienų laikotarpiui, važiuoti galima bet kurią dieną ir tik vieną kartą tuo maršrutu“, – sako Rolandas Mazaliauskas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos skyriaus vedėjas.

Kelerius metus laukę, kol bus leista miškavežiams gabenti didesnį nei 40 tonų leistiną svorį, dabar miško savininkai ir kiti medienos pardavėjai sako skaičiuojantys nuostolius.

„Jeigu, pavyzdžiui, turim biržę [miško plotą – LRT.lt], kur yra 400 kubinių metrų medienos, tai tokią biržę išvežti reikėtų penkiolikos kartų. Tai reikėtų penkiolikos leidimų, kurių vienas kainuoja 14 eurų. Bet jei vežama skirtinga mediena, skirtingi pirkėjai, tai biržės medienos išvežimas gali kainuoti vidutiniškai, skaičiavom, nuo 300 eurų iki 2 tūkst. eurų“, – sako Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas.

Beveik trečdalis visų miškavežių yra būtent galintys vežti 48 tonas. Tačiau dėl brangių leidimų esą neapsimoka krauti pilnų mašinų, jos važiuoja pustuštės. O išlaidos dėl papildomų 100 tūkst. reisų siekia 15 mln. eurų.

„Reikėtų pakeisti Kelių įstatymą ir nustatyti, kad išvežant medieną galiotų ne vienkartiniai leidimai, o kad ir mėnesinis būtų, nors ir brangesnis“, – sako A. Pivoriūnas.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, Susisiekimo ministerija įpareigota parengti pasiūlymus, kad vežantieji medieną galėtų gauti ilgalaikius leidimus. Vėliau komitetas teiks įstatymo pataisas Seimui.

Atpigusi mediena miškų savininkams nėra naudinga, tačiau dėl to medienos gaminių ir baldų kainos tapo priimtinos pirkėjams. Miškų savininkų asociacijos vadovo teigimu, medienos pramonėje taip gerai dar nėra buvę, rašo "Verslo žinios".

"Taip gerai, kaip šiuo metu, mano nuomone, medienos pramonė, įskaitant baldų gamintojus, dar negyveno. Juolab kad po truputį atsigauna paklausa tiek Europoje, tiek Azijoje, žaliava yra atpigusi, o pelno maržos padidėjusios. Žinoma, baldžiai gali dejuoti, kad jiems stinga žaliavos, nes dėl šiltos žiemos ir prastų kelių medienos neįmanoma išvežti iš miško. Tačiau tai jau priklauso nuo oro sąlygų", - aiškina Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas.

Anot jo, Lietuva beveik nustojo importuoti medieną, beje, eksportuoti taip pat - apvaliosios medienos eksporto kiekis itin nedidelis.