Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) reikalauja darbo užmokestį akademikams kitais metais didinti ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo ruožtu teigia negalinti šiuo metu dalyti pažadų, nes derybos dėl kitų metų biudžeto dar neįsibėgėjo, laukiama ekonominių prognozių.

Profesinės sąjungos atstovų tvirtinimu, algos pakėlimas 30 proc. prilygtų tam, kiek per metus išaugo kainos.

„Algas kelti šiuo metu 30 proc. yra būtina, nes 10 proc. pakėlimas reiškia 20 proc. nuostolį nuo vartojimo brangimo. Realiai keldami 10 proc. realiai pasmerkiame žmones 20 proc. prisidurti savo santaupų, o mūsų sektoriuje santaupų jau pradeda trūkti“, – žurnalistams sakė LAMPSS pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

Apie dešimt profesinių sąjungų atstovų pasitiko šventines studentų eitynes, laikydami plakatus „Sumokėjau už elektrą, pietums neliko!“, „Skurstantys universitetai – gėda valstybei“ ar „Sąskaitų pažadais neapmokėsi“.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Jie teigė, kad šventinės dienos proga pasirinko nedidelį ir kuklų protestą. Rimtesnę akciją profsąjungų atstovai planuoja rugsėjo 12 dieną prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, o jeigu į jų reikalavimus nebus atsižvelgta, ateityje žada jų apimtis dar didinti.

Visiems noriu priminti, kad gyvename labai sudėtingomis aplinkybėmis, gyvename karo sąlygomis, turime energetikos krizę.

Švietimo ministrė ketvirtadienį teigė kol kas negalinti pasakyti, ar pedagogų algos kitąmet gali būti pakeltos daugiau nei partijų susitarime numatyti 10 procentų.

„Biudžeto formavimo procesas dar tik įsibėgėja, dar tik laukiame ekonominių prognozių rugsėjo viduryje. (...) Turėsime biudžeto derybų procesą, šiuo metu nematau, kodėl reikėtų protestuoti, nes dar nėra realių sprendimų dėl atlyginimų“, – BNS sakė ji.

„Be to, visiems noriu priminti, kad gyvename labai sudėtingomis aplinkybėmis, gyvename karo sąlygomis, turime energetikos krizę, todėl, manau, kad akademinė bendruomenė yra ta bendruomenė, kuri tą supranta, todėl raginu visus susitelkti“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis dėstytojų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 2162 eurai.

Penktadienį išplatintame laiške pažymima, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę.

Taip pat akcentuojama, kad 2004-aisiais tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva be judėjimo, politinių ir teisinių laisvių įgijo ir pareigą gerbti europines vertybes bei „nediskriminuoti žmonių dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“.

Kreipimosi autoriai primena, kad pats partnerystės institutas Civiliniame kodekse įtvirtintas dar 2001-aisiais, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius partnerystės registravimą reglamentuojantys teisės aktai „dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių“ iki šiol nepriimti.

„Viešos diskusijos dėl partnerystės trunka ne vienerius metus, svarstymai apie įvykusią ar neįvykusią visuomenės „brandą“, pasiruošimą nėra pagrindas diskriminuoti Lietuvos piliečius dėl to, kad jie nusprendė gyventi partnerystėje“, – teigiama laiške.

„Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius palaikyti Partnerystės įstatymą ir tokiu būdu prisidėti prie teisingesnės, laisvesnės ir saugesnės valstybės kūrimo“, – ragina kreipimosi autoriai.

Jis leistų apsaugoti šių asmenų santykius, užtikrintų turtines ir neturtines partnerystėje gyvenančių žmonių teises. Taip būtų sukurtos būtinos sąlygos visaverčiam ir oriam visų Lietuvos piliečių gyvenimui.

Pažymima, kad įstatymas svarbus ir heteroseksualioms, ir tos pačios lyties poroms.

„Jis leistų apsaugoti šių asmenų santykius, užtikrintų turtines ir neturtines partnerystėje gyvenančių žmonių teises. Taip būtų sukurtos būtinos sąlygos visaverčiam ir oriam visų Lietuvos piliečių gyvenimui“, – sakoma kreipimesi.

Laiškas išplatintas artėjant Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją, interseksizmą ir transfobiją, kuri kasmet minima gegužės 17 dieną.

Vilniaus universiteto (VU) profesorė politologė Dovilė Jakniūnaitė BNS sakė, kad šis laiškas išplatintas reaguojant ir į parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus raginimą akademinei bendruomenei palaikyti šiuo metu rengiamas pataisas. Politikas praėjusią savaitę BNS patikino, kad projektas bus pateiktas iki pavasario sesijos pabaigos.

„Kadangi kol kas negalime matyti projekto, nusprendėme parašyti tiesiog bendrą palaikymą būtent Laisvės partijos, Partnerystės įstatymo idėjai, institutui, kuris būtų normaliai sureguliuotas. Kol kas neturime žinios apie konkretų reguliavimą“, – BNS sakė D. Jakniūnaitė.

Ji sako, kad kreipimusi norima parodyti, jog Lietuvos visuomenėje yra daug daugiau ir įvairesnių žmonių, manančių, kad „būtina priimti sąžiningą ir žmonių teises gerbiantį partnerystės įstatymą“, bei tikisi, kad prie kvietimo prisijungs ir daugiau „kolegų ir kolegių“.

Tuo metu VDU sociologijos profesorė Milda Ališauskienė pranešime sakė matanti Partnerystės įstatymą ne tik kaip „seniai valstybės pažadėtą apsaugą tos pačios lyties poroms“, bet ir kaip „galimybę Lietuvai įtvirtinti vakarietišką Lietuvos tapatybę“ ir  aiškiai pademonstruoti, kad „demokratiškumas, įsiklausymas į mažumas, lygiateisiškumas yra mums svarbios vertybės“.

Tarp pasirašiusiųjų – VDU profesoriai: sociologė Aušra Maslauskaitė, sociologas ir kultūrologas Artūras Tereškinas,  filosofas Gintautas Mažeikis, Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Justinas Žilinskas, Erebru universiteto dėstytoja Laima Vaigė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Agnė Narušytė, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius lituanistas Giedrius Subačius.

Taip pat – Vilniaus universiteto (VU) profesoriai profesorius psichiatras Dainius Pūras, mikrobiologė Eglė Lastauskienė, politologė Natalija Arlauskaitė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, VU dėstytoja, Lietuvos nacionalinio muziejus direktorė Rūta Kačkutė, Kembridžo universiteto ir VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Ingrida Olendraitė, Gertysburgo koledžo docentas, ekonomistas Rimvydas Baltaduonis ir daugelis kitų.

Partnerystės įstatymo iniciatoriai žada teikti naują projektą po to, kai Seimas praėjusį pavasarį atmetė ankstesnį jo variantą dar pateikimo stadijoje.

Laisvės partija siūlo, kad būtų įvesta lyčiai neutrali, tai yra tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Mokslininkai apdovanoti 5 tūkst. eurų premijomis. Profesoriui dr. Gintautui Mažeikiui premija skirta už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, o profesoriui habil. dr. Jurgiui Kazimierui Staniškiui – už pasiekimus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityje.

„Augančiam miestui ypatingai svarbu stipri ir progresyvi mokslininkų bendruomenė bei jos akademinė veikla. Tai vertybės, kuriančios prasmę, išliekamąją vertę ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai, netgi pasauliui. Didžiuojuosi, kad Kaunas turi tokių šviesių žmonių. Tai puiki proga pasakyti jiems ačiū“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto Mokslo premija teikiama jau šeštą kartą. Kaip ir kasmet, iškiliausi Kauno mokslininkai pagerbti Vilniuje vykusiame visuotiniame Lietuvos mokslų akademijos narių susirinkime.

Didžiuojuosi, kad Kaunas turi tokių šviesių žmonių. Tai puiki proga pasakyti jiems ačiū.

„Kaune iškils pirmasis šalyje mokslo centras „Mokslo sala“, o šiandien turime vienintelę tokią mokslininko premiją Lietuvoje. Jiedu puikiai žino, koks jų darbas yra svarbus, tačiau tai turėtume suprasti ir įvertinti mes – visuomenė, politikai, valdžios žmonės. Turime domėtis ir pasitelkti tas žinias savo veikloje, kasdieniame gyvenime. Antraip, valstybei sukantis uždarame rate, be rimtesnio proveržio nėra šansų įšokti į kitą orbitą, todėl tam ir reikalingas mokslas ir jo pažanga“, – įteikdamas apdovanojimus ir sveikinamas jų laureatus, kalbėjo Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu kasmet skiriamos dvi premijos: viena teikiama už nuopelnus humanitarinių ar socialinių mokslų srityje, kita – už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje.

Kauno miesto Mokslo premija skiriama už ilgalaikę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, novatoriškas mokslines idėjas bei jų įgyvendinimą Kaune.

Teisę siūlyti kandidatus Kauno miesto mokslo premijai gauti turi Lietuvos mokslų akademija, Kaune veikiančios mokslo ir studijų institucijos, mokslo sąjungos, asociacijos. Savo kandidatūras taip pat gali siūlyti patys mokslininkai. Teikimus skirti Kauno miesto mokslo premiją svarsto Lietuvos mokslų akademija. Į Kauno miesto mokslo premiją šiais metais pretendavo 8 kandidatai.

„Kalbant apie strategiją, kuri yra Vyriausybėje patvirtinta, tai ji Seime yra nepatvirtinta, čia yra esminis dalykas – nėra teisės akto“, – pagrindinę priežastį, kodėl kitų metų biudžeto projekte trūksta numatomų lėšų pedagogams, įvardijo S. Skvernelis.

Kartu premjeras bedė pirštu į aukštajame moksle egzistuojančias bėdas, – nepaisant trejus metus didinamo finansavimo, pasistūmėjimo gerinant sisteminius dalykus trūksta.

„Jeigu paminėčiau skaičius apie akademinę bendruomenę, tai, palyginus su 2016 metais, kada Vyriausybė startavo, tai vien be europinių lėšų aukštajam mokslui skirtas finansavimas 2019 metais augo daugiau nei 49 mln. eurų.

Mes paklauskime akademinės bendruomenės, kiek per tuos trejus metus įvyko pokyčių aukštajam moksle, kalbant apie universitetų augimą, apie programų optimizavimą, apie mokslinio potencialo didinimą. Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje, kaip mūsų baigusius mokslus studentus graibsto verslo organizacijos, ar kodėl jos dar turi ruošti kursus – savo mokymo centrus turi turėti“, – apie problemines aukštojo mokslo sritis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

Vis dėlto premjeras patvirtino, kad Vyriausybė, esant galimybei, vėl svarstys, kaip įgyvendinti visų visuomenės grupių lūkesčius.

„Mes tikrai girdime lūkesčius visų – mokytojų, ugniagesių, dėstytojų. Kai tie lūkesčiai sugrįš į Vyriausybę, bet kokiu atveju mes ieškosime sprendimų, kas įmanoma, kad lūkesčiai kažkiek būtų patenkinti. Kiek – sunku pasakyti“, – teigė S. Skvernelis.

Praėjusį ketvirtadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suvažiavę Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos nariai surengė piketą, reikalaudami didinti finansavimą švietimui, primena ELTA. Po ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimo su profesinių sąjungų atstovais paaiškėjo, kad, jei nebus įvykdyti reikalavimai ir finansavimas švietimui kitais metais nepadidės, prie pedagogų streiko ketina jungtis ir aukštosios mokyklos.

Šiemet apdovanota Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorė L. Šinkūnaitė garbingo įvertinimo sulaukė už nuopelnus humanitarinių mokslų srityje, ilgamečius menotyrinius Kauno sakralinio paveldo tyrimus.

Tuo metu technologijos mokslų srityje dirbantis prof. habil. dr. R. J. Kažys premiją pelnė už aktyvią mokslinę veiklą ir aukščiausius mokslo pasiekimus šalies ir pasauliniu lygiu kuriant ultragarsines diagnostikos ir matavimų technologijas ekstremalioms sąlygoms. Jo iniciatyva Kaune toliau uoliai puoselėjama ultragarso mokykla ir rengiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

„Pasakodami apie miesto gyvenimą, dažnai vardijame ekonominius rodiklius, džiaugiamės infrastruktūros naujovėmis, kultūrine veikla ar pergalėmis sporte. Reikia pripažinti, kad mokslo pasiekimai yra aukščiau visko. Be jų paprastai neįmanomas joks didesnis progresas. Esate tikra vertybė ir galinga varomoji jėga Kaunui, o tuo pačiu ir didelė garbė visai Lietuvai. Didžiuojamės jūsų darbais. Tikiu ir linkiu, kad jūsų nuopelnai būtų vieni pirmųjų, kuriuos įamžins būsima „Mokslo salos“ muziejaus ekspozicija Nemuno saloje“, – sveikindamas premijos laureatus kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto Mokslo premija teikiama jau penktą kartą. Kaip įprastai, iškiliausi Kauno mokslininkai pagerbti Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu kasmet skiriamos dvi premijos: viena teikiama už nuopelnus humanitarinių ar socialinių mokslų srityje, kita – už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje.

Kauno miesto Mokslo premija skiriama už ilgalaikę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, novatoriškas mokslines idėjas bei jų įgyvendinimą Kaune.

Teisę siūlyti kandidatus Kauno miesto mokslo premijai gauti turi Lietuvos mokslų akademija, Kaune veikiančios mokslo ir studijų institucijos, mokslo sąjungos, asociacijos. Savo kandidatūras taip pat gali siūlyti patys mokslininkai. Teikimus skirti Kauno miesto mokslo premiją svarsto Lietuvos mokslų akademija.

Pasak akademikų bendruomenės atstovų, Kaune dirba ir reikšmingų rezultatų pasiekia daug mokslininkų, todėl ši miesto įsteigta premija – ne tik solidus darbo rezultatų įvertinimas, bet ir paskatinimas dar didesniems ateities iššūkiams.

„Kaunas yra akademiškas miestas, niekas to turbūt nepaneigs. Bet jokių akademiškumo atributų, kurie padėtų mums pasakoti savo miesto istoriją, mes neturime. Tad kodėl nepagalvojus apie iškilių Kauno akademikų atminimo įamžinimą Studentų skvere? Viskas yra idėjinėje stadijoje, todėl norėčiau visus pakviesti gilesnei diskusijai apie tai, kieno atminimą vertėtų įamžinti šioje svarbioje vietoje“, – BNS teigė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Ką daryti su šiuo palei K.Donelaičio gatvę esančiu skveru, išsidėsčiusiu tarp Vytauto Didžiojo (VDU) ir Kauno technologijos universitetų centrinių rūmų, savivaldybės atstovai tarėsi praėjusios savaitės pabaigoje. Pasak P.Mačiulio, nors Studentų skveras svarbus miesto tapatybei, šiuo metu jis „neatrodo taip, kaip turėtų atrodyti“.

Svarstoma, kad vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, tuo pačiu būtų galima atnaujinti ir šį skverą.

Pernai netikėtai mirus VDU profesoriui filosofui Leonidui Donskiui, P.Mačiulis sakė, kad bus ieškoma būdų, kaip mieste įamžinti jo atminimą.

VDU Marketingo ir komunikacijos tarnybos atstovė Ina Žurkuvienė BNS teigė, kad universitetas savo ruožtu rengia planus, kaip būtų galima įamžinti profesoriaus atminimą, tačiau jų kol kas nedetalizuoja. Pasak I.Žurkuvienės, universitetas teigiamai žiūri į savivaldybės idėją dėl Studentų skvero ir mielai bendradarbiautų, ieškant geriausių sprendimų šiai erdvei.

Studentų skveras įrengtas 2014 metais.

Lėtėjant antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimo tempui ir šalyje sunkiai įgyvendinant būtinas reformas, Kinijos universitetų ekonomikos studentai turėtų studijuoti pagal programą, kurios mažiausią pusę sudarytų K. Markso veikalai, teigiama kelių dešimčių profesorių pasirašytoje peticijoje.

Priešingu atveju, kaip teigia akademikai, kinų studentai taps „socialistinės ekonomikos sistemos duobkasiais“.

Ekspertų teigimu, tai yra naujausias Kinijos valdančiosios Komunistų partijos mėginimas perimti universitetų kontrolę.

„Iš tiesų švietimo sistemoje vyksta ideologinė klasių kova tarp buržuazinės klasės ir proletariato, – vienas iš laiško autorių antradienį sakė valstybiniam laikraščiui „The Global Times“. – Kaip socialistiniam universitetui gali būti leista mokyti žmones, kaip tapti socialistinės ekonominės sistemos duobkasiais?“

Tiesa, peticijoje neminima, ar Vokietijoje gimęs ir didžiąją dalį savo gyvenimo Anglijoje pragyvęs K. Marksas, kurio publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimų pagrindą – marksizmą, neturėtų taip pat būti vadinamas „vakariečiu“.

Kinijos mokyklos tapo valdančiosios partijos ideologinės kovos lauku. Šalies švietimo ministras pernai pareiškė, kad „vakarietiškas vertybes“ skleidžiančius vadovėlius reikia uždrausti. Internete taip pat kilo didelių diskusijų dėl pradinių ir vidurinių mokyklų vadovėlių pakeitimų po to, kai valstybinė žiniasklaida pareiškė, jog senuose vadovėliuose per mažai dėmesio skiriama Komunistų partijos revoliuciniam paveldui ir patriotiniam turiniui.

Savo ruožtu, naujuose vadovėliuose, pavyzdžiui, skaitytojai raginami įsivaizduoti save tarpžemynine balistine raketa. Arba juose pasakojama istorija apie tai, kaip vyras nubaudžia „turtingą chuliganą“ mirtinai jį sumušdamas.

Nors oficialiai vadinama socialistine, Kinijos ekonomika jau nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio laikosi kapitalizmo principų ir sparčiai auga, nes valstybė vaidmuo sumažėjo, o rinkos jėgos paskatino šalies ekonomikos transformaciją.

Europos Sąjunga šeštadienį „itin didelį nerimą keliančia“ pavadino Turkijos policijos reidų kampaniją prieš akademikus, kurie pasirašė peticiją, smerkiančią karines operacijas kurdų dominuojamuose pietryčiuose.

„Veiksmai prieš Turkijos akademikus, pasirašiusius deklaraciją apie veiksmus Turkijos pietryčiuose yra itin didelį nerimą keliantis reiškinys, – sakoma Europos Komisijos atstovės Majos Kocijančič pranešime. – Jie jau nebėra sulaikyti, bet atitinkamos procedūros tebesitęsia“.

Turkijos policija penktadienį sulaikė mažiausiai 18 akademikų, pasirašiusių peticiją, kurioje kritikuojami kariniai veiksmai kurdų dominuojamuose pietryčiuose, ir tuo vėl sužadino nerimą dėl saviraiškos laisvės šalyje.

Dabartiniai areštai vyko per reidus prieš 21 akademiką; šie mokslo vyrai kaltinami „teroristinės propagandos“ skleidimu, kai jie pasirašė peticiją, smerkiančią karinę operaciją prieš kurdų sukilėlius.

Pirmiausia buvo suimti 15 akademikų ir dėstytojų iš Kodžaelio universiteto, netoli Stambulo, vėliau savo biuruose buvo sulaikyti trys Uludaho universiteto Bursos provincijoje akademikai; jie buvo paleisti tik po tardymo, trukusio visą dieną, pranešė penktadienį vėlai vakare naujienų agentūra „Dogan“.

„Patvirtindami, kad griežčiausiai smerkiame visų formų teroro atakas, taip pat ir PKK (Kurdistano darbininkų partijos) ..., mes vėl tvirtiname, kad kovojant su terorizmu privaloma visiškai laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir žmogaus ir humanitarinių teisių srityse“, – nurodoma EK atstovės pranešime.

„Saviraiškos laisvės privaloma laikytis pagal Kopenhagos politinius kriterijus; gąsdinanti atmosfera prieštarauja tam, – sakoma pranešime. – Mes tikimės, kad Turkija užtikrins, jog jos įstatymai būtų vykdomi tokiu būdu, kuris atitiktų Europos standartus, apibrėžtus Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką“.

Turkijos teisėsauga ketvirtadienį pradėjo platų tyrimą dėl 1200 akademikų 90-yje šalies universitetų pasirašytos peticijos, kuria esą skleidžiama „teroristinė propaganda“ bei „kurstoma neapykanta ir nesantaika“.

Peticija pavadinimu „Mes nedalyvausime šiame nusikaltime“ supykdė prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną), nes joje Ankara raginama nutraukti „tyčines žudynes ir kurdų bei kitų to regiono gyventojų trėmimą“.

Turkija kariauja totalinį karą su separatistine Kurdistano darbininkų partija (PKK), rengiamos karinės operacijos su komendanto valandomis, siekiant išvaryti sukilėlius iš kelių pietrytinių urbanizuotų vietovių.

Kurdų aktyvistai tvirtina, kad dėl pernelyg didelės jėgos panaudojimo žūva dešimtys civilių; tad karinėms operacijoms daugelis turkų nepritaria.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kuriuose anonimiški pašnekovai kritikuoja Lietuvos mokslų akademiją (LMA) užsiimant netgi antimoksline veikla.

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas atsako į kaltinimus ir pasakoja, kuo šiandieninė Akademija skiriasi nuo sovietinių laikų, kai vykdė „mokslo ministerijos“ funkcijas.

– Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kuriuose anoniminiai pašnekovai abejoja Lietuvos mokslų akademijos kompetencija kai kuriose veiklos srityse. Su kuo tai gali būti susiję?

– Iš tiesų, man žinomos bent trys publikacijos, kuriose kritikuojama LMA veikla. Ypatingai mokslo populiarinimo srityje. Pirmoji pasirodė „Lietuvos ryte“, kitos dvi – interneto svetainėje tiesos.lt ir „Kauno dienoje“. Kaltinimai iš esmės analogiški. Teigiama, kad LMA mokslo populiarinimo projekte, kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, leidžiamos užsienio autorių knygos yra antimokslinės. Tokios anoniminių asmenų mintys kelia nuostabą, nes nesunku įsitikinti, jog šių knygų autoriai yra visame pasaulyje pripažinti mokslininkai bei mokslo populiarintojai. Jų knygos išverstos į dešimtis kalbų, leidžiamos milijoniniais tiražais. Pakanka paminėti Jeremy Rifkiną – knygos „Trečioji pramonės revoliucija“ autorių. Tai žmogus, kurio idėjomis naudojasi Europos Sąjungos vastybės ir Kinija, planuodamos savo ekonominę plėtrą ateityje. J. Rifkinas buvo Prancūzijos prezidento N. Sarkozy ir Vokietijos kanclerės A. Merkel patarėjas. Galima spėti, kad tokius išpuolius organizuoja Lietuvai priešiškos jėgos arba tiesiog nestabilios psichikos asmenys.

– Turbūt geriausias atsakas tokioms publikacijoms – išsamesnis visuomenės supažindinimas su LMA veikla. Juk per 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus Jūsų vadovaujama organizacija pasikeitė iš esmės?

– Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pagal Sovietų Sąjungos modelį LMA buvo tarsi mokslo ministerija, valdžiusi didžiąją dalį mokslo institutų. Ji atliko centrinės valdžios funkciją reguliuoti mokslinius tyrimus Lietuvoje. Tuos tyrimus, kurie nebuvo atliekami aukštosiose mokyklose.

1991 metais priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, LMA tapo vakarietiško tipo akademija, kuriai teko ieškoti naujų veiklos krypčių. Lietuvoje atsirado tokios institucijos kaip Valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar – Valstybinis studijų fondas), Lietuvos mokslo taryba, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, konkursiniu būdu ėmusios finansuoti mokslą. Kita vertus, Akademija kurį laiką buvo puolama kaip sovietinis reliktas. Turėčiau priminti, jog net sovietiniais laikais toks odiozinis veikėjas, kaip laikraščio „Tiesa“ vyr. redaktorius, vėliau žurnalo „Komunistas“ vyr. redaktorius G. Zimanas, kuris buvo proteguojamas tapti LMA nariu, taip ir nebuvo juo išrinktas. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Akademinės laisvės supratimas LMA buvo stiprus ir anuo metu.

Šiuo metu akademija jau yra atradusi svarbias veiklos sritis ir nekonkuruoja su kitomis mokslą finansuojančiomis institucijomis. Tarp tokių naujų svarbių funkcijų – mokslo populiarinimo politikos Lietuvoje formavimas ir vykdymas, veiklų koordinavimas. Įgyvendinant tokius projektus, LMA bendradarbiauja su dešimčia partnerių, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir pan.

– Kokios funkcijos yra būdingos vakarietiško tipo akademijoms?

– Man atrodo, kad svarbiausia misija, įrašyta mūsų bei daugelio vakarietiškų akademijų statutuose – pasitelkus savo narius ir partnerius ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą. Mokslinį požiūrį į tai, kas vyksta šalyje ir visuomenėje. Būtent to ir trūksta minėtuose išpuoliuose prieš Akademijos veiklą. Matyti akivaizdus nesugebėjimas analizuoti tekstų, suprasti, apie ką yra kalbama. Suprantama, jeigu tai užsakytos publikacijos, tuomet neverta nė kalbėti apie kritišką mąstymą.

Galiu pateikti vieną charakteringą pavyzdį iš LMA veiklos. Kuomet kilo didžiulė priešprieša tarp dalies visuomenės ir valdžios institucijų dėl skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje, LR Seimas labai teisingai nusprendė pasinaudoti LMA narių potencialu ir objektyviu mokslo požiūriu. LMA pateikė Seimui išvadas dėl skalūninių dujų žvalgybos, galimo jų poveikio aplinkai bei žmogaus sveikatai, sėkmingai atlikusi savo funkciją, kritiškai ir įvairiapusiškai įvertinusi situaciją.

– Tai yra antroji svarbi LMA veiklos sritis – ekspertinė funkcija. Tačiau turbūt tuo LMA veikla neapsiriboja?

– Akademija itin daug dėmesio skiria ir jaunųjų mokslininkų skatinimui, nes tai svarbu Lietuvai. Mes labai atsiliekame pagal mokslininkų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, lyginant su Europos Sąjunga. Norint priartėti prie ES27 šalių vidurkio, daktaro laipsnį įgyjančių asmenų skaičių 1000-iui šalies gyventojų reikėtų padidinti 47 proc. (Inovacijų sąjungos švieslentė 2014; angl. Innovation Union Scoreboard 2014). Pavyzdžiui, Estijoje šį rodiklį iki ES27 šalių vidurkio reikėtų padidinti tik 24 proc.

Akademija turi ir daugiau įsipareigojimų, kurie mums yra malonūs. Kasmet teikiame premijas dešimčiai jaunųjų mokslininkų, penkiolikai aukštųjų mokyklų studentų, atliekančių mokslinius tyrimus. Akademija yra įsteigusi ir penkiolika stipendijų jauniesiems mokslininkams, kurie kasmet atrenkami konkurso būdu. Tai skatina juos tęsti mokslininko karjerą.

– Dar viena vis labiau matoma sritis – bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybėmis. Kuo siekiama šia veikla?

– Vienas iš tikslų – kad apie Lietuvos mokslininkų pasiekimus ir valstybės strateginius siekius sužinotų ir įvairių šalies regionų gyventojai. LMA yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su septyniomis savivaldybėmis. Pavyzdžiui, 2014 m. įvyko LMA dienos Anykščių rajono, Druskininkų, Ignalinos rajono, Klaipėdos miesto savivaldybėse. Vilniuje, akademijoje vyko Šilutės rajono ir Panevėžio miesto savivaldybių dienos. Vilniuje savivaldybių moksleiviams akademija organizuoja ekskursijas į aukštųjų technologijų įmones, mokslines bibliotekas, mokslo ir studijų institucijas.

Naujausias pavyzdys – dvišalio bendradarbiavimo sutarties pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės užsakyta studija „Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai“, kurioje LMA nariai, pasitelkę kolegas iš Klaipėdos universiteto, analizuoja įvairius pajūrio krantotvarkos klausimais. Studijoje pateiktos rekomendacijos dėl uosto gilinimo perspektyvų, dėl krantų priežiūros technologijų.

Kitas pavyzdys. Panevėžio regione daug investuoja Norvegijos verslininkai. Jie norėjo sužinoti apie Lietuvos mokslo vystymosi kryptis ir verslo galimybes dalyvauti šiame procese. Todėl prieš kurį laiką Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į akademiją su prašymu plačiau papasakoti apie Lietuvos mokslo potencialą Europos Sąjungos kontekste, valstybės prioritetus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, ką aš ir padariau gausiai susirinkusioje Norvegijos investuotojų auditorijoje.

– Kiek žinoma, yra nemažai projektų, vykdomų LR Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu?

– Ir su ankstesnės sudėties ministerija, kuomet jai vadovavo Gintaras Steponavičius, ir su ministro Dainiaus Pavalkio komanda akademijai darbuotis sekasi labai sklandžiai. Ministro G. Steponavičiaus laikais mums buvo patikėta keletas naujų funkcijų. Pavyzdžiui, ministerija pasiūlė akademijai koordinuoti Lietuvoje mokslo populiarinimo projektą, vertinti ir koordinuoti periodinių mokslo leidinių leidybą. Pastarajame projekte akademija bendradarbiauja su keturiolika partnerių. Tai projektai, vykdomi valstybės projektų planavimo būdu.

LMA dalyvavo ir keliuose struktūrinių fondų finansuojamų projektų konkursuose. Šiuo metu vykdomi trys projektai su „Nemuno“, „Santaros“ slėnių asociacijomis, Fizinių ir technologijos mokslų centru. Jų pagrindinis tikslas – asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir akademijos kompetencijų stiprinimas. Dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė ir ministras D. Pavalkis labai aiškiai suvokia šių projektų tęstinumo svarbą 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos periodu. Smagu, kad perimamumas, pasikeitus ministerijos vadovybei, išliko. Su visais akademijos vykdytais ir vykdomais projektais ir jų rezultatais galima išsamiai susipažinti mūsų internetinėje svetainėje http://lma.lt.

– Įdomu, kaip šiais laikais tampama akademiku? Kaip užtikrinama, kad jais tampa autoritetingiausi mokslo ir meno atstovai? Juk akademiku buvo ir šviesios atminties poetas Justinas Marcinkevičius.

– Pagal akademijos statutą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, akademijoje gali būti iki 120 tikrųjų narių. Šiuo metu jų yra 108. Taigi, yra 12 vakansijų. Tačiau mes neskubame skelbti eilinių rinkimų. Anksčiau LMA Statute buvo nurodyta, kad rinkimai į LMA narius organizuojami ne rečiau kaip treji metai. Priėmus naująjį Statutą, tokio nurodymo neliko. Akademijos nariai ir mokslų skyriai nuolat analizuoja Lietuvos mokslo potencialą. Jeigu matome, kad kurioje nors srityje atsirado tinkamų kandidatų, organizuojami rinkimai. Jeigu pastebime aktyvų žmogų, gerą mokslininką, kviečiame jį dalyvauti konkurse tapti akademijos nariu.

Lietuvos mokslų akademija stengiasi reikalavimų kandidatams kartelę kelti kuo aukščiau. Pavyzdžiui, kandidatas į LMA narius privalo būti išleidęs monografiją. Kitas svarbus rodiklis – kad jis būtų sukūręs savo srities mokyklą ir turėtų ratą mokinių, tęsiančių jo darbus. Labai svarbus ir mokslininko tarptautinis pripažinimas. Nors kai kas kritikuoja įvairius citavimo rodiklius, tačiau moksle kol kas nėra sugalvota aiškesnių mokslininko pripažinimo užsienyje vertinimo rodiklių.