– Ar Lietuvoje perkame vaistus internetu, turiu omeny, ne iš legalių prekyviečių t. y. kokių nors žinomų vaistinių, bet tiesiog iš kažkokių puslapių?
– Taip, šita problema iš tikrųjų egzistuoja ir mūsų šalyje, ne tik visame pasaulyje. Kai yra galimybė nusipirkti internetu įvairių produktų, žmonės kartais susigundo nusipirkti ir vaistų, ir nebūtinai iš legaliai veikiančių vaistinių interneto svetainių. Kalbant apie nelegalią prekybą vaistais, turbūt reikėtų akcentuoti du dalykus. Pirmiausia, tiek mes patys pastebime, tiek pilietiškai nusiteikę gyventojai informuoja, kad kažkur virtualioj erdvėj pamatė sukurtą vienokią ar kitokią svetainę, kurioje pristatomas neaiškios kilmės produktas, pristatomas kaip stebuklingas vaistas, kuris gali išgydyti per savaitę nuo vėžio, per dvi savaites nuo infarkto padarinių. Tose interneto svetainėse neaiškios kilmės produktai dažniausiai būna pristatomi labai panašiu principu. Visos tos svetainės būna labai tarpusavyje panašios, jose daug rėksmingų spalvų, deklaratyvių šūkių. Dažnai pasinaudojama žinomų žmonių atvaizdais – gydytojų, dainininkų, visuomenės veikėjų, politikų. Į jų lūpas yra įdedami sugalvoti komentarai, žmonės tuo patiki. Mes turėtume pasitikrinti, ar tai tikrai yra registruotas vaistas. Tą padaryti labai nesudėtinga, tereikia žmogui apsilankyti mūsų tarnybos – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos – interneto puslapyje ir skiltyje „vaistų paieška“ tiesiog įvesti vaisto pavadinimą arba pavadinimo fragmentą. Ir jeigu paieška jokios informacijos neišmetė, vadinasi, tai nėra registruotas vaistas ir tikrai nereikėtų tokio pirkti.
Turguje tikrai nenusipirksi tikrų vaistų, nes, vėlgi, turgus yra ypatinga turbūt vieta ta prasme, kad ten ir lietus lyja, ir saulė šviečia.
Kalbant apie prekybą vaistais internetu, kaip ir minėjau pokalbio pradžioj, iš tikrųjų vaistus internetu galima pirkti, bet tą reiktų daryti iš legaliai veikiančių vaistinių interneto svetainių. Ir visos jos turi specialų logotipą, kuris parodo, kad pirkti iš šitos interneto svetainės vaistus yra saugu. Tas logotipas būtinai turi būti aktyvus. Jį paspaudus, žmogus nukeliauja į mūsų tarnybos interneto svetainę ir ten jam yra prieš akis parodomas visas sąrašas internetu leidžiančių prekiauti vaistinių. Kita nelegalios prekybos vaistais pusė yra ta, kad pasitaiko atvejų, kai vaistai būna įsigyjami ir legalioj platinimo grandinėj, sakykim, vaistinėj kažkokioj kitoj šaly, bet žmogus juos parsivežęs pardavinėja socialiniuose tinkluose ar turguje. Tokiu atveju tas vaistas, kažkur legaliai pagamintas, tampa nelegalia preke. Nes neaišku, kaip tas žmogus tą vaistą atsivežė, kokiom sąlygom laikė, kokioj temperatūroj tas vaistas buvo laikomas. Viso to pirkėjas tikrai nepatikrins pats, o pardavėjas jam, be jokios abejonės, pasakys tai, ką pirkėjas nori girdėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip kalbėjome, žmonės nusiperka vaistus dažnai iš trečiųjų šalių – iš Rusijos, Baltarusijos – ir dažnai kokios močiutės turguje tais vaistais prekiauja. Tai čia, kaip ir sakote, tikri vaistai, bet kaip mes galime žinoti, ar tikrai turguje gali nusipirkti tikrų vaistų?
– Turguje tikrai nenusipirksi tikrų vaistų, nes, vėlgi, turgus yra ypatinga turbūt vieta ta prasme, kad ten ir lietus lyja, ir saulė šviečia, ir tas vaistas tikrai yra laikomas netinkamomis sąlygomis. Tebūnie jis buvo nusipirktas kažkokioj šaly legalioj vaistinėj, legaliai pagamintas, bet nežinia, kaip jis čia atkeliavo. Tai mes negalim būti tikri, kad jis yra saugus vartoti, kad nepakito jo savybės kažkokios. Žmogus, pirkdamas turguje ar kažkur iš po prekystalio neaiškioj parduotuvėj, tikrai labai rizikuoja savo sveikata.
– Ar rizikuoja savo sveikata ne tik dėl to, kad gali kokią cukraus tabletę tiesiog nusipirkti ar vaistas neveiks, ar gali ir pakenkti savo sveikatai?
– Be abejo. Ir dar labai svarbu paminėti ir tai, kad tie asmenys, kurie gamina vaistų falsifikatus, labai daug investuoja į pakuotes, tabletės išvaizdą, bet visiškai nekreipia dėmesio į turinį, į tai, ką ten deda. Ir vartotojui yra labai sunku atskirti, ar tikrai čia vaistas, ar falsifikatas, nes išoriškai gali būti pakuotės identiškos. Ir tiktai turbūt pats gamintojas, turėdamas tą informacijas, kaip jis tą vaistą gamino, kaip jis tą pakuotę lankstė, kiek ten kokių perlenkimų buvo. Tik jis gali atskirti, kur tikra, o kur ne. Tai, be jokios abejonės, vartotojas pats to nepatikrins. O kitas dalykas, jei kalbam apie to preparato sudėtį, tai, be abejo, žmogus gali patirti labai daug visokių negerų dalykų, pradedant vėmimu, pykinimu, galvos skausmais, mieguistumu, apsinuodijimu, mirtim, bet gali nebūti ir nieko, nes to preparato sudėty bus paprasčiausias cukrus arba miltai, kainavę labai brangiai.
– Ką galima padaryti, norint padėti žmonėms neapsigauti, kad jie nepirktų tų vaistų?
– Mūsų tarnyba tikrai kiekvienu atveju, apie kurį sužinom arba užmatom patys, stengiamės edukuoti visuomenę straipsniais, reportažais, infoskaidrėmis, socialiniuose tinkluose. Bet kiekvienu atveju labai primename ir pačiai visuomenei, kad ji būtų budri.
