Po išvakarėse įvykdyto susijungimo su priedangos bendrove „Digital World Acquisition“, bendrovės „Trump Media“ akcijų vertė maždaug 15.45 val. Grinvičo laiku buvo išaugusi 36,3 proc. ir siekė 68,09 JAV dolerius.

Buvusio prezidento, šiuo metu vėl kandidatuojančio užimti šį postą, inicialais „DJT“ pažymėtų akcijų vertė antradienį buvo pasiekusi ir 60 proc. ribą, tačiau vėliau dėl kainų svyravimų vėl kiek nukrito.

„MYLIU „TRUTH SOCIAL“, MYLIU TIESĄ!“, – savo socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.

D. Trumpas savo platformą „Truth Social“ pristatė po to, kai sausio 6 d. jo rėmėjai šturmavo JAV Kongreso rūmus ir dėl to didžiosios platformos užblokavo jo paskyras.

D. Trumpui priklauso beveik 80 mln. šios įmonės akcijų, kurių vertė šios dienos kainomis siekia daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių.

Akcijos į biržos sąrašus buvo įtrauktos tuo metu, kai D. Trumpui yra nurodyta sumokėti didžiulį užstatą, kurį skyrė Niujorko teismas, nustatęs, kad jis, jo sūnūs ir jų įmonės metų metus melavo apie jo turto vertę.

Pirmadienį Niujorko apeliacinis teismas 454 mln. JAV dolerių užstatą, kuris turėjo būti sumokėtas tądien, sumažino iki 175 mln. JAV dolerių ir suteikė D. Trumpui dar 10 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Pirmiau skyrus beveik pusės milijardo JAV dolerių dydžio užstatą buvo manoma, kad Niujorko valdžia gali pradėti konfiskuoti D. Trumpo turtą. D. Trumpas pirmadienį pareiškė 175 mln. JAV dolerių sumą sumokėsiąs „per nustatytą 10 dienų terminą“.

Transliuotojas YLE pareiškė, kad matė dokumentus, atskleidžiančius, jog „šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių keliavo per „Nordea“.

Televizija pateiks įtarimus pusvalandžio programoje pirmadienio vakarą. Laidoje bus nagrinėjama, kaip Europos bankai susieti su rusiška pinigų plovimo veikla.

„Remiantis tuo, ką mes esame pakviesti komentuoti, visus šiuos klausimus matėme ir komentavome anksčiau ir todėl jie atitinka ankstesnius teiginius dėl pinigų plovimo“, - pažymėjo „Nordea“.

„Nordea“ akcijų kaina krito 6 proc. iki 7,46 euro praėjus pusvalandžiui po Helsinkio vertybinių popierių biržos atidarymo.

2018 metais Danijos policija pranešė apie tyrimą dėl pinigų plovimo „Nordea“ po didžiulio „Danske Bank“ supurčiusio skandalo.

Smulkieji įmonės akcininkai kritikuoja jos vadovus, kurie esą ignoruoja jų teises, o Lietuvos bankas jiems pataria kreiptis į teismą. "Žemaitijos pieno" atstovas padėties nekomentuoja.

Pasiūlymą dėl papildomo susirinkimo darbotvarkės klausimo įtraukimo "Žemaitijos pienui" pateikė fondai "Orion Asset Management" ir "INVL Asset Management", kartu valdantys 5,34 proc. įmonės akcijų. Pasak "Orion Asset Management" fondų valdytojo Donato Frejaus, bendrovė į šį prašymą nereagavo.

"Tai parodo bendrovės požiūrį į smulkiųjų akcininkų teises ir į visą Lietuvos teisinę sistemą. Manau, kad Lietuvos bankas turėtų atsižvelgti į tokius "Žemaitijos pieno" veiksmus, svarstydamas klausimą dėl įmonės akcijų delistingavimo", - BNSsakė D.Frėjus.

Pasak jo, fondų prašymas "Žemaitijos pienui" buvo išsiųstas rugpjūčio 11 dieną, o rugpjūčio 12-ąją bendrovė patvirtino, kad jis yra gautas. Rugpjūčio 26 dieną šaukiamo akcininkų susirinkimo darbotvarkė turėjo būti papildyta likus dešimčiai dienų iki susirinkimo, tačiau tai nebuvo padaryta.

"Terminas papildyti akcininkų susirinkimo darbotvarkę jau yra suėjęs, tačiau papildymo nėra. Jokio atsakymo ar priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta, iš "Žemaitijos pieno" nesame gavę", - tvirtinoD.Frejus.

Jo teigimu, šiuo metu "Orion Asset Management" ir "INVL Asset Management" svarsto, kokių veiksmų imtis toliau, siekiant apginti savo teises.

"Kol kas neturime aiškios vizijos, kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje, bet pagrindo kažkokiems teisiniams veiksmams gali būti", - sakė fondų valdytojas.

Jis neatmetė galimybės, kad fondai gali kreiptis į teismą, prašydami pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti akcininkų susirinkimo sušaukimą, tačiau pabrėžė nežinantis, ar toks veiksmas "būtų produktyviausias".

"Žemaitijos pieno" teisininkas Gintaras Keliauskas BNS sakė šios informacijos nekomentuosiantis.

"Aš tikrai jums kažkokių paaiškinimų nepateiksiu, jeigu norite, kreipkitės raštu, tada vertinsime ir spręsime", - sakė G.Keliauskas.

Pasak Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininko Vaido Cibo, Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad akcininkų susirinkimo darbotvarkė papildoma tuomet, jeigu siūlymas gaunamas vėliausiai prieš 14 dienų iki susirinkimo.

"Nepakanka informacijos spręsti, ar buvo pažeidimas ar ne, nes nežinoma, ar patys smulkieji akcininkai laikėsi visų reikalavimų, teikdami darbotvarkės papildymus (....) Akcininkai, manantys, kad jų teisės pažeistos, dėl to gali kreiptis į teismą", - BNSsakė V.Cibas.

Jis taip pat nurodė, kad ne mažiau kaip 5proc. balsų turintys akcininkai bet kuriuo metu iki susirinkimo ar jo metu gali siūlyti naujus sprendimų projektus, jei klausimai yra įtraukti ar bus įtraukti į darbotvarkę.

Anot V.Cibo, Lietuvos bankas neprižiūri, ar laikomasi Akcinių bendrovių įstatymo.

"Žemaitijos pienas" rugpjūčio pradžioje pranešė ketinantis trauktis iš "Nasdaq" Vilniaus vertybinių popierių biržos ir nebesiūlyti savo akcijų viešai. Norint delistinguoti bendrovę, akcininkų susirinkime pakanka trijų ketvirtadalių balsų, norint akcijų nebesiūlyti viešai, reikia dviejų trečdalių balsų.

Anot fondų, "Žemaitijos pieno" kapitalizacija, skaičiuojant kainą, kurią jos pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją), siekia vos 35,3 mln. eurų, nors už panašias įmones rinkoje mokama keletą kartų daugiau. 2015 metais "Žemaitijos pienas" gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, o bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 58 mln. eurų.

2015 metų pabaigoje ilgametis bendrovės vadovas ir valdybos pirmininkas A.Pažemeckas valdė 44,63 proc., o kartu su sutuoktine Danutė Pažemeckienė - 50,88 proc. akcijų. 7,06 proc. akcijų priklausė Liuksemburgo SEB bankui, 6 proc. - bendrovei "Klaipėdos pienas".

"Žemaitijos pieno" akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše, trečiadienį akcijų uždarymo kaina buvo 0,81 euro.